Kam reikalingi vaikai?

#505
QUOTE(alfa159 @ 2008 07 08, 13:39)
Nemanau, kad "savo kampo neturejimas" lemia "tarumas". Auklejime garantuotai buvo spragu.


Žinok, kai auga vaikas-mokslininkas, kuriam reikia tylos, lemia. Nes nieko nėra skaudžiau kaip olimpiadoje pasirodyti ne taip stipriai kaip norėjai tik dėl to, kad tam tikrų temų perskaitymui tiesiog nebebuvo sąlygų (kaip jau rašiau, tualete vadovėliai skaitosi sunkiai). Mokantis super duper sustiprintoje prestižinėje mokykloje vėl buvo ta pati problema - kai klasiokai galėjo mokytis nors ir iki ryto, aš turėjau derintis prie šeimos poreikių. Ir t.t., ir pan. O kur dar socialiniai dalykai - klasiokų skleidžiamos kalbos, kad esu iš ubagų šeimos, nes gyvenu su suaugusiu broliu viename kambaryje smile.gif

Et, suprantu logiškai, kam buvo reikalingas mano gimimas, bet būčiau buvusi labai dėkinga už atskirą kambarį arba bent jo dalį...

Nieko, už tai rusų kalbą mokėjau nepriekaištingai - kadangi televizorius buvo būtent tame kambaryje, kuriame gyvenome mes su broliu (svetainės atitikmuo su gražiais indais sekcijoje), tai nuo kūdikystės terminologija rusų kalba yra savas ir suprantamas dalykas laugh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Minerva: 08 liepos 2008 - 12:50
#506
QUOTE(Hmmm... @ 2008 07 08, 13:37)
Oj, tai aš man rodos jau sakiau mastau.gif Taip, nuoširdžiai, šiuo metu paprasčiausiai tingiu turėti antrą vaiką. Čia rimtai. Jei norėčiau ir netingėčiau, spjaučiau į visus nepatogumus ir gimdyčiau, tačiau nenoriu. Svarstau šitą klausimą kaip jau tikrai minėjau tik todėl, kad turiu kvailą (galbūt) įsitikinimą, kad vaikui geriau augti ne vienam, t.y. manau, kad galbūt turėti brolį/sesę būtų emociškai, psichologiškai ar kaip kitaip naudingiau mano jau esamam vaikui. Jei svarstyčiau apie vaiką tik dėl savęs, tai šimtą metų - tingiu. Jei vis dėlto tas vaikas kažkaip atsirastų, augintume, mylėtume ir ieškotume išeičių. Tačiau kol to nėra, sąmoningai aš negaliu/nesu pajėgi jo suplanuoti.

Kontraceptikų nevartoju. Ant pečiaus nemiegu. Todėl nežinau ar tai "geriau".

Jei planuoji nedelsk, nes bus kaip su Medinuku... Kuo didesnis vaikas, tuo sunkiau adaptuotis prie naujo broliuko ar sesutės, geriau, kad amžiaus skirtumas nebūtų labai didelis... mirksiukas.gif
Atsakyti
#507
QUOTE(Minerva @ 2008 07 08, 13:48)
Žinok, kai auga vaikas-mokslininkas, kuriam reikia tylos, lemia. Nes nieko nėra skaudžiau kaip olimpiadoje pasirodyti ne taip stipriai kaip norėjai tik dėl to, kad tam tikrų temų perskaitymui tiesiog nebebuvo sąlygų (




Tik neuzmetykit dabar uz pasiputima smile.gif , bet mes, auge tryse vienam kambaryje, diplomu is rajoniniu, zoniniu ir respublikiniu olimpiadu pilnus stalcius turejom. biggrin.gif As respublikini viena- antra vieta rusu kalbos olimpiadoje lotuliukas.gif - ejau pusiau ant juoko, nes viena jaunute mokytoja norejau apginti nuo seniu teroro. Tai vat, prisikasiau iki finiso, seniams mokytojams parodem. thumbup.gif O siaip buvau didi matematike- tik respublikinese vis likdavau be nieko. Uztat rajonines turiu pirmas vietas visas metais. Dar uz visokias nesamones popieruku buvo...O vat sesuo buvo didi fizike ir chemike. smile.gif Brolis vidurinej jau karaliavo vienas kambaryje- mes isvaziavom mokytis i aukstasias, bet va jis to kambario mokslam tikrai neinaudojo- svarco plakatai ir pilni stalciai laideliu- varzteliu... biggrin.gif

Taip kad gal nereikia kambario kaltinti, jei kas nesiseka... rolleyes.gif
Atsakyti
#508
QUOTE(alfa159 @ 2008 07 08, 14:01)
Tik neuzmetykit dabar uz pasiputima smile.gif , bet mes, auge tryse vienam kambaryje, diplomu is rajoniniu, zoniniu ir respublikiniu olimpiadu pilnus stalcius turejom.  biggrin.gif
Taip kad gal nereikia kambario kaltinti, jei kas nesiseka... rolleyes.gif


Šaunuoliai buvote 4u.gif Na, tada man nesisekė ne dėl kambario, nors brolio ilgai žiūrimas tv bei klausoma muzika tikrai trukdė, rytinis kėlimasis eiti į darbą prieš 5h taip pat smile.gif

Bet kai pagalvoju, kaip trukdžiau gyventi broliui... Juk gimiau, kai jam buvo 13 ir paaugliui teko visą savo gyvenimą pritaikyti prie augančios sesės poreikių. Užtai jau žilstelėjęs dėdė griežtai nenori savo vaikų - argumentuoja, kad vieną ožką jau užaugino ir jos iki soties jam gana (ožka - aš). Ožka irgi nenori savo vaikų, nes po sunkios vaikystės niekaip neatsigauna erdvės ir komforto prasme. Rezultatas - tėvai neturi anūkų, kurių labai nori laugh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Minerva: 08 liepos 2008 - 13:18
#509
QUOTE(Minerva @ 2008 07 08, 14:10)


Bet kai pagalvoju, kaip trukdžiau gyventi broliui... Juk gimiau, kai jam buvo 13 ir paaugliui teko visą savo gyvenimą pritaikyti prie augančios sesės poreikių. Užtai jau žilstelėjęs dėdė griežtai nenori savo vaikų - argumentuoja, kad vieną ožką jau užaugino ir jos iki soties jam gana (ožka - aš). Ožka irgi nenori savo vaikų, nes po sunkios vaikystės niekaip neatsigauna erdvės ir komforto prasme. Rezultatas - tėvai neturi anūkų, kurių labai nori laugh.gif


O kodel brolis savo namu neturejo? Kodel nejo i bendrabuti ar pan.? Jei jau i darba kelesi, tai buvo jau suauges? Gal cia ne tevu problema buvo, o brolio, kuris niekaip is namu neissikrapste?

Mano vaikai bus prasomi kurtis savarankiskai, kai tik baigs vidurine. g.gif
Atsakyti
#510
QUOTE(alfa159 @ 2008 07 08, 14:34)
O kodel brolis savo namu neturejo? Kodel nejo i bendrabuti ar pan.? Jei jau i darba kelesi, tai buvo jau suauges? Gal cia ne tevu problema buvo, o brolio, kuris niekaip is namu neissikrapste?


Brolis tėvams buvo labai reikalinga darbo jėga - sodyba su dirbama žeme kaime, kolektyvinis sodas, daržas prie namų ir parduotos vasaros smile.gif Be to, grįžus po armijos bendrabutis buvo žadamas žadamas ir vis paskiriamas tiems, kurie šeimas turėjo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Minerva: 08 liepos 2008 - 13:38
#511
QUOTE(Minerva @ 2008 07 08, 11:10)
Bet kai pagalvoju, kaip trukdžiau gyventi broliui... Juk gimiau, kai jam buvo 13 ir paaugliui teko visą savo gyvenimą pritaikyti prie augančios sesės poreikių. Užtai jau žilstelėjęs dėdė griežtai nenori savo vaikų - argumentuoja, kad vieną ožką jau užaugino ir jos iki soties jam gana (ožka - aš). Ožka irgi nenori savo vaikų, nes po sunkios vaikystės niekaip neatsigauna erdvės ir komforto prasme. Rezultatas - tėvai neturi anūkų, kurių labai nori laugh.gif


Kuo toliau skaitau, tuo labiau tavęs gaila, Minerva mirksiukas.gif

Lyg ir logiškai tu čia dėstai kaip tave gyvenimas sutraumavo, bet vėl gi-kažkas turėjo būt daugiau negu čia parašyta-na neįtikėtina, kad žmogus tampa toks viskuom nusivylęs vien dėl to, kad užaugo viename kambaryje su broliu schmoll.gif

Aš pati kartais mėgstu pūsti problemas iš nieko-bent jau artimieji man tai dažnai prikiša, bet net man keistai atrodo tavo visi argumentai... g.gif

Grįžtant prie temos-vaikai reikalingi tam, kad jaustum prasmę...Kam ta tuščia erdvė ir komfortas... g.gif
Dabar štai išvežėm vaikus paviešėt pas senelius..Atrodė bus laiko kažką daugiau nuveikt-ale kad nesinori nieko-gyvenimas tarsi sustojo..Net nesinori namo skubėt-o ką ten veikt..kažkur kitur vaikščiot ir pramogaut irgi vieniems labai greit pabodo..Net valgyt daryt tingisi rolleyes.gif

Vaikai-gyvenimo variklis, kai jie yra, viskas greičiau sukasi, pats irgi sukiesi- bėgi, judi, mąstai, gyveni... smile.gif
Atsakyti
#512
QUOTE(svetima @ 2008 07 08, 14:38)
Kuo toliau skaitau, tuo labiau tavęs gaila, Minerva mirksiukas.gif

Lyg ir logiškai tu čia dėstai kaip tave gyvenimas sutraumavo, bet vėl gi-kažkas turėjo būt daugiau negu čia parašyta-na neįtikėtina, kad žmogus tampa toks viskuom nusivylęs vien dėl to, kad užaugo viename kambaryje su broliu schmoll.gif


Na jau ne, manęs gailėti nereikia - užtai žinau tikrąjį gyvenimo skonį, pražilau vos 21 sulaukusi biggrin.gif

Jau rašiau, kad su broliu sutarėme puikiai, bet tai, kad negali turėti savo kampo (rašomasis stalas buvo bendras visai šeimai), privatumo, išties žeidžia. Taip dar vaikas esi įmetamas į suaugusių pasaulį, kuriame negalima ant lovos susisodinti visų keliolikos lėlių, nes gyveni svetainėje, kuri turi būti tvarkinga, negali ilgai skaityti knygos, nes broliui reikia anksti keltis į darbą, negali atsivesti draugų į namus, nes nėra vietos, o tėvams reikia ilsėtis, etc. Tada paskaičiuoji šeimos narių amžių ir supranti - esi nereikalingas balastas, o tada jau traumos ir prasideda smile.gif
Papildyta:
Ar dabar jau aišku, kodėl man vaikai nereikalingi? smile.gif - jie iš manęs atimtų erdvę ir komfortą, kuriuos taip sunkiai bandau išsikovoti. Kai erdvės ir komforto turėsiu pakankamai, gal ir kokią atžalą sukonstruosiu - įvairovės vardan.
Atsakyti
#513
QUOTE(Minerva @ 2008 07 08, 14:49)
bet tai, kad negali turėti savo kampo (rašomasis stalas buvo bendras visai šeimai), (...)kuriame negalima ant lovos susisodinti visų keliolikos lėlių, nes gyveni svetainėje, kuri turi būti tvarkinga, negali ilgai skaityti knygos, nes broliui reikia anksti keltis į darbą, negali atsivesti draugų į namus, nes nėra vietos, o tėvams reikia ilsėtis, etc.



Man galiojo tos pacios taisykles ir salygos. Balastu niekad nesijauciau. Tai kame cia saknys?
Oi, tik as tiek daug leliu neturejau. biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo alfa159: 08 liepos 2008 - 13:55
#514
QUOTE(alfa159 @ 2008 07 08, 14:54)
Man galiojo tos pacios taisykles ir salygos. Balastu niekad nesijauciau. Tai kame cia saknys?
Oi, tik as tiek daug leliu neturejau.  biggrin.gif


Nu va - aš turėjau daug lėlių, nors visada svajojau apie šautuvus, karą ir apie didvyrišką mirtį vardan tėvynės biggrin.gif

O aš jaučiausi. Visada jaučiau, kad tėvams tik trukdau, nes jie juk turi dirbti - darbuose, tada kaime, tada sode, etc. Ir mano prašymai nukeliauti į muziejų, kokį nors renginį, ekskursiją, etc. likdavo nesuprasti - arba jie pavargę, arba jiems dirbti reikia. Žinių poreikis buvo didžiulis, tačiau iš šeimos palaikymo niekada nebuvo. (užtai dabar visus pinigus prakeliauju - Lietuvoje jaučiuosi kaip į ekskursiją atvažiavusi, nes niekur nesu buvusi) Nenuostabu - gimiau, kai tėvams keturiasdešimt buvo ant nosies.
Atsakyti
#515
įdomiai čia kalba pasisuko. Pvz. aš taip pat augau viename kambaryje su 10 metų vyresniu broliu, grafikai nesutapdavo mirtinai - jam telikas iki 1-2 nakties, man - 6.30 į mokyklą. Pykdavomės dėl kiekvieno erdvės centimetro, ir dabar sunkaii randame bendrą šneką. Bet va man vaikų reikia nors tu ką, o jam ne. Tai kažin kur čia šuo pakastas?
Atsakyti
#516
QUOTE(Mili @ 2008 07 08, 15:06)
Bet va man vaikų reikia nors tu ką, o jam ne. Tai kažin kur čia šuo pakastas?


Žinau dar keletą identiškų pavyzdžių - vyresni broliai nusprendžia likti bevaikiais gerokai jaunesnes seses užauginę. Turbūt jie vaikų auginimo limitus jau išnaudojo smile.gif
Atsakyti