[SIZE=7]
Fizinis vystymasis
Vaikas vis aktyviau dalyvauja aplinkinių gyvenime ir mėgina surasti savo vietą. Gulėti ant nugaros jam nebepatinka, todėl jis mielai apsiverčia ant pilvo. Mažylis kelia galvą ir tiesia abi rankas į viršų prašydamas, kad jį pakeltų. Gulėdamas ant pilvo jis pasiremia ant ištiestų rankų ir viena ranka siekia žaislo.
Apsivertimas nuo nugaros ant pilvo yra labai svarbus kūdikio judėjimo etapas. Tai nėra tik pasyvus viso kūno apvirtimas, ne kartą pasitaikydavęs jau ir ankstesniais mėnesiais. Norint aktyviai apsiversti, reikia padaryti sraigto judesį tarp dubens ir pečių juostos. Šiuo pasisukimu vaikelis aktyviai keičia kūno padėtį, o vėliau ir sėdasi. Tad šis judesys yra labai svarbus tiek ropojimui, tiek sėdėjimui.
Šio amžiaus kūdikis mėgsta gulėdamas aukštielninkas pagriebti savo pėdas ir jomis žaisti. Kai kurie vaikai prisitraukia jas ligi burnos. Taip žaisti įmanoma tik išmokus sulenkti klubus ir tikslingai griebti.
Maždaug septintąjį mėnesį kūdikis atranda dar vieną judėjimo būdą, kuris jam ypač patinka šokinėjimą. Tai vienas mėgstamiausių žaidimų ir taip pat energijos iškrovos būdas. Vaikas, prilaikomas už pažastų, spyruokliuoja vietoje, lenkdamas kojeles. Jau sugeba neilgai išsėdėti savarankiškai, neprilaikomas, bet dažniausiai rankutėmis remiasi į pagrindą arba į savo paties kojas.
Rankytės tikslingai ir vienu metu siekia daikto, pagriebia jį. Paprastai keletą sekundžių išlaiko pagriebtą daiktą, ir jis nebeiškrinta iš rankos tuoj pat, kaip būdavo vos prieš keletą savaičių.
Norėdamas geriau apžiūrėti kokį daiktą, kūdikis mėgsta paimti jį abiem rankomis ir vartyti. Su malonumu laiko apglėbęs abiem rankytėm savo buteliuką. Sugeba perimti daiktą iš vienos rankos į kitą.
Vaikas ima suvokti esant daug daiktų, kurių tą akimirką nei girdi, nei mato. Šitai patyręs, kūdikis susipranta ieškoti ir nukritusio daikto. Užuot susidomėjęs kuo kitu, pasuka galvą ir lenkiasi, ieško, kol aptinka jį. Taigi kūdikis jau žino, jog daiktai krinta ne kur nors aukštyn, bet žemyn.
Psichinis ir socialinis vystymasis
Kūdikis atidžiai seka, ką veikia jo mama. Apžiūrinėja daiktus savo rankoje, čiupinėdamas juos, mėgina išsiaiškinti, kokius garsus jie skleidžia. Kantriai akimis ieško ant grindų nukritusio žaislo. Kai žaislas atsiduria vaiko akiratyje, jis pats pasilenkia jo.
Įdomu stebėti, kaip šio amžiaus vaikas žaidžia su veidrodžiu. Iš pradžių mažylis mano, kad tas, kuris pasirodo veidrodyje, paprasčiausiai yra kitas mažylis, tad nori jį paliesti, paglostyti, pastumti.
Akių kontaktu vaikas bando užmegzti ryšį su aplinka, jis "kalba" akimis. Kai jam atrodo, kad juo per mažai domimasi, atkreipia dėmesį į save garsais. Vaikas pasakoja ir šūkčioja, keisdamas garsų aukštį ir stiprumą. Ši "kalba" yra jo komunikacijos priemonė, taip mažylis praneša apie savo poreikius. Kai jį nešioja, supa, išveža į lauką, jis būna patenkintas ir smagus. Kūdikis džiaugiasi atpažinęs artimuosius ir nepatikliai žiūri į svetimus žmones. Jis valgo sausainėlius ir pradeda gerti iš puodelio, kurį prilaikome. Sugeba valgyti maitinamas šaukšteliu. Po vakarienės kūdikis iškart užmiega, beveik nebūna sunku jį užmigdyti. Nakties miegas trunka maždaug nuo 19 valandos vakaro iki 6 valandos ryto.
Vienas pirmųjų socialinių žaidimų su kūdikiu - vadinamasis "ku-kū". Mama arba kitas artimas žmogus užmeta kūdikiui skepetaitę ant akių ar galvos, linksmai sušunka "ku-kū!" ir juokdamasis nutraukia skepetaitę. Po kelių pirmųjų "repeticijų" vaikas pats nusitraukia skepetaitę nuo veido. Jis krykščia ir spurda iš pasitenkinimo, džiaugiasi ir šypsosi mamytei. Šis žaidimas mažyliams niekada nenusibosta.
Kalbos raida
Mažylis nenuilsdamas čiauška pats su savimi, jis kartoja skiemenis, kuriuos jam sako kiti. "Da-da", "ma-ma", "pa-pa", - vapa jis, tačiau dar neturi galvoje jokio konkretaus asmens.
Kūdikis dažnai ir mielai "pasakoja", tardamas visas išmoktas garsų virtines, balsius kartu su priebalsiais: p, b, m, g, d, h. Šiuos garsus vaikelis rikiuoja į skiemenis: "mem-mem-mem", "hė-ehė-ė", "e-pa", "da-da" ir taip toliau. "Plepėdamas" kūdikis tolydžio kaitalioja balso garsumą ir tonų aukštį.
Mėgdžioja garsus (pvz.: "Kaip sako mašina?" - "Brrrrrmm!"), atsako į klausimą: "Kur yra....?" parodydamas judesiais.
KUDIKIU PRIMAITINIMAS
Bendrosios papildomo kūdikių maitinimo taisyklės
Iki 12 mėnesių amžiaus kūdikis turi gauti šiuos papildomus produktus:
daržovių tyrę (bulvių, morkų, žiednių kopūstų, brokolių, žirnelių, pupelių ir pan));
kruopų tyrę (ryžių, grikių, avižų, manų ir kukurūzų arba jų derinių);
trintus vaisius ir jų sultis (obuolių, kriaušių, raudonųjų ir juodųjų serbentų, vyšnių, bananų ir kt.);
mėsą (jautieną, galvijų kepenis, liesą kiaulieną, vištieną),žuvį. Mėsos ir žuvies sultinys nerekomenduojamas iki 1 metų amžiaus.
Kiaušinio trinys ir varškė daugelyje šalių nerekomenduojama iki 1 metų amžiaus, dėl alergijos
Kaip reikia maitinti papildomais maisto produktais?
Negalima kūdikiui duoti kelių naujų produktų iš karto.
Pirmais gyvenimo metais nepatariama girdyti karvės pienu, nes jis gali alergizuoti bei sukelti nedidelius skrandžio bei žarnų gleivinės kraujavimus.
Nepatariama maisto sūdyti ar saldinti. Susidaręs įprotis sūriai valgyti, ateityje gali sukelti hipertoniją, o saldžiai valgant atsiranda polinkis į cukrinį diabetą, nutukimą, greitai genda dantys.
Nemaitinti kūdikio daug druskos ar cukraus turinčiais mėsos, daržovių ar vaisių konservais.
Kai kurie mitybos specialistai siūlo pirmiau duoti daržoves, o tik vėliau vaisius ir jų sultis, nes vaisiai yra saldesni ir noriau valgomi.
Košes ir tyres, kol kūdikis įpras jas valgyti duoti prieš motinos pieną, kai įpras - po jo.
Kruopas ir daržoves maitinti šaukšteliu. Jų neskiesti ir nepilti į buteliuką. Mažylis turi jausti skirtumą tarp to, ką valgo ir ką geria.
Nepermaitinti! Nustoti maitinti, jei vaikas nesidomi maistu, nusisuka į šoną ar užmiega. Verkiantis vaikas nebūtinai alkanas. Galbūt jis šlapias ar nori bendrauti. Permaitintas mažylis neskiria tikro alkio, mažiausio streso metu, norėdamas nusiraminti, valgo.
Jei vaikas nenori patiekalo, neversti jo valgyti, pasiūlyti kitą. Tai ugdys vaiko skonį, išmokys pasirinkti.
Neskubėti! Pratinimas prie naujų maisto produktų tai laikas, kai vaikas atranda naujus pojučius ir skonius, įgyja naujus įgudžius. Reikia duoti kūdikiui laiko prie jų priprasti.
Niekada nepalikti valgančio kūdikio vieno, nes jis gali užspringti.
Naudoti švarius indus ir įrankius.
Kada ir kokius papildomus produktus reikia duoti?
Kūdikio mityba turi būti individuali! Ji priklauso nuo mažylio augimo, vystymosi ir sveikatos būklės. Kiekvienos šalies specialistai, atsižvelgdami į vietines mitybos tradicijas turi paruošti papildomo kūdikių maitinimo rekomendacijas.
