Na sveiki mielieji.Užlėkiau trumpam pas jus.Na pas mus ne patys geriausi laikai buvo-Ugniukas daug sirgo.Į šlapimo pūslę buvo įsisukusi bjauri bakterija.Vakar tik grįžom iš ligoninės.Pragulėjom 2sav.Rytoj išvažiuojam 20d. į Abromiškių sanatorija pasistiprinti.Taigi gyvenimas verda.
Labai džiaugiamės dėl Ugniuko kalbos.Matosi,kad vaikiukas protingas.Be lietuviškų dainų žodžių pradėjo kartoti angliškas dainas

Na ir taip visokių juokų pasako.Na bet prasiveržusi Ugniaus kalbelė atnešė man nemažą skausmą širdy

Vieną dieną Ugnius glosto savo kojeles ir sako man:"mano kojytės negali bėgti,eiti..."Taip liūdna,taip skaudu ir graudu pasidarė man...Nors aišku vaikui to neparodžiau,o tik pasakiau,kad kojytės sustiprės ir galės judėti...O pačiai iš skausmo širdis plyšo
Labai pritariu kristos31 žodžiams apie mūsų vaikų išskirtinį gerumą.Aš ir iš vieno ortopedo bei mūsų neurologės esu girdėjusi,kad kiek jie turi tokių vyresnių pacientų tai jie be galo yra guvūs,linksmi ir geraširdžiai.Gal negalia suteikia tokių bruožų...Nes iš tikrųjų kur mes pabūname su Ugniuku-tai būrys vaikų prie jo prilipę būna ir ne tik vaikai,bet ir suaugę.Mieste jau daug kas mus pažįsta-ir gydytojai,ir seselės,ir kineziterapeutės,tai kartais net Maximoj ramiai praeiti negalime,visi kalbina,visi sveikatėlės linki
Tai vat brangieji,lekiu daiktų krautis į sanatoriją...Iki rugpjūčio
url=http://www.supermama.lt]

[/url]