Praeis paauglystė ir viskas kitaip atrodys 
Vieniem dabar negerai, akd tėvai per daug kontroliuoja, kitiem kad iš viso nekontroliuoja, bet tėvai taip elgiasi kaip tik iš meilės jums, nes mano, kad taip geriausia 
Ir dar tėvai patys nedrįsta ar nežino, net kaip prie tų savo vaikų prieit, kai viskas jiems (vaikams) negerai, netinka, surūgę amžinai vaikšo, burbteli kažką ir vėl savo kambaryje užsidaro.
Ir kaip supaisyt jų norus, kai kažko paklausi, neatsako, tik amžinai sms rašinėja?
taigi kantrybė irgi negeležinė ir tų tėvų...
Ir kaip supaisyt jų norus, kai kažko paklausi, neatsako, tik amžinai sms rašinėja?
taigi kantrybė irgi negeležinė ir tų tėvų...
QUOTE(seamaid @ 2008 06 27, 23:13)
Dabar turiu tokį klausimą čia besirenkančiom mamytėm 
Ar jūs kalbatės su savo vaikais visuomenėje aktualiomis temomis. Na, pavyzdžiui, tautiečių kultūros lygis, mokslo reformos, viena labiau intymesnių - abortų draudimas?
Ar diskutuojate tomis temomis su savo vaikais? Ar jie išvis nori diskutuoti? O gal paprasčiausiai "nurašote" diskusijas prie išsidirbinėjimo?
Man kilo toks klausimas, nes pati labai norėčiau padiskutuoti su tėvais įvairiomis temomis, tačiau dažnai mano nuomonė palaikoma paprasčiausiu atsikalbinėju, mat mąstau kiek kitaip nei mano mama. Man labiau priimtinos tėčio idėjos, bet diskutuoju su ja.
Tai va, labai noriu sužinoti, ar jūs bandote nagrinėti iškilusius klausimus diskusijos būdu, ar ugdote paauglyje norą ieškoti teisybės ir ginti savo įsitikinimus
Ar jūs kalbatės su savo vaikais visuomenėje aktualiomis temomis. Na, pavyzdžiui, tautiečių kultūros lygis, mokslo reformos, viena labiau intymesnių - abortų draudimas?
Ar diskutuojate tomis temomis su savo vaikais? Ar jie išvis nori diskutuoti?
O gal paprasčiausiai "nurašote" diskusijas prie išsidirbinėjimo?Man kilo toks klausimas, nes pati labai norėčiau padiskutuoti su tėvais įvairiomis temomis, tačiau dažnai mano nuomonė palaikoma paprasčiausiu atsikalbinėju, mat mąstau kiek kitaip nei mano mama. Man labiau priimtinos tėčio idėjos, bet diskutuoju su ja.
Tai va, labai noriu sužinoti, ar jūs bandote nagrinėti iškilusius klausimus diskusijos būdu, ar ugdote paauglyje norą ieškoti teisybės ir ginti savo įsitikinimus
Na, su dukra kas vyksta pasaulyje pakalbam.. Tarkim, kai visa šeima žiūrime tv, tarkim, žinias, tai po kokio nors įvykio, padiskutuojame apie tai.. arba, kai būna kokia nors laida, tena, kad ir abortai, apie tai pakalbame
Sveikos,
Man 14 metų, norisi su draugais į kokius "tūsus" nors kartais nuvaryt, bet vat bėda, mama neleidžia... Nors viena kartelį norėčiau bet niekaip neišleidžia, ne ir taškas. Padėkit, kaip man jos paprašyt kad leistų? Ką pasakyt... P.S. Daugelis mano klasiokių eina į visokias diskotekas ar klubus...
Man 14 metų, norisi su draugais į kokius "tūsus" nors kartais nuvaryt, bet vat bėda, mama neleidžia... Nors viena kartelį norėčiau bet niekaip neišleidžia, ne ir taškas. Padėkit, kaip man jos paprašyt kad leistų? Ką pasakyt... P.S. Daugelis mano klasiokių eina į visokias diskotekas ar klubus...
Sveikos mamos ir ne mamos
Noreciau paprasyti patarimo.
Man 17 m., gyvenu su abiem tevais, sese ir brolis gyvena atskirai su vaikais, tai gi as viena sedziu su tevais. Del tecio nesikonsultuosiu, jis super zmogus
, bet del mamos...
Na pradekim nuo to, kad mamos vaikyste tikrai ne is lengvuju. Jos mama laaabai mego pasisvaistyti kumsciais, tai gi visi trys vaikai vos ne kas diena gaudavo lupt. Gyveno kaimelyje, mokesi vien 5 (penkiabaleje sistemoj) ir t.t. Veliau vedybos, mano brolis, skyrybos (vyras neistikimas), vedybos su mano teciu (ji pirma zmona mire, paliko dukrele, mano sese), na, tada gimiau as.
Gal kiek perlepino mane ankstyvoj vaikystej, bet buvau kaip balta varna (ne, beveik
). Nuolat man budavo primenama (is mamos puses. Jei tetis ka sake, tai labai nedaznai, todel as nepamenu), kad mano sese, brolis ir pussesere tokie geri, tvarkingi, gerai mokinosi ir t.t.t.t. Su draugais sunkiai sekesi, pirmoje klaseje buvau jau atsiskyrusi, nes buvau pirmune ir nevengdavau pasididziuot (kalta, kalta, bet tada atrode normalu buti geriausiai, nes mama to reikalavo). Antroje klasej puoliau i kita krastutinuma. Na, po to kai kada kritau, kai kada kilau. Vaikas tikrai ne angelas, tvarka dar iki siol nelabai megiama, o jau maistautoja... Mama nevengdavo pakelti rankos (iki siol nuoskaudos liko), retkarciais ir dabar gaunu, jei nespeju pasisukti tinkama puse... Charakteris jos - gryna cholerike. Dabar kiek ramiau, klauso Marijos radijo ir vaidina super krikscione. Nieko nesakyciau ir sirdies neskaudetu, jei ji taip ir elgtusi. Priekabiauja del nieko, karta pakele toki skandala, lyg buciau nama padegusi (nepadejau padekliuko i vieta...)... O norisi su ja graziai pakalbeti, susitarti. Jei rasyciau visas nesamones, uztrukciau amzius.
Ar galetumet padeti, kaip graziau sutarti su mama. Suprantu, kad as daznai velnio nesta ir pamesta, bet nebutina is adatos vezima priskaldyt.
Aciu
P.S. mamai jau 56 m.
Noreciau paprasyti patarimo.
Man 17 m., gyvenu su abiem tevais, sese ir brolis gyvena atskirai su vaikais, tai gi as viena sedziu su tevais. Del tecio nesikonsultuosiu, jis super zmogus
, bet del mamos...Na pradekim nuo to, kad mamos vaikyste tikrai ne is lengvuju. Jos mama laaabai mego pasisvaistyti kumsciais, tai gi visi trys vaikai vos ne kas diena gaudavo lupt. Gyveno kaimelyje, mokesi vien 5 (penkiabaleje sistemoj) ir t.t. Veliau vedybos, mano brolis, skyrybos (vyras neistikimas), vedybos su mano teciu (ji pirma zmona mire, paliko dukrele, mano sese), na, tada gimiau as.
Gal kiek perlepino mane ankstyvoj vaikystej, bet buvau kaip balta varna (ne, beveik
). Nuolat man budavo primenama (is mamos puses. Jei tetis ka sake, tai labai nedaznai, todel as nepamenu), kad mano sese, brolis ir pussesere tokie geri, tvarkingi, gerai mokinosi ir t.t.t.t. Su draugais sunkiai sekesi, pirmoje klaseje buvau jau atsiskyrusi, nes buvau pirmune ir nevengdavau pasididziuot (kalta, kalta, bet tada atrode normalu buti geriausiai, nes mama to reikalavo). Antroje klasej puoliau i kita krastutinuma. Na, po to kai kada kritau, kai kada kilau. Vaikas tikrai ne angelas, tvarka dar iki siol nelabai megiama, o jau maistautoja... Mama nevengdavo pakelti rankos (iki siol nuoskaudos liko), retkarciais ir dabar gaunu, jei nespeju pasisukti tinkama puse... Charakteris jos - gryna cholerike. Dabar kiek ramiau, klauso Marijos radijo ir vaidina super krikscione. Nieko nesakyciau ir sirdies neskaudetu, jei ji taip ir elgtusi. Priekabiauja del nieko, karta pakele toki skandala, lyg buciau nama padegusi (nepadejau padekliuko i vieta...)... O norisi su ja graziai pakalbeti, susitarti. Jei rasyciau visas nesamones, uztrukciau amzius.Ar galetumet padeti, kaip graziau sutarti su mama. Suprantu, kad as daznai velnio nesta ir pamesta, bet nebutina is adatos vezima priskaldyt.
Aciu
P.S. mamai jau 56 m.
QUOTE(audronytexD @ 2010 11 13, 20:27)
Sveikos mamos ir ne mamos
Noreciau paprasyti patarimo.
Man 17 m., gyvenu su abiem tevais, sese ir brolis gyvena atskirai su vaikais, tai gi as viena sedziu su tevais. Del tecio nesikonsultuosiu, jis super zmogus , bet del mamos...
Na pradekim nuo to, kad mamos vaikyste tikrai ne is lengvuju. Jos mama laaabai mego pasisvaistyti kumsciais, tai gi visi trys vaikai vos ne kas diena gaudavo lupt. Gyveno kaimelyje, mokesi vien 5 (penkiabaleje sistemoj) ir t.t. Veliau vedybos, mano brolis, skyrybos (vyras neistikimas), vedybos su mano teciu (ji pirma zmona mire, paliko dukrele, mano sese), na, tada gimiau as.
Gal kiek perlepino mane ankstyvoj vaikystej, bet buvau kaip balta varna (ne, beveik ). Nuolat man budavo primenama (is mamos puses. Jei tetis ka sake, tai labai nedaznai, todel as nepamenu), kad mano sese, brolis ir pussesere tokie geri, tvarkingi, gerai mokinosi ir t.t.t.t. Su draugais sunkiai sekesi, pirmoje klaseje buvau jau atsiskyrusi, nes buvau pirmune ir nevengdavau pasididziuot (kalta, kalta, bet tada atrode normalu buti geriausiai, nes mama to reikalavo). Antroje klasej puoliau i kita krastutinuma. Na, po to kai kada kritau, kai kada kilau. Vaikas tikrai ne angelas, tvarka dar iki siol nelabai megiama, o jau maistautoja... Mama nevengdavo pakelti rankos (iki siol nuoskaudos liko), retkarciais ir dabar gaunu, jei nespeju pasisukti tinkama puse... Charakteris jos - gryna cholerike. Dabar kiek ramiau, klauso Marijos radijo ir vaidina super krikscione. Nieko nesakyciau ir sirdies neskaudetu, jei ji taip ir elgtusi. Priekabiauja del nieko, karta pakele toki skandala, lyg buciau nama padegusi (nepadejau padekliuko i vieta...)... O norisi su ja graziai pakalbeti, susitarti. Jei rasyciau visas nesamones, uztrukciau amzius.
Ar galetumet padeti, kaip graziau sutarti su mama. Suprantu, kad as daznai velnio nesta ir pamesta, bet nebutina is adatos vezima priskaldyt.
Aciu
P.S. mamai jau 56 m.
Noreciau paprasyti patarimo.
Man 17 m., gyvenu su abiem tevais, sese ir brolis gyvena atskirai su vaikais, tai gi as viena sedziu su tevais. Del tecio nesikonsultuosiu, jis super zmogus
, bet del mamos...Na pradekim nuo to, kad mamos vaikyste tikrai ne is lengvuju. Jos mama laaabai mego pasisvaistyti kumsciais, tai gi visi trys vaikai vos ne kas diena gaudavo lupt. Gyveno kaimelyje, mokesi vien 5 (penkiabaleje sistemoj) ir t.t. Veliau vedybos, mano brolis, skyrybos (vyras neistikimas), vedybos su mano teciu (ji pirma zmona mire, paliko dukrele, mano sese), na, tada gimiau as.
Gal kiek perlepino mane ankstyvoj vaikystej, bet buvau kaip balta varna (ne, beveik
). Nuolat man budavo primenama (is mamos puses. Jei tetis ka sake, tai labai nedaznai, todel as nepamenu), kad mano sese, brolis ir pussesere tokie geri, tvarkingi, gerai mokinosi ir t.t.t.t. Su draugais sunkiai sekesi, pirmoje klaseje buvau jau atsiskyrusi, nes buvau pirmune ir nevengdavau pasididziuot (kalta, kalta, bet tada atrode normalu buti geriausiai, nes mama to reikalavo). Antroje klasej puoliau i kita krastutinuma. Na, po to kai kada kritau, kai kada kilau. Vaikas tikrai ne angelas, tvarka dar iki siol nelabai megiama, o jau maistautoja... Mama nevengdavo pakelti rankos (iki siol nuoskaudos liko), retkarciais ir dabar gaunu, jei nespeju pasisukti tinkama puse... Charakteris jos - gryna cholerike. Dabar kiek ramiau, klauso Marijos radijo ir vaidina super krikscione. Nieko nesakyciau ir sirdies neskaudetu, jei ji taip ir elgtusi. Priekabiauja del nieko, karta pakele toki skandala, lyg buciau nama padegusi (nepadejau padekliuko i vieta...)... O norisi su ja graziai pakalbeti, susitarti. Jei rasyciau visas nesamones, uztrukciau amzius.Ar galetumet padeti, kaip graziau sutarti su mama. Suprantu, kad as daznai velnio nesta ir pamesta, bet nebutina is adatos vezima priskaldyt.
Aciu
P.S. mamai jau 56 m.
Sveika,
aš mama
Turiu 14 m. sūnų, todėl iš dalies, pabrėžiu, tik iš dalies suprantu tavo mamą.... Maniškis irgi kartais sugeba išvesti mane iš kantrybės, tada aš paleidžiu gerklę Bet per užpakalį nuo manęs pirmą ir paskutinį kart yra gavęs kokių aštuonių metų. Jo žvilgsnio negaliu pamiršti iki šiol, tada aš taip aiškiai suvokiau, koks jis jau didelis.... Tavo atveju, kaip beje ir kitose gyvenimo situacijose gali padėti tik atviri pokalbiai. Žinoma, jei tu norėsi, o mama nenorės, nieko neišeis, bet vis dėlto aš tikrai tikiu, kad tavo mama nori su tavim gražiai bendrauti. Galėtum kokį vakarą (prieš tai išplauti indus
) pasisodinti mama prie arbatos puodelio ir pradėti kalbą.... bet tik nekaltinimais, o pirmiausia ir savo klaidų pripažinimu. Aišku, nuo vieno pokalbio iš esmės gal niekas ir nepasikeis, bet neprarask vilties ir viskas tikrai turėtų susidėlioti. Galų gale tu visada gali paprašyti tėvelio patarpininkauti, tuo labiau, kad su juo sutari. Sėkmės, tau
QUOTE(audronytexD @ 2010 11 13, 20:27)
Sveikos mamos ir ne mamos
Noreciau paprasyti patarimo.
Man 17 m., gyvenu su abiem tevais, sese ir brolis gyvena atskirai su vaikais, tai gi as viena sedziu su tevais. Del tecio nesikonsultuosiu, jis super zmogus , bet del mamos...
Na pradekim nuo to, kad mamos vaikyste tikrai ne is lengvuju. Jos mama laaabai mego pasisvaistyti kumsciais, tai gi visi trys vaikai vos ne kas diena gaudavo lupt. Gyveno kaimelyje, mokesi vien 5 (penkiabaleje sistemoj) ir t.t. Veliau vedybos, mano brolis, skyrybos (vyras neistikimas), vedybos su mano teciu (ji pirma zmona mire, paliko dukrele, mano sese), na, tada gimiau as.
Gal kiek perlepino mane ankstyvoj vaikystej, bet buvau kaip balta varna (ne, beveik ). Nuolat man budavo primenama (is mamos puses. Jei tetis ka sake, tai labai nedaznai, todel as nepamenu), kad mano sese, brolis ir pussesere tokie geri, tvarkingi, gerai mokinosi ir t.t.t.t. Su draugais sunkiai sekesi, pirmoje klaseje buvau jau atsiskyrusi, nes buvau pirmune ir nevengdavau pasididziuot (kalta, kalta, bet tada atrode normalu buti geriausiai, nes mama to reikalavo). Antroje klasej puoliau i kita krastutinuma. Na, po to kai kada kritau, kai kada kilau. Vaikas tikrai ne angelas, tvarka dar iki siol nelabai megiama, o jau maistautoja... Mama nevengdavo pakelti rankos (iki siol nuoskaudos liko), retkarciais ir dabar gaunu, jei nespeju pasisukti tinkama puse... Charakteris jos - gryna cholerike. Dabar kiek ramiau, klauso Marijos radijo ir vaidina super krikscione. Nieko nesakyciau ir sirdies neskaudetu, jei ji taip ir elgtusi. Priekabiauja del nieko, karta pakele toki skandala, lyg buciau nama padegusi (nepadejau padekliuko i vieta...)... O norisi su ja graziai pakalbeti, susitarti. Jei rasyciau visas nesamones, uztrukciau amzius.
Ar galetumet padeti, kaip graziau sutarti su mama. Suprantu, kad as daznai velnio nesta ir pamesta, bet nebutina is adatos vezima priskaldyt.
Aciu
P.S. mamai jau 56 m.
Noreciau paprasyti patarimo.
Man 17 m., gyvenu su abiem tevais, sese ir brolis gyvena atskirai su vaikais, tai gi as viena sedziu su tevais. Del tecio nesikonsultuosiu, jis super zmogus
, bet del mamos...Na pradekim nuo to, kad mamos vaikyste tikrai ne is lengvuju. Jos mama laaabai mego pasisvaistyti kumsciais, tai gi visi trys vaikai vos ne kas diena gaudavo lupt. Gyveno kaimelyje, mokesi vien 5 (penkiabaleje sistemoj) ir t.t. Veliau vedybos, mano brolis, skyrybos (vyras neistikimas), vedybos su mano teciu (ji pirma zmona mire, paliko dukrele, mano sese), na, tada gimiau as.
Gal kiek perlepino mane ankstyvoj vaikystej, bet buvau kaip balta varna (ne, beveik
). Nuolat man budavo primenama (is mamos puses. Jei tetis ka sake, tai labai nedaznai, todel as nepamenu), kad mano sese, brolis ir pussesere tokie geri, tvarkingi, gerai mokinosi ir t.t.t.t. Su draugais sunkiai sekesi, pirmoje klaseje buvau jau atsiskyrusi, nes buvau pirmune ir nevengdavau pasididziuot (kalta, kalta, bet tada atrode normalu buti geriausiai, nes mama to reikalavo). Antroje klasej puoliau i kita krastutinuma. Na, po to kai kada kritau, kai kada kilau. Vaikas tikrai ne angelas, tvarka dar iki siol nelabai megiama, o jau maistautoja... Mama nevengdavo pakelti rankos (iki siol nuoskaudos liko), retkarciais ir dabar gaunu, jei nespeju pasisukti tinkama puse... Charakteris jos - gryna cholerike. Dabar kiek ramiau, klauso Marijos radijo ir vaidina super krikscione. Nieko nesakyciau ir sirdies neskaudetu, jei ji taip ir elgtusi. Priekabiauja del nieko, karta pakele toki skandala, lyg buciau nama padegusi (nepadejau padekliuko i vieta...)... O norisi su ja graziai pakalbeti, susitarti. Jei rasyciau visas nesamones, uztrukciau amzius.Ar galetumet padeti, kaip graziau sutarti su mama. Suprantu, kad as daznai velnio nesta ir pamesta, bet nebutina is adatos vezima priskaldyt.
Aciu
P.S. mamai jau 56 m.
as ,kaip mama,padesiu tau suprasti savo mama.as turiu dukras,vienai is ju 17 metu.Mes su vyru dirbam,vaikai mokosi.Tarnaites nera,beveik viska(valgit paruosti,isskalbt,liginti ir tt.As darau)O betvarke ne nuo nevalimo,o del daiktu nepadietu i vieta.Vaikam buvo paaiskinta,kad visi mes gristam vielai ir pavarge,kuom as blogesne uz visusus,kodel as turiu tvarkiti?tesiog kiek vienas susitvarko paskuj save.taip ir buvo nuspresta.Jai randu daikta nevietoj 2 kartus ramiai pasakau,trecia pakeliu balsa,ketvirto nebuna-ismetu i siuksledeze.Pora kartu grazuoles pasikapste ten-suprato.O del "gavimo",Psihologiskai mama gali "duoti " mergaitei,bet jokiu budu ne berniukuj,ir atvirksiai.Nors as pris tai,bet ir man rankos kartais kasosi,bet as jaunesne ir nervai stipresni
bet musu paaugliai moka isvesti is kantrybes.Bet as dukrai sakau-turesi dukrele,oj ji uz mane tau atsikersis
Ps santikiai pas mane su dukra
Nors kartais ir pasigincinam.o jos draugai sako ,kad turi idialia mama QUOTE(Mamučia @ 2010 11 14, 23:59)
as ,kaip mama,padesiu tau suprasti savo mama.as turiu dukras,vienai is ju 17 metu.Mes su vyru dirbam,vaikai mokosi.Tarnaites nera,beveik viska(valgit paruosti,isskalbt,liginti ir tt.As darau)O betvarke ne nuo nevalimo,o del daiktu nepadietu i vieta.Vaikam buvo paaiskinta,kad visi mes gristam vielai ir pavarge,kuom as blogesne uz visusus,kodel as turiu tvarkiti?tesiog kiek vienas susitvarko paskuj save.taip ir buvo nuspresta.Jai randu daikta nevietoj 2 kartus ramiai pasakau,trecia pakeliu balsa,ketvirto nebuna-ismetu i siuksledeze.Pora kartu grazuoles pasikapste ten-suprato.O del "gavimo",Psihologiskai mama gali "duoti " mergaitei,bet jokiu budu ne berniukuj,ir atvirksiai.Nors as pris tai,bet ir man rankos kartais kasosi,bet as jaunesne ir nervai stipresni bet musu paaugliai moka isvesti is kantrybes.
Bet as dukrai sakau-turesi dukrele,oj ji uz mane tau atsikersis
Ps santikiai pas mane su dukra Nors kartais ir pasigincinam.o jos draugai sako ,kad turi idialia mama
bet musu paaugliai moka isvesti is kantrybes.Bet as dukrai sakau-turesi dukrele,oj ji uz mane tau atsikersis
Ps santikiai pas mane su dukra
Nors kartais ir pasigincinam.o jos draugai sako ,kad turi idialia mama Kodel?
Mergaitei gali, o berniukui ne?
gal kad motina labiau myli sūnų, o su dukra jaučia konkurenciją. tas pats būna vyrams. dukrą myli, o sūnaus nekenčia, nes laiko konkurentu. ypač jei mama labiau myli sūnų, o ne vyrą. žmonės nuo gyvulių nedaug pažengė
QUOTE(sena niekšė @ 2010 11 15, 18:56)
gal kad motina labiau myli sūnų, o su dukra jaučia konkurenciją. tas pats būna vyrams. dukrą myli, o sūnaus nekenčia, nes laiko konkurentu. ypač jei mama labiau myli sūnų, o ne vyrą. žmonės nuo gyvulių nedaug pažengė
Dar negirdejau, kad mama konkuruotu su dukra
Sveikos
Na del pokalbio manau, kad pamegint verta, bet paprastai kazkas panasaus baigdavosi skandalu...
Erzina labiau tai, kad ji visada teisi. Kai as neteisingai ja apkaltinu, sakykime del dingusio daikto ar pan., pasistengiu atsiprasyti. Kruva kartu buvo skandalas del kazkokio daikto, kuri ji pati nukiso, bet ji tik viena karta atsiprase...
Arba ji negali susitaikyti su mintimi, kad man gali buti prasta nuotaika arba as galiu pykti. Istrigo jos pasakymas "As galiu tokia buti, nes tai mano charakteris." Na, suprantu, kad tai jos charakteris ir kad jei ji buna pikta tai dazniausiai visi seimos nariai ir kamynai girdi. O as turiu visa laika but linksmute gerute ir t.t. Mamai labai nepatinka, kad as budama pikta uzsidarau kambary ir nelendu niekam i akis. As neturiu noro blogos nuotaikos budama draskyt visiems akis (jos megstamiausias uzsiemimas)...
Zinoma, negaliu saves laikyti angelu, bet kai kada jau pyktis virsu ima, kai susiriejus su teciu prie manes kimba ir staugia. Buna ir atejus ima varyti: "tu tokia anokia, tavo tevas toks ir dar toks" ir taip pusvalandi... O as jau emociju padauginu, kai ramus tonas nebepadeda, imu rekt ka paliktu mane ramybeje kai su teciu susirieja...
Na del pokalbio manau, kad pamegint verta, bet paprastai kazkas panasaus baigdavosi skandalu...
Erzina labiau tai, kad ji visada teisi. Kai as neteisingai ja apkaltinu, sakykime del dingusio daikto ar pan., pasistengiu atsiprasyti. Kruva kartu buvo skandalas del kazkokio daikto, kuri ji pati nukiso, bet ji tik viena karta atsiprase...
Arba ji negali susitaikyti su mintimi, kad man gali buti prasta nuotaika arba as galiu pykti. Istrigo jos pasakymas "As galiu tokia buti, nes tai mano charakteris." Na, suprantu, kad tai jos charakteris ir kad jei ji buna pikta tai dazniausiai visi seimos nariai ir kamynai girdi. O as turiu visa laika but linksmute gerute ir t.t. Mamai labai nepatinka, kad as budama pikta uzsidarau kambary ir nelendu niekam i akis. As neturiu noro blogos nuotaikos budama draskyt visiems akis (jos megstamiausias uzsiemimas)...
Zinoma, negaliu saves laikyti angelu, bet kai kada jau pyktis virsu ima, kai susiriejus su teciu prie manes kimba ir staugia. Buna ir atejus ima varyti: "tu tokia anokia, tavo tevas toks ir dar toks" ir taip pusvalandi... O as jau emociju padauginu, kai ramus tonas nebepadeda, imu rekt ka paliktu mane ramybeje kai su teciu susirieja...
