QUOTE(alfa159 @ 2008 07 08, 10:43)
Nu tokiam tai butina tureti bent keleta seseru-broliu. 
Tam tevai ir reikalingi, kad padetu vaikui uzaugti, o ne pasilikti leliuko stadijoj, kuriam atitenka visu tetu ir dedziu u-tiu-tiu. Su vienturciais ta ir beda- kai jie maziukai, jie konkurencijos nejaucia. O iseina is tevu namu- bac, atsiveria akys- nei tu pats geriausias, nei gabiausias, nei graziausias, nei aplinkiniai pasiruose tavo kaprizus tenkinti, nei paskui su saukstu kose laksto. Tada prasideda lomkes del neivertinimo, "manes nesupranta", "as toks vienisas", "visi aplink durniai".
Aisku, galite gincytis, kad jis jau dabar mokykloj mato tokia konkurencija, jau zino, ka tai reiskia. Et, ne. Mokykline konkurencija- tai viena. O konkurencija namuose- tai kita. Mokykloj tu atbuni keleta valandu. O su namiskiais tau visa gyvenima nugyvent. Tai reiskia, kad turi ieskoti kompromisu, prisitaikyti, ismokti dalintis, ismokti atiduoti neatlygintinai ir nejausti nuoskaudos, ismokti myleti savo seima, nes kitaip tiesiog neimanoma.
Baigiant pamokslavima... Kaip manote, kaip ilgai Jums pavyks vaikeli apsaugoti nuo to "nenoriu dalintis demesiu"? Kaip jus isivaizduojate savo medinuko seimynini gyvenima- gyvenima zmogaus, kuris nemoka dalintis demesiu, kuris nemoka to demesio kazkam skirti neatlygintinai? Jus palaikote toki sunaus nenora, jam pataikaujate?
Nesakau, kad visi, kurie broliu-sesiu turi, tokie jau saunuoliai. Buna, tevai padaro visokiu klaidu, tai ir nesugeba idiegti tiems savo vaikams teisingu bendro gyvenimo taisykliu. O kas sake, kad bus lengva? Buti tevais, kaip ir buti sutuoktiniais, gi didzia dalimi - darbas...
O del Jusu vako nenoro dalintis erdve- jei galima tai suprasti tiesiogiai- tai jau ne vaiko, o Jusu beda. Aisku, kad tevai, kurie planuoja seima, turi daugiau is saves reikalauti. Tame tarpe, ir materialiniu dalyku. Vaikams reikia atskiru kambariu, seimai reikia didesniu namu, tevams reikia erdvesniu automobiliu ir t.t. Gal Jusu medinukas Jumis nepasitiki, gal mato, kad Jus nesugebesit.
Pati turiu dukra vienuolikos- protingi zmones jau tie paaugliukai, daug jau pastebi ir supranta.
Tam tevai ir reikalingi, kad padetu vaikui uzaugti, o ne pasilikti leliuko stadijoj, kuriam atitenka visu tetu ir dedziu u-tiu-tiu. Su vienturciais ta ir beda- kai jie maziukai, jie konkurencijos nejaucia. O iseina is tevu namu- bac, atsiveria akys- nei tu pats geriausias, nei gabiausias, nei graziausias, nei aplinkiniai pasiruose tavo kaprizus tenkinti, nei paskui su saukstu kose laksto. Tada prasideda lomkes del neivertinimo, "manes nesupranta", "as toks vienisas", "visi aplink durniai".
Aisku, galite gincytis, kad jis jau dabar mokykloj mato tokia konkurencija, jau zino, ka tai reiskia. Et, ne. Mokykline konkurencija- tai viena. O konkurencija namuose- tai kita. Mokykloj tu atbuni keleta valandu. O su namiskiais tau visa gyvenima nugyvent. Tai reiskia, kad turi ieskoti kompromisu, prisitaikyti, ismokti dalintis, ismokti atiduoti neatlygintinai ir nejausti nuoskaudos, ismokti myleti savo seima, nes kitaip tiesiog neimanoma.
Baigiant pamokslavima... Kaip manote, kaip ilgai Jums pavyks vaikeli apsaugoti nuo to "nenoriu dalintis demesiu"? Kaip jus isivaizduojate savo medinuko seimynini gyvenima- gyvenima zmogaus, kuris nemoka dalintis demesiu, kuris nemoka to demesio kazkam skirti neatlygintinai? Jus palaikote toki sunaus nenora, jam pataikaujate?
Nesakau, kad visi, kurie broliu-sesiu turi, tokie jau saunuoliai. Buna, tevai padaro visokiu klaidu, tai ir nesugeba idiegti tiems savo vaikams teisingu bendro gyvenimo taisykliu. O kas sake, kad bus lengva? Buti tevais, kaip ir buti sutuoktiniais, gi didzia dalimi - darbas...
O del Jusu vako nenoro dalintis erdve- jei galima tai suprasti tiesiogiai- tai jau ne vaiko, o Jusu beda. Aisku, kad tevai, kurie planuoja seima, turi daugiau is saves reikalauti. Tame tarpe, ir materialiniu dalyku. Vaikams reikia atskiru kambariu, seimai reikia didesniu namu, tevams reikia erdvesniu automobiliu ir t.t. Gal Jusu medinukas Jumis nepasitiki, gal mato, kad Jus nesugebesit.
Pati turiu dukra vienuolikos- protingi zmones jau tie paaugliukai, daug jau pastebi ir supranta.
Ačiū alfa, padėjai pasakydamą ką ir aš galvoju... Tik dėl erdvės ir poreikių ne visai sutinku - kartais pravartu išmokti dalintis ir erdve bei daigtais. Taip auginant kelis vaikus erdvės ir finansų reikia daugiau, bet ne tiek kaip kartais įsivaizduojama...
