QUOTE(Roza_Liuksemburg @ 2008 06 10, 09:21)
Bet normalu, kad pirmais kudikio gyvenimo metais jau labiau reikia mamos. Jis nori girdėti jos širdies plakimą, balsą, jausti jos kvapą. Ir motina jaučia kudikio nuotaikas (aš gal naujieną pasakysiu, bet aš labai aiškiai jaučiu, kada dukra pravirks ir stengiuosi užbėgti įvykiams už akių, vyras nieko panašaus nejaučia). Tėvas šiuo periodu gali būti vykdytojas, padėjėjas, bet ar gali užmegzti tokį emocinį ir fizinį kontaktą su kudikiu?
Taip sutinku su Tavimi. Kontaktas su motina pirmais metais didesnis, tai jau minėjau. Tačiau noriu pasakyti, kad negalima "įvykiams užbėgti už akių", reikia leisti vaikui pravirkti. Teisingas vaiko auginimo modelis, stiprinant ryšį yra: poreikis - diskomfortas - poreikio tenkinimas - komfortas - poreikis. Jei bent kurioje šio rato grandyje yra pažeidimas - yra negerai. Jei per ilgai užtrunkama diskomforto stadijoje, vaikas nesijaučia saugus, nejaučia meilės. Jei praleidžiama ši stadija patenkinus poreikį, dar jam neatsiradus, vaikas lepinamas, pripranta, kad visi jo poreikiai patenkinami net jam neatiradus ir to reikalauja ir toliau, permaitinami jei dudama krūtis, dar neatsiradus poreikiui valgyti...
Papildyta:
QUOTE(Medinis @ 2008 06 10, 09:46)
Čia yra labai gera tema - "Kam reikalingi vaikai". Jei jūs sugebėsite atsakyti į tą klausimą argumentuotai, tuomet ir aš prisijungsiu prie jūsų pasipiktinimo vartotojiška pasaulėžiūra. Čia ne kabinėjimasis. Tiesiog situacija kaip ir aiški, net priežąstys aiškios. Tik išeities nesimato.
Okis, pasiūlei, pabandysiu, šia temą iškelti bendrai diskusijai, sukurdamas naują forumo temą... Nes gal ji čia tik dalinai į temą...