QUOTE(Hmmm... @ 2008 07 08, 12:57)
na va, vel kazkas kitas kaltas. tai kas jums trukdo uzdirbti, kad butu, ka dalintis? Jei tingisi, tai sakykit atvirai- tingiu tureti vaiku.Geriau vienai ar dviese su kontaceptiku maisu ant peciaus- lapata...
QUOTE(Agotukas @ 2008 07 08, 13:25)
Gal tiesiog nebuvo sureikšminama materialioji vaikų auginimo pusė? Dabar gi vėl perlenkiama - negaliu vaikų gimdyti, nes noriu jam duoti viską. Kas tas viskas? Niekada nepaieksime turto maksimumo, būkim realistais. Visada kažkas gyvens geriau už mus. Bet ar tai svarbiausia?
Agotuk, o kas svarbiausia? - kaip silkes užauginti vaikus, kurie galiausiai drebia į akis, kad "jeigu būčiau turėjęs savo kampą, nebūčiau toks traumuotas ir nepasitikintis savimi"?
QUOTE(Minerva @ 2008 07 08, 13:04)
Tiesa sakant, man tokie nerupi.
QUOTE(alfa159 @ 2008 07 08, 13:13)
Bet vis vien - vienas trims. O kitas, nors ir mažas - laisvas svečiams.
Papildyta:
QUOTE(Minerva @ 2008 07 08, 13:27)
Agotuk, o kas svarbiausia? - kaip silkes užauginti vaikus, kurie galiausiai drebia į akis, kad "jeigu būčiau turėjęs savo kampą, nebūčiau toks traumuotas ir nepasitikintis savimi"?
Vaikai kartais drebia ir "kam tu mane pagimdei? Aš neprašiau"
Aš tikrai nežinau kas svarbiausia. Esu ne kartą suabejojusi tuo, kas rodos svarbu...
QUOTE(Paragintoji @ 2008 07 08, 13:28)
Bet vis vien - vienas trims. O kitas, nors ir mažas - laisvas svečiams.
Bet čia, spėju, buvo toks šablonas - tėvų kambarys, vaikų kambarys ir svetainė
Nes prisimenu mamčių kalbančią, kad "jeigu būtų dar vienas kambarys, jis visada būtų tvarkingas" 
QUOTE(mindudo @ 2008 07 08, 13:07)
Na galima juk imti paskolą ir įsigyti 4 kambarių butą... Visuomet galima ieškoti išeities, tik reikia to norėti, bet jei to nenorima, tai jau kitas klausimas...
Įdomu kodėl anksčiau tėveliai žūt būt gimdydavo tuos tris vaikus ir kišdavo "kaip silkes" į vieno kambario butelį...
Įdomu kodėl anksčiau tėveliai žūt būt gimdydavo tuos tris vaikus ir kišdavo "kaip silkes" į vieno kambario butelį...
Gal ir galima. Jei išgalima. Ir ne visuomet tai vien nuo noro priklauso.
Dėl kontracepcijos nesikartosiu. Bet tikrai ne "visi" taip darydavo. Bent jau mano aplinkoje daug vaikų būdavo dar senesnėj (tėvų) kartoj, daugiausia kaimuose, kur tikrai ne vieno kambario butelis būdavo (apie kitus patogumus - atsira kalba), o mano taip sakykim kartoje nežinau nė vienų, kurie itin mažoje erdvėje daug vaikų gimdydavosi. Žinau, kad tokių yra, tačiau asmeniškai su tokiais pavyzdžiais nesusidūriau. Tie, kas turėjo daugiau vaikų, tie turėjo ir sąlygas jiems auginti.
QUOTE(Minerva @ 2008 07 08, 13:14)
Tikrai taip. Bet laisvo svečių kambario fenomenas sukišant visus vaikus į vieną kambarį man iki šiol neaiškus
Pas mane tarkim trečias kambarys - tai svetainė sujungta su virtuve, iš kurios atskiri įėjimai į kitus du kambarius. Tai bendra erdvė ne specialiai svečiams, bet visiems mums, su TV, valgymo kampu, balkonu, išėjimu į WC ir į "koridorių" prie išėjimo. Tikrai nuoširdžiai neįsivaizduoju kaip tą erdvę reiktų pritaikyti vaiko poreikiams, nebent mums su vyru pasidaryti neva tai miegamąjį iš to kambario, bet apie tokio gyvenimo patogumą gal geriau nekalbėsiu
QUOTE(Paragintoji @ 2008 07 08, 13:30)
Tikrai taip - čia buvo mano standartinė frazė tėvams, lydima dar vieno argumento - "mano atsiradimas sugriovė gyvenimą broliui" (ir nesu tikra, kad tikrai pasakydavau nesąmonę)
QUOTE(Minerva @ 2008 07 08, 13:27)
Agotuk, o kas svarbiausia? - kaip silkes užauginti vaikus, kurie galiausiai drebia į akis, kad "jeigu būčiau turėjęs savo kampą, nebūčiau toks traumuotas ir nepasitikintis savimi"?
Pagal tave čia ištisos dvi kartos traumuotos?
Nu nesijaučiu traumuota 
Ir tėvams tikrai nieko nedrėbsiu. Nematau ko. Gal ir man dabar reiktų pergyventi, nes turiu miegamuoju dalintis su vyru ir neturiu nuosavo jokio kampelio? Net stalo savo neturiu, nes prie virtuvinio ne tik aš valgau, prie kompo ne tik aš sėdžiu. Vaikai tai turi... Taip, viename kambaryje auginti keturis tikrai sunku, bet nepūskim burbulo , kur jo tikrai nėra...
QUOTE(Minerva @ 2008 07 08, 13:18)
Čia buvo mano reakcija į Mindudo pareiškimą apie sovietmetį - kaip tada buvo blogai, nebuvo ryšių šeimoje, etc. Tiesiog kartais juokinga, kaip yra mindoma praeitis aukštinant dabartį
Atsiprašau, jei jums tai pasirodė, aš tikrai nenorėjau įžeisti to meto šeimų, ar išaukštinti dabartines.
Man kaip tik nesuprantama dabartinės nuostatos, kai žmonės gali finansiškai ir, mano požiūriu, visaip kitaip turėti vieną ar daugiau vaikų, bet atsisako to dėl asmeninio komforto ar kažkokių kitų nuostatų... Paprasčiausiai, gal aš truputėlį įsijaučiau į literatūros naudojamus lyginimus apie tuometinius ir šiuolaikinius psichologų rekomenduojamus vaiko auklėjimo principus... Dar kartą atsiprašau. Žinau nuostabių ir ne kokių šeimų ir tuometiniame ir šiandieniniame gyvenime.
QUOTE(alfa159 @ 2008 07 08, 13:26)
na va, vel kazkas kitas kaltas. tai kas jums trukdo uzdirbti, kad butu, ka dalintis? Jei tingisi, tai sakykit atvirai- tingiu tureti vaiku.
Geriau vienai ar dviese su kontaceptiku maisu ant peciaus- lapata...
Geriau vienai ar dviese su kontaceptiku maisu ant peciaus- lapata...
Oj, tai aš man rodos jau sakiau
Taip, nuoširdžiai, šiuo metu paprasčiausiai tingiu turėti antrą vaiką. Čia rimtai. Jei norėčiau ir netingėčiau, spjaučiau į visus nepatogumus ir gimdyčiau, tačiau nenoriu. Svarstau šitą klausimą kaip jau tikrai minėjau tik todėl, kad turiu kvailą (galbūt) įsitikinimą, kad vaikui geriau augti ne vienam, t.y. manau, kad galbūt turėti brolį/sesę būtų emociškai, psichologiškai ar kaip kitaip naudingiau mano jau esamam vaikui. Jei svarstyčiau apie vaiką tik dėl savęs, tai šimtą metų - tingiu. Jei vis dėlto tas vaikas kažkaip atsirastų, augintume, mylėtume ir ieškotume išeičių. Tačiau kol to nėra, sąmoningai aš negaliu/nesu pajėgi jo suplanuoti. Kontraceptikų nevartoju. Ant pečiaus nemiegu. Todėl nežinau ar tai "geriau".
QUOTE(Minerva @ 2008 07 08, 13:18)
Čia buvo mano reakcija į Mindudo pareiškimą apie sovietmetį - kaip tada buvo blogai, nebuvo ryšių šeimoje, etc. Tiesiog kartais juokinga, kaip yra mindoma praeitis aukštinant dabartį
Ateities ir praieties lyginimas- slidus dalykas. Siandieninemis akimis ziurint, mano vaikyste buvo skurdi (materialine prasme). Bet lyginant su tuometine aplinka- vidutiniska. Daug kas gyveno taip, be blatu, triju kambariu butelyje penkiese...
Galbut mano vaikai uzaugs, o tada jiems irgi atrodys, kad nieko ypatingo gyventi tokiuose dideliuose namuose.
Na, turi jie tuos savo kambarius. Bet vis vien manes praso, kad leisciau patalus susinesti i viena kuri kambari ir pakalbeti ilgiau- ypac, kai atostogos. Arba kartu nakvoti balkone. O jei neleidziu pakvoti kartu, tai issipraso bent pusvalandzio "dienos reikalu aptarimui" su pizamomis. Tai berniukas ir mergaite, amziaus skirtumas- penkeri m. Trecia pupa dar susirinkimuose nedalyvauja, bo jai tik kelios savaites. Negyvena savo kambariuose mano vaikai, tik miega atskirai, nors ir tai be didelio nor, kaip jau rasiau. Na, buna, apsipyksta, patranko durimis. Bet po penkiolikos minuciu ir vel draugeliai apsikabine. Beje, mano tevai planavo visus tris vaikus, mat jiems tiesiog atrode, kad triju kambariu butas yra DAUG.
Ir dar- mama niekad nesidare abortu, tiesiog planavo, knygutes skaite, su gydytojais draugavo. Buna ir taip. Ne visi net tais laikais buvo tokie jau tamsuoliai Papildyta:
QUOTE(Minerva @ 2008 07 08, 13:27)
Agotuk, o kas svarbiausia? - kaip silkes užauginti vaikus, kurie galiausiai drebia į akis, kad "jeigu būčiau turėjęs savo kampą, nebūčiau toks traumuotas ir nepasitikintis savimi"?
Nemanau, kad "savo kampo neturejimas" lemia "traumas". Auklejime garantuotai buvo spragu.
QUOTE(Agotukas @ 2008 07 08, 13:33)
Pagal tave čia ištisos dvi kartos traumuotos? Nu nesijaučiu traumuota Ir tėvams tikrai nieko nedrėbsiu. Nematau ko. Gal ir man dabar reiktų pergyventi, nes turiu miegamuoju dalintis su vyru ir neturiu nuosavo jokio kampelio? Net stalo savo neturiu, nes prie virtuvinio ne tik aš valgau, prie kompo ne tik aš sėdžiu. Vaikai tai turi... Taip, viename kambaryje auginti keturis tikrai sunku, bet nepūskim burbulo , kur jo tikrai nėra...
Nu nesijaučiu traumuota Ir tėvams tikrai nieko nedrėbsiu. Nematau ko. Gal ir man dabar reiktų pergyventi, nes turiu miegamuoju dalintis su vyru ir neturiu nuosavo jokio kampelio? Net stalo savo neturiu, nes prie virtuvinio ne tik aš valgau, prie kompo ne tik aš sėdžiu. Vaikai tai turi... Taip, viename kambaryje auginti keturis tikrai sunku, bet nepūskim burbulo , kur jo tikrai nėra...Man irgi susiklostė taip, kad du vaikai augo vienam kambary. Pačiam didžiausiam. Bet bendram susėdimui mums teliko holas. Irgi su bendra erdve, išėjimu į balkoną, etc... Jie mums irgi dėl to neprieštarauja. Situacija buvo tokia. Buvau laisva nuo pasirinkimo
