QUOTE(matrioska @ 2008 07 08, 12:31)
Laikai kiti buvo. Su vienu vaiku didesnio buto neskyrė
QUOTE(matrioska @ 2008 07 08, 11:40)
na, cia kaip kam, man tai apgailetina tokia saviguoda, kad nereik daug erdves. As asmeniskai visiskai susigadinau nervus paauglysteje, nes turejau dalintis kambari su seserimi. Butas buvo 3 kamb. , tai po vestuviu ne sykio tame bute nebuvau, tiek slegianciu prisiminimu liko is to laikotarpio 
Dar ir dabar laaabai pykstu ant tevu, kad leido mum augt tokiose salygose, kuriu pasekmes jauciu iki dabar.
p.s. Kad nepradetumet kas karkset apie blogus seimos santykius- jie buvo normalus, kaip daugumoj seimu.
Dar ir dabar laaabai pykstu ant tevu, kad leido mum augt tokiose salygose, kuriu pasekmes jauciu iki dabar.p.s. Kad nepradetumet kas karkset apie blogus seimos santykius- jie buvo normalus, kaip daugumoj seimu.
Aš nesakau, kad jos nereikia. Būtų idealu, kad kiekvienas turėtų savo kambarį ir dar būtų bendra erdvė šeimai. Bet kartais, visai neblogai sugyvena ir du vienos lyties vaikai viename kambaryje. Jei nesugyvena, galima ieškoti kitos išeities - pertvarkyti butą, paaukoti saloną ir t.t. Tačiau paskutiniu metu žmonės gyvena namuose, keturių kambarių butuose ir neranda vietos antram vaikui...
QUOTE(mindudo @ 2008 07 06, 12:10)
Viskas priklauso nuo to kaip vaiką nuteiksite. Mažas vaikas dar gerai nesuvokia kas pasikeis, kai atsiras brolis ar sesuo. Jei vaikas manys, kad tuomet turės dalintis tėvų dėmesiu, žaislais ir t.t., tuomet nenorės brolio ar sesers. Tačiau, jei manys, kad turės naują draugą, kuris bus dažnai šalia, naujų bendrų žaislų... manau jo nuomonė pasikeis. Kalbu iš patirties, nes mūsų dukrelė iš pradžių bijojo, kad gali atsirasti naujas vaikelis šeimoje, o dabar laukia ir vis klausinėja...
Mindudo, suvokia ir mažas vaikas. Sakai, kalbi iš patirties... Mano patirtis kitokia. Maniškis niekada nenorėjo mažesnio brolio ar sesers.
P.S. Dabar jam 11 m. Jo nuomonė niekaip nepasikeitė nuo pat ankstyvosios vaikystės (tarkim, pirmą kartą savo nenorą jis galbūt galėjo išreikšti nuo kokių 2,5 - 3 metų)
QUOTE(matrioska @ 2008 07 08, 11:40)
na, cia kaip kam, man tai apgailetina tokia saviguoda, kad nereik daug erdves. As asmeniskai visiskai susigadinau nervus paauglysteje, nes turejau dalintis kambari su seserimi. Butas buvo 3 kamb. , tai po vestuviu ne sykio tame bute nebuvau, tiek slegianciu prisiminimu liko is to laikotarpio Dar ir dabar laaabai pykstu ant tevu, kad leido mum augt tokiose salygose, kuriu pasekmes jauciu iki dabar.
p.s. Kad nepradetumet kas karkset apie blogus seimos santykius- jie buvo normalus, kaip daugumoj seimu.
Dar ir dabar laaabai pykstu ant tevu, kad leido mum augt tokiose salygose, kuriu pasekmes jauciu iki dabar.p.s. Kad nepradetumet kas karkset apie blogus seimos santykius- jie buvo normalus, kaip daugumoj seimu.
Jei tokie prisiminimai apie gyvenimą katru - tikrai jie nebuvo normalūs (p.s. jei daugumoje šeimų tokie santykiai, tai dar nereiškia, kad jie geri. Sovietiniu laikotarpiu buvo iškreipta šeimos santykių samprata - vaikai buvo paliekami likimo valiai be jokio bendravimo, ryšio ugdymo...)
QUOTE(mindudo @ 2008 07 08, 12:48)
Sovietiniu laikotarpiu buvo iškreipta šeimos santykių samprata - vaikai buvo paliekami likimo valiai be jokio bendravimo, ryšio ugdymo...
O šiais laikais vaikai paliekami seneliams, nes tėvai dirba užjūryje Mindudo, nenusišnekėk. Kalbi apie atskirus atvejus - visais laikais nuo konkrečios šeimos priklausė, kokie bus santykiai tarp tėvų ir vaikų.
QUOTE(Paragintoji @ 2008 07 08, 12:43)
Mindudo, suvokia ir mažas vaikas. Sakai, kalbi iš patirties... Mano patirtis kitokia. Maniškis niekada nenorėjo mažesnio brolio ar sesers.
Gali suvokti tik tai, ką patiri, kol nepatiri, yra tik prielaidos... Mūsų irgi nenorėjo, kol nepradėjom aiškintis, dėlioti pliusus ir minusus, derėtis... Na vyresniem vaikam sunkiau, nes jie yra jau pripratę prie tokios tvarkos ir naujo vaiko atsiradimas griaus įprastą tvarką, ben bendraujant visuomet galima preiti kompromisų...
QUOTE
Jei tokie prisiminimai apie gyvenimą katru - tikrai jie nebuvo normalūs (p.s. jei daugumoje šeimų tokie santykiai, tai dar nereiškia, kad jie geri. Sovietiniu laikotarpiu buvo iškreipta šeimos santykių samprata - vaikai buvo paliekami likimo valiai be jokio bendravimo, ryšio ugdymo...)
nesamone. Visi vaikai skirtingi. Tik kvailiui nereik savo erdves, o jos nebuvima kiekvienas pergyvena skirtingai. Na gerai, sakykim, buvau sunki paaugle. Bet is kur tevai ,sugrusdami vaikus i 16 kv.m. kaip i garda, gali but tikri, kad toks paauglys isaugs ir is ju gerucio vaikucio???? o kai trinies siknom 24 val. per para, tai jau nebeidomu, kuo tas tavo seimos narys gyvena, galvoji tik, kaip atsikratyt jo vaizdo
QUOTE(mindudo @ 2008 07 08, 11:09)
Tik dėl erdvės ir poreikių ne visai sutinku - kartais pravartu išmokti dalintis ir erdve bei daigtais. Taip auginant kelis vaikus erdvės ir finansų reikia daugiau, bet ne tiek kaip kartais įsivaizduojama...
Išmokti dalintis... gerai, jei dalintis yra ką
Vat žinau žmonių, kurie vieno kambario bute keturiese gyvena 
apie kokią vaikų gyvenimo kokybę gali eiti kalba tokiu atveju? Nors vėlgi, toks vertinimas sąlygotas mano asmeninės patirties. Visada turėjau savo kambarį, mano brolis - savo. daug laiko praleisdavom kartu, tačiau prireikus visada buvo galima paprašyti uždaryti duris ir leisti pabūti vienai... To paties "komforto" linkėčiau ir savo vaikui (-ams). Vienam tai galiu suteikti. Dviems... teoriškai (nu tas minimas trijų kambarių butas yra), tačiau tokiu atveju turėčiau aukoti nemažą savo ir savo vyro komforto dalį. Ar verta? Aš nežinau.
QUOTE(Minerva @ 2008 07 08, 12:52)
O šiais laikais vaikai paliekami seneliams, nes tėvai dirba užjūryje Mindudo, nenusišnekėk. Kalbi apie atskirus atvejus - visais laikais nuo konkrečios šeimos priklausė, kokie bus santykiai tarp tėvų ir vaikų.
Ne tą turėjau aumenyje - anksčiau visur literatūroje, šeimos psichologijoje nebuvo aiškinama ryšio, bendarvimo svarba. Šiuo metu atsiverskite šeimos psichologijos literatūrą, psichologinius mokslinius darbus - kaip diena nuo nakties. O, kad mažai kas domisi kaip reikia bendrauti su savo vaikais, kaip išsaugoti taip svarbius ryšius, čia kitas klausimas... Manau, kad mokykloje turėtų būti mažas šeimos psichologijos kurselis. Tai padėtų formuojant šeimą ir auklėjant savo vaikus... Man asmeniškai labai pravertė įvaikinimo kursai. Nors ir pats daug buvau skaitęs ir domėjausi...
QUOTE(matrioska @ 2008 07 08, 12:31)
Ciia man? Mano uzspausti vaikiukai (trys) gyvena triju aukstu palociuose, kiekvienas su atskiru kambariu, aisku. Tokie jau mes tevai-egoistai.
Cia as pati uzaugus su broliu ir sese vienam kambari. Ir labai gerai sutariam, atostogaujam kartu, vaikai musu draugauja.
Baikit jus inksti. Ne aplika kalta, kad vaikai nevyke, o tevai ir tik tevai.
QUOTE(mindudo @ 2008 07 08, 12:59)
Manau, kad mokykloje turėtų būti mažas šeimos psichologijos kurselis. Tai padėtų formuojant šeimą ir auklėjant savo vaikus...
Nepritariu. Paaugliams tik ir trūksta išaiškinimo, kad jų tėvai neteisingai juos augino ir neteisingai šeimą formavo
Tokio kurso vieta - priešsantuokiniuose kursuose, kur, kiek pamenu, kažką apie šeimos psichologiją tikrai vapsi 
Papildyta:
QUOTE(alfa159 @ 2008 07 08, 13:00)
Baikit jus inksti. Ne aplika kalta, kad vaikai nevyke, o tevai ir tik tevai.
Ką siūlai? - tėvus baudžiamojon atsakomybėn patraukti?
