QUOTE(Alabama @ 2009 04 07, 10:53)
Tai kur gi jusu argumentai, tvirtinantis, kad nesveika veziot naujagimi kedutei?Laukiu.O del to, kad paskutini menesi vaikas uzima visa gimdos ertme, as neklystu.Esu biologe, zinau, ka sakau.Paimkit bet koki akuserijos vadoveli ir pati pamatysit.9 menesi vaikas guli suspaustas, pritraukes galva prie kunelio, sulenkes rankas-kojas.
Taigi vis dar laukiu jusu irodymu, kad kedutes kenkia

Speju, kad ju neturit
...Ir nera ertmeje vandenu, ar ne...nejuokinkite, biologe, nereikia ir akuseriniu vadoveliu, nes is kur tie vandenys moterims bega per gimdyma, ka ???
O cia vienas is argumentu apie autokedutes, tik nepatingekite perskaityti, beje si info ne specialiai jums, nes jus vistiek, kaip matau ginate savo nuomone, kuria, beje, as gerbiu, kaip minejau, kiekvieno teise rinktis, si info daugiau toms mamoms, kurioms tikrai rupi kudikiu sveikata ir tikrai nori suzinoti daugiau, o ne tik vaikytis mados, kaip dabar madinga - is auto, kedute stato ant ratu, po to vel i auto, vaikas ten nejuciom praleidzia kelias valandas...sakiau ir sakysiu, kiekvieno teise rinktis, kaip ir teise turiu cia issakyti savo nuomone, kam pritariu, kam ne. Tik tiek, visoms sekmes:
Autokėdutės skirtos mašinoms
Liepos 31, 2008 - 21:44 rima Žinote, jūs esate vienintelė mama, kuri nesinešate kūdikio autokėdutėje pastebėjo mano pribuvėjos registratorė.
Tuo metu mano dukra buvo kelių savaičių, o autokėdutę palikau mašinoje dėl to, kad nenorėjau temptis jos laiptais į kliniką. Apsižvalgiau laukiamajame ir supratau, kad čia mes esame vienintelės keistuolės.
Ir taip buvo beveik visur, kur tik mes eidavome. Bibliotekoje, prekybos centre, dienos centre, kūdikiai visur buvo nešiojami automobilinėse kėdutėse padėti šalia laukiamojo kėdžių, pritvirtinti ant tam pritaikytų vežimėlio ratukų, įdėti į parduotuvės vežimėlius arba nešami rankose ir vilkdami iš paskos vilnonį apklotėlį.
Nešiojama automobilinė kėdutė jau nebėra vien įtaisas užtikrinantis kūdikio saugumą automobilyje, veikia ji tapo keliavimo sistemos dalimi - ši sistema apima pagrindą, tvirtinamą mašinoje, ratukus ir automobilinę kėdutę, kuri tvirtinasi prie abiejų. Ši sistema vadinama vežimėlių pasaulio SUV ir žvilgsnis į bet kurią kūdikių reikmenų parduotuvę parodo jų populiarumą.
Kūdikių kėdutės, nesvarbu, ar parduodamos kartu su ratukais ar be jų dabar dažniausiai turi apklotą kojoms šaltam orui, pagalvėlę galvai prilaikyti ir pagrindą tvirtinamą automobilyje. Dauguma jų tinka naudoti tik kol vaikas sveria iki devynių kilogramų, o taip gali nutikti ir apie trečią mėnesį. Dažniausiai jos kainuoja beveik tiek pat kaip ir daug ilgesniam laikui tinkamos apsukamos automobilinės kėdutės, kurias galima tvirtinti tiek veidu į priekį, tiek į galą ir kurios tinka vaikui nuo dviejų iki penkiolikos kilogramų. Tačiau tai netampa priežastimi nepirkti nešiojamos kėdutės šeimai, kuri mano, jog ji yra svarbi pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais.
Dauguma tėvų nepagalvoja antrą kartą prieš naudodami autokėdutę kaip universalią nešiojimo priemonę. Ar yra kokia nors žala dėl to, kad taip pasitikima viena vaiko transportavimo priemone? Ar netenka už patogumą ir mobilumą mokėti kainos? Kaip rodo specialistų pasisakymai, yra rimtų priežasčių kodėl automobilinę kėdutę reikėtų palikti automobilyje.
Plokščios galvos sindromo plitimas
Medikai ėmė pastebėti nerimą keliančią kūdikių kaukolės deformacijos tendenciją vadinamą plokščios galvos sindromu. Plagiocefalija, medicininis terminas, apibūdinantis kaukolės suplokštėjimą, gali atsirasti dėl nuolatinio spaudimo į vieną ir tą pačią vietą. Tai daugiau kosmetinė deformacija, bet ji gali išlikti visam gyvenimui, jeigu nebus imtasi priemonių.
Dažniausiai palgiocefalijos priežastimi įvardijamas patarimas miegui guldyti kūdikius ant nugaros, nes pastebėta, kad tokia padėtis mažina staigios kūdikių mirties riziką. Jeigu kūdikio galva visada yra tokioje padėtyje, kaukolė gali deformuotis. Deja, miegojimas ant nugaros nėra vienintelė priežastis. Ilgas buvimas autokėdutėje taip pat prisideda prie galvos suplokštėjimo, kaip ir ilgas gulėjimas vežimėlyje, supynėse ir kituose įrenginiuose, kuriuose kūdikis guldomas ant nugaros.
Timothy R. Littlefield, MS dirba Arizonos klinikoje, kuri gydo plagiocefaliją. Savo straipsnyje žurnalui Journal of Prosthetics and Orthotics jis pastebi, kad 28.6 procentai kūdikių, kurie lankėsi klinikoje nuo 1998 iki 2000 metų praleisdavo automobilinėse kėdutėse ar supynėse nuo 1.5 iki 4 valandų kasdien, o 15 procentų kūdikių taip praleisdavo daugiau kaip 4 valandas. 5.7 procentai kūdikių miegodavo šiuose įrenginiuose(1). Littlefield pastebėjo, kad kaukolės iškrypimas, atsiradęs dėl sėdėjimo atokėdutėse ir supynėse yra sudėtingesnis ir sunkesnis, nei pagiocefalija atsiradusi dėl gulėjimo ant čiužinio. Jis pataria pagal galimybes sumažinti kūdikio buvimo autokėdutėse ar supynėse laiką.(2)
Amerikos pediatrų draugija, susirūpinusi dėl plagiocefalijos plitimo, 2003 metais išleido patarimą, kad kūdikiai turėtų praleisti minimaliai laiko autokėdutėse (kai jie nėra automobilio keleiviai) ar kitose kėdutėse, palaikančiose gulėjimą ant nugaros (3). Kai kūdikiai turi gulėti ant nugaros, reikėtų retkarčiais pakeisti galvos padėtį, kad būtų išvengta plokščios vietos susidarymo. Paprasčiausia ir efektyviausia prevencija yra bendro laiko, kurį kūdikiai praleidžia gulėdami ant nugaros, sumažinimas.
Prasta padėtis kūdikiams
Plagiocefalija nėra vienintelė bėda, susijusi su ilgu buvimu automobilinėje kėdutėje. Dr. Jeanne Ohm, Tarptautinės Chiropraktų Pediatrų Asociacijos vykdančiosios direktorės (www.icpa4kids.com),dauguma kūdikių kėdutėse ir vežimėliuose pakreipia galvą į vieną pusę. Tai rodo, kad jų stuburo viršutinė dalis netiesi, sako Ohm. Trumpai pabūti autokėdutėje puiku, tačiau laikyti kūdikius padėtyje, kur jų galvos lengviausiai nusvyra į šoną tai ateityje turės įtakos stuburo sveikatai. Ohm mieliau matytų tėvus, nešiojančius vaikus ant rankų ir naudojančius įvairias nešiokles, jeigu nešioklė užtikrina taisyklingą vaiko vystymąsi atitinkančią padėtį.
Fizinis krūvis tėvams
Kūdikio kėdutė gali sverti panašiai tiek, kiek ir naujagimis joje. Tačiau gana dažnai galima sutikti žmones, vaikščiojančius po parduotuves ir nešančius autokėdutes su kūdikiais. Tai yra didelė apkrova bet kurio žmogaus nugarai, o naujos mamytės yra ypatingai pažeidžiamos.
Moters kūne [hormonas] relaksinas išlieka beveik devynis mėnesius po gimdymo. Relaksinas skirtas atlaisvinti sąnarius, kad gimdymo metu atsipalaiduotų dubens kaulai. sako Ohm. Tačiau dėl to moteris tampa pažeidžiama, jei tenka nešioti sunkius daiktus.
Kūdikių autokėdutės sukurtos nešiojimui, tačiau jos yra labai nepatogios nešti, teigia Ohm. Autokėdutę reikia laikyti toli nuo kūno, kad su koja jos nedaužytume, dėl to išlinksta visa viršutinė stuburo dalis. Ohm dažnai sutinka mamas, kenčiančias skausmus dėl tokio nešiojimo ir pataria nenešioti autokėdučių be reikalo. Jei tėvai nori, kad vaikas ir kelionei pasibaigus būtų autokėdutėje, geriau pasinaudoti autokėdutės vežimėliu ar įsigyti universalų autokėdučių vežimėlį (ant kurio gali būti tvirtinamos įvairių firmų autokėdutės), nes taip gabenant kėdutę nevargsta nugara, kaip kad nešiojant ją už rankenos.
Dar viena našta prie kūdikio bagažo
Ne kūdikių svoris pirmomis savaitėmis po gimimo labiausiai išvargina naujus tėvus - vidutiniškai naujagimis sveria apie 3.5 kilogramo. Tačiau sunkus krepšys su vystymo reikmenimis, vežimėlis, papildomi drabužiai visa tai tėvai jaučia pareigą nešiotis su savimi. Ir šio bagažo dalimi tampa automobilinė kėdutė.
Viena iš priežasčių, kodėl tėvai perka nešiojamas autokėdutes yra ta, kad joje galima iš mašinos išimti vaikelį ir jo neprižadinti. Be abejo, kartais tai būna labai patogu, bet bet lazda turi du galus. Aš pamenu kelis kartus, kai pasiėmiau dukrą, miegančią autokėdutėje, į parduotuvę, bet po dešimties minučių ji atsibusdavo ir reikalaudavo būti paimta ant rankų. Apsipirkimas baigdavosi nešant dukrą ir autokėdutę atskirai. Aš patyriau, kad daug paprasčiau pažadinti ją ir įsidėti į slingą, kuri ji dažniausiai vėl užmigdavo.
Maža to, automobilinė kėdutė yra neefektyvus būdas gabenti kūdikius ne mašinoje. Padėta ant grindų gydytojo laukiamajame ji gali būti netyčia paspirta ar praeinantis žmogus gali ant jos suklupti. Lygiai taip pat nesaugu padėti kėdutę ant stalo to nepataria nė vienas gamintojas. Išimta iš automobilio automobilinė kėdutė tampa dar vienu daiktu, kurį tenka nešiotis su savimi. Palikite ją ant galinės sėdynės ir greičiausiai pasijusite be galo lengvi ir laisvi.
Prisilietimo trūkumas
Neseniai mūsų draugai su šešių savaičių sūneliu svečiavosi pas mus. Jis užmigo mašinoje, taigi tėvai jį atsinešė su autokėdute ir pasidėjo prie pietų stalo. Kai vaikelis prabudo, tėvai jį linksmino sūpuodami kėdutę ir rodydami žaislus. Kai po pietų nusprendėme išeiti pasivaikščioti, jie pritvirtino kėdutę su vaiku prie ratukų. Galiausiai, kai atėjo laikas atsisveikinti, jie įdėjo vaiką su kėdute į automobilį ir išvažiavo. Jų sūnus autokėdutėje praleido tris valandas be pertraukos
Ilgas laikas praleidžiamas autokėdutėse atima iš kūdikių prisilietimo ir stimuliacijos galimybę. Pabandykime įsivaizduoti, kas būtų nutikę, jei mūsų draugai būtų palikę autokėdutę mašinoje. Jų sūnus būtų laikomas kieno nors glėbyje, sūpuojamas, nešiojamas aplink, galbūt paguldytas ant grindų su keliais žaislais. Akivaizdu, kad su juo būtų daugiau kalbama ir daugiau žiūrima jam į akis. Būtų buvę daugiau darbo jo tėvams, bet būtų buvę įdomiau vaikui.
Andrėja, mama iš Oakville, Ontario gavo dovanų keliavimo sistemą kai gimė jos pirmasis sūnus. Tai buvo patogus įrengimas, sako ji taigi, mes daug jį naudojome pirmaisiais mėnesiais. Buvo patogu įdėti ir išimti vaiką iš mašinos jo nežadinant. Tačiau sulaukę antro sūnaus, Andrėja ir jos vyras išmoko naudotis slingu. Mes priėmėme sąmoningą sprendimą kuo daugiau jį nešioti kad skatintume prieraišumą sako ji.
Andrėjos sprendimas gali būti intuityvus, tačiau jis paremtas moksliniais tyrimais. Kolumbijos universitete atliktas tyrimas, kurio metu tyrėjai dalino kūdikio kėdutes arba slingus žemo socioekonominio statuso mamoms, ką tik pagimdžiusioms kūdikius. Praėjus trylikai mėnesių tyrėjai nustatė, kad kūdikiai, kurie buvo transportuojami slinguose, dažniau buvo saugiai prisirišę prie savo motinų.(4)
Automobilinės kėdutės labai gerai atlieka tą darbą, kuriam jos yra sukurtos: apsaugo vaikus įvykus automobilio avarijai. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad buvimas kėdutėje kai kelionė pasibaigė būtų kuo nors naudingas kūdikiui. Kėdutės naudojimas vietoje nešioklės keletą valandų per dieną, kaip kad T. Littlefiedo tyrime darė tėvai, yra abejotina praktika.
Catherine McKenzie
Mothering
Issue 136 - May/June 2006
Catherine McKenzie yra laisva rašytoja ir La Leche League vadovė. Ji gyvena Kanadoje, Ontaryje, su savo vyru ir dukra.
Šaltiniai
1. Timothy R. Littlefield. Car Seats, Infant Carriers, and Swings: Their Role in Deformational Plagiocephaly "Journal of Prosthetics & Orthotics 15, no. 3 (2003): 102-106.
2. Ibid.
3. John Persing, MD, et al., American Academy of Pediatrics Committee on Practice and Ambulatory Medicine, Section on Plastic Surgery and Section on Neurological Surgery, Prevention and Management of Positional Skull Deformities in Infants. Pediatrics 112, no. 1 (July 2003): 199-202.
4. E. Anisfeld et al., Does Infant Carrying Promote Attachment? An Experimental Study of the Effects of Increased Physical Contact on the Development of Attachment. Child Development 61, no. 5 (Oct 1990): 1617-1627.
Straipsniai
Komentarai
Kovo 27, 2009 - 16:47 Edmunda (nepatvirtina)
Dekui!
labai dekui uz straipsni, kuriame trumpai ir aiskiai isdestyta, kaip paaiskeja, tokia paprasta ir aiski tiesa - daiktas turi buti naudojamas pagal paskirti. Musu mazylei dar tik 1,5 men, o pamazu ir as pradejau taikyti "nesiojimo autokeduteje praktika", net nesusimastydama apie to pasekmes, todel tikrai labai dziaugiuosi, kad perskaiciau si straipsni

Ir apskritai, labai dziaugiuosi, kad atradau Jusu svetaine, kurioje tiek daug naudingos informacijos visoms, norincioms buti geromis mamomis
atsakyti
Kovo 27, 2009 - 21:00 rima
Edmunda, džiaugiuosi, kad
Edmunda, džiaugiuosi, kad straipsnis ir svetainė jums patiko, ir kad radote jums naudingos informacijos. Kartais net mes, mamos, nespėjame pagalvoti ir kritiškai įvertinti kai kurių dalykų, kuriuos darome su savo vaikais, arba intuityvų žinojimą ko vaikams reikia nugali stereotipai, patogumas arba aplinkinių patarimai.