QUOTE(Sangria023 @ 2010 10 13, 09:14)
Labai sveikinu ir tave ir visas kam paviko
as irgi labai noriu, bet vakar vakare vel uzplude visokios negeros mintys, pradejau galvori ar reikes kada vaikui pasakyti tiesa, kad jo tikrasis tevas neaisku kas, ar reikes sakyti giminaiciams ir tevams, kad cia per donora pastojau, o ne tikro vyro mano vaikas, ar sugebesiu meluoti ir nikam nieko nesakyti, kad zinosim tik mes abu su vyru apie tai
Matyt filmu prisiziurejau, o jei kokia situacija gyvenime bus, o jei vaikas susirgs kokia tik paveldima liga ir iskils viskas
oj mergaites atleiskit uz toki pisimizma.
Patarkit prasau, ka jus paie visa tai manot?
Jei nutarsit bandyti su donoru, is karto nusiteikit ir pripraskit prie minties, kad visa gyvenima reikes laikyti sia paslapti. Net artimiausiems zmonems nerekomenduociau sakyti, nes kaip visad su priezodziu "tik niekam nesakyk" - suzinos visa gimine ir artimieji.. cia yra garantas.. ir ne del blogos valios, o del to, kad zmogus taip sutvertas ir silpnumo akimirka velniai zino, kas jam gali sauti i galva.. taip kad jei norit, kad vaikelis nezinotu savo pradzios - teks laikyti tai paslaptyje, kad ir kaip sunku bebutu..
Papildyta:
ir dar - jei dar kyla visokiu dvejoniu - vadinasi dar neesate tvirtai apsisprende.. jums dar reikia laiko, kad visos mintys galvoj susiguletu.. bet pamatysit - po kurio laiko nebekils nei dvejoniu, nei baimiu.. liks didelis didelis noras tureti leliuka
ir tik tada beliks imtis priemoniu tikslui igyvendinti
ko labai labai jums ir linkiu
