QUOTE(aleks@ndra @ 2008 12 09, 21:31)
o tai kas atsitiko? ka jie padare?
Tam, kad viska nuosekliai isdelioti, reiktu cia uzimti nemazai vietos bei paskirti daugiau laiko, bet, ai , gal pabandysiu.
Kai uzsakinejome sodyba (tai buvo apie spalio menesi, o vestuves vasaros gale), mums buvo pasakyta, kad vasara ar jau net pavasari bus baigtas statyti naujas pastatas, kuriame tilps apie 100 zmoniu, todel, atsizvelgiant i tai, kad nuomojama visa sodyba, mes turesime teise pasirinkti kuriame is pastatu noresime svesti (senajame ar naujajame). Kadangi mes planavom vestuves, kuriose turetu buti virs 70 zmoniu, o senajame pastate telpa maximum 55, apziureje ta statoma naujaji pastata (kuri jau buvo like tik istiklint primenu, cia taip buvo apie spalio menesi), mes ta sodyba ir uzsakeme. Geguzes menesi, t. y., kai jau pradejome dalinti kvietimus, nuvaziavom i sodyba pasitikslinti, ar tikrai bus baigtas stiklinti naujas pastatas (nes pagal vaizda darbai nebuvo pajudeje), bet mus nuramino ir sake : nusiraminkit, juk jusu vestuves tik vasaros gale, o mes jau geguzes gale turime vestuviu, kuriu zmoniu skaicius virs 70, todel pastatas jau po savaites ar poros savaiciu bus baigtas. Pradejome dalinti pakvietimus... Bet man visteik buvo neramu, nes po tu 2-ju savaiciu vaziuodami matem, kad naujas pastatas dar nebaigtas, todel skambinau dar karta teirautis, ar tikrai bus baigtas (mums tai buvo aktualu, nes bijojome, kad jei susikviesime 74 zmones, o naujas pastatas nebus baigtas, kur juos sodinsime). Aisku mus vel nuramino ir sake tikrai nustokit pergyventi, juk mes visa vasara turime vestuviu ir uzsakymu kitokioms progoms, tai juk prie statybu zmoniu nepaliksime svesti. Na mes ir apsiraminom....
Deja, liepos gale vaziavome ten jau lyg ir viska smulkiau paderinti, aptarti, na ir, aisku, nauja pastata mes radome tokiame paciame stovyje. Man jau net asaros akyse kauptis pradejo. Blyn, galvoju, ir taip pilna visokiu reikalu likus kelioms savaitems, o cia dar net negali buti tikras - turesi kur svecius susodinti, ar ne. Seimininkai, aisku, vel ramino, teisinosi, kad va darbininkai isibegiojo, gerus sunku rasti, uzgeria ir bla bla bla... Na ka, beliko patiketi, kad vistiek suspes, nes, kaip jie aiskino, savaite pries musu vestuves jie turi dar didesnes, kurios irgi turi vykti tame naujame pastate. As jau netylejau, bandziau aiskinti, kad jie jau mums daugiau nei puse metu zada, bet pastatas dar nebaigtas, ir klausiau, o kas bus, jei jo nebaigs, klausiau kaip jie isivaizduoja, kur mes talpinsime sukviestus svecius. Prisipazinsiu - jau pykau. Seimininke tada prie mano busimos uosves ir musu pirsliu atreze - "Maziau cia vazinekit, tai maziau bus ir rupesciu". Pradejo saukti, ko mes is jos norim ir pan. Suprantu, kad gal jau buvo pavargusi nuo visu priekaistu, nes turbut ne mes vieni buvom nepatenkinti naujo pastato statybos rezultatais, bet kokia teise ji turi saukti, kad "ko jus dar is musu norit" ir pan. ir dar prie zmoniu, kuriuos mes atsivezeme apsiureti vietos, kad jie, kaip pvz, pirsliai, zinotu kaip ka ir kur organizuoti. Galiausiai as palikau kalbetis tik savo busima vyra, nes man jau nebeuzteko kantrybes, o jis jos uz mane visada turi daugiau

Na ilgai ilgai kalbeje, vyrai (jau tik seimininkas, nes seimininke ten visai isterike) sutare, kad savaite pries mes atvaziuojame ISITIKINTI, kad jie nera pazadukai ir kad pastatas tikrai bus paruostas. Taip su neramia sirdimi isvaziavom (o ka beliko daryti, juk pries 3 savaites kitos sodybos nesusirasi).
Na likus lygiai savaitei atvaziavom ir.......pastatas pabaigtas!!! As jau net nepatogiai pasijauciau, atsiprasiau, kad pykau, kad jais netikejau. O seimininkas nosi uzrieties aiskino: "As juk sakiau, kad padarysim, juk sakiau, o jus netikejot". Tada pasiule greitai apeiti paziureti kaip viskas atrodo (sakau greitai apeiti, nes ten jau rinkosi zmones i vestuves). Einam ir matau...grazu, pagaliau galim buti ramus

O ten viskas ispuosta, apvalus staliukai su ilgais sijonais, kedes su uzvalkalais ir kazkokie nelabai patenkinti sveciai (turbut buvo jaunuju teveliai) vaikscioja. Tada man kilo klausimas - o kedes ir stalus ar galima bus i viena linija sustatyti, nes mes kaip ir nenorim apvaliu atskiru staliulu. Seimininkas man ir sako : TAI KOKIUS STALUS IR KEDES ATSIVESIT, KAIP SUSISTATYSIT, TOKIE IR BUS - CIA JAU JUSU REIKALAS. Musu reakcija galiu apibudinti tik taip
Pagal sutarti mes nuomojom visa sodyba su visais reikalingais pobuviui daiktais - stalais, kedemis, indais, sakutemis, peiliais ir pan. (ruosdama sutarti as taip smulkmeniskai viska surasiau, kad is manes visi draugai jau net saipesi), o cia staiga LIKUS SAVAITEI mes turime isinuomoti savo kedes ir stalus
Jei atvirai, jau man norejosi duoti i sn...i, todel dziaugiuosi, kad mano vyras saltesniu nervu, nes turbut maziau santurus zmogus butu neistveres. Nors, tiesa pasakius, per 2 draugystes metus nebuvau maciusi tokio pikto savo suzadetinio, o ir balsa, pasirodo, jis turi nebloga

p.s. dabar i sia situacija jau galiu pasiziureti su siek tiek sarkazmo, bet tada as is pradziu tik aiskinausi, banziau priminti sutarties salygas, bet seimininko KURTUMAS IR APSIMETINEJIMAS, KAD NEGIRDI BEI ISVIEN VARYMAS SAVO, isvede is pusiausvyros ir as tik verkiau ir drebejau is nervu. Isivaizduokit keletas is girdetu pasiteisinimu: "mes nepirkome ir nepirksime nei stalu, nei kedziu i nauja pastata, nes dabar kai kurie svenciantys nori apvaliu, kai kurie pailgu stalu, todel mes paliekame pasirinkimo laisve"; kitas (sitas mane visiskai ismuse is veziu) - "ko jus pergyvenat, jus juk islosiat, nes kedes ir stalai jums kainuos apie 2000 litu, sodyba jus nuomojot uz 5000 litu, o dabar si nauja pastata mes kitiems metams nuomojam uz 8000 litu, todel jus ISLOSIAT!!!" As jau nebeistveriau, bandziau grasinti, kad kreipsiuosi i teisma, kad nepatingesiu parasyti blogu atsiliepimu, t. y. nenutylesiu ju elgesio ir visko taip nepaliksiu, bet mano kalbos buvo kaip i siena -"JUS ISLOSIAT". Si karta jau trenkiau durimis ne tik as, bet ir mano busimas vyras. Vaziavom namo, o as jau tik verkti sugebejau. Sukosi tik viena mintis - ka daryti, juk liko tik SAVAITE? Grize namo bandeme ieskoti kitos sodybos (juokinga, ar ne), tada isiuntinejom uzklausimus i kedes bei stalus nuomojancias firmas ir , is nervu gerdami brendi, laukeme atsakymu. Pranesem tevams apie situacija, as jau sakiau, kad vestuviu visai nebus, bet jie nuramino ir liepe neimti visko taip i sirdi - juk ne laikas jauniesiems likus savaitei iki vestuviu tiek nervintis, be to buvo simtai dar likusiu kitokiu reikalu. Nuo to laiko su seimininkais as jau nebendravau, vaziavo tartis tik vyras ir jo tevai, bet rezultatas buvo toks pats. Mano uosviai ramus zmones ir , kaip ir mano vyras, linke labiau nusileisti, nei kovoti su vejo malunais - sako "duok durniui kelia". Taip jie ir padare - nuvaziavo i Trakus ir antradieni, t. y. likus 4 dienoms iki vestuviu, uz 2500 isnuomavo musu sventei stalus su kedemis, bet jos buvo violetines, todel kad taip nereztu akies, isnuomojo ir kedziu uztiesalus. Tik ketvirtadieni mes pamateme kaip atrodys musu stalas, galejau pradeti mastyti kur ir kaip sesime patys ir sodinsime zmones, ka ir kaip galesime papuosti. Stalai ir kedes atrode graziai - buvo balti kaip sniegas ir mums jau buvo gera, bet... nakti is ketvirtadienio i penktadieni labai stipriai lijo... Atvykstame mes penktadieni puosti sales ir matome, kad musu baltos kaip sniegas staltieses kur ne kur nuklotos ir ju vietoje padeti BLIUDAI, nes per stoga lasa vanduo

As jau nebeturejau nei noro, nei jegu nervintis, todel stengiausi nekreipti demesio ir dariau tai, ko atvykome - puosiau. Liko tik tiketis, kad musu vestuviu diena, t. y. rytoj, nelis, nes jei lis, sveciams, maniau, teks sedeti prie stalo su skeciais, kad ant galvu vanduo nebegtu. Stengiausi nepaisyti ir to, kad ju isgirtame naujame pastate mes siaip ne taip sutalpinome 60 kedziu, o ne 100 kaip kad seimininkai buvo prisuoke kad gales talpinti, todel teko ne liudeti, o dziaugtis, kad 14 zmoniu i musu svente negalejo atvykti. Nepaisem ir to, kad, jei lis, mes neturesime vietos sokti, nes saleje liko vietos tik muzikantams, o sokiai jau nebent lauke po atviru dangumi, nors ten taip pat buvo zadeta, kad bus paruostas palapines tipo stogas.
Aciu dievui, tevams, uosviams, sveciams, pirsliams ir turbut sau, kad svente, nepaisant labai nemaloniu (svelniai tariant) JAZZHOTEL seimininku sukeltu rupesciu, buvo nuostabi, nuostabus oras, geri muzikantai, fotografai, filmuotojas ir laimingi mes. Bet... niekada daugiau nenoriu matyti tu seimininku veidu, nes tokiu zmoniu as paprasciausiai negaliu vadinti zmonemis...
Labai atsiprasau tu, kuriems as tiesiog uzemiau vieta savo ilgu pasakojimu, ir kartu dejoku, kad isklauset. Buvau nusprendusi tyleti, nes vyras ir uosviai siule pamirsti visa, kas buvo bloga ir savyje islaikyti tik grazius prisiminimus. Ir, tiesa sakant, as ir gyvenu tik graziais prisiminimais, nes esu labai laiminga radusi mylima ir mylinti zmogu ir sukurusi su juo seima, turejusi nuostabia svente, bet.... noriu, kad kiti, jus merginos, besiruosdamos savo sventei, savaite pries vestuves rupintumetes ne tuo, ar turesite kur svesti, kur susodinti svecius, ant ko padeti vaises, ar jusu sveciams nelis i papuostas lekstes ir kur gausite papildomus 2000 ar daugiau litu kedems ir stalams, bet su maloniu nerimu lauksite TOS DIENOS, grazinsite veidukus, lakuosite nagucius, lyginsite sventinius rubelius...
Sekmes jums visoms besiruosiancioms ir grazios jums sventes