Aš jau po Barselonos
Kągi, nepasakyčiau, kad tai gražiausia ar išvis -iausia vietovė, kurią esu mačiusi. Bet čia tikrai įdomu. Tiesiog skirtingų tautų, kultūrų ir gyvenimų katilas, manyčiau. Sunku buvo rasti tikrą ispaną, na ištiesų, šitokia tautų įvairovė, iš visų žemynų, nuo Meksikos iki Suomijos ir dar daugiau

Tai man buvo neįprasta ir paliko bene didžiausią įspūdį. Į Barseloną važiavau ne poilsiauti ir neturistauti, turėjau įvairiausių reikalų, tad pamatyti spėjau ne tiek ir daug, už tai su vietiniais ir ne tik žmonėmis prisibendravau iki soties.
Tačiau, vis dėlto, pats įsimintiniausias ir gražiausias momentas buvo, kai vėlyvą vakarą klaidžiodami kažkur netoli centro, staiga išgirdome bene šilčiausius, kokius buvo galima išgirsti žodžius: Sveiki lietuviai! - šaukė mums vaikinas. Nežinau, galbūt tik man tai pasirodė taip beprotiškai miela, nes po keliolikos dienų kalbėjimo anglų ir ispanų kalbomis, savoji buvo taip išsiilgta... Tai va, tas vaikinas buvo lietuvis studentas uždarbiaujantis Barselonoje, labai mielas žmogus
Daug vakarų praleidom prie jūros, bangos buvo milžiniškos! Teko ir išsimaudyt
Truputį liūdna, kad nepamačiau Gaudžio nieko... Pasilikom ekskursijas paskutiniai dienai, bet deja, taip pliaupė, kad brrrr

Ta liūtis pats nesmagiausias prisiminimas....
Oh, nenorėjau išsiplėst, bet taip gavosi

AČIŪ didelis už tai, ką sužinojau šitoje temoje, nes labai pravertė
O čia Barca mano akimis:




liūtis

a la žvakutės bažnyčioje po 10 cnt

man mieliau vaškinės

A, beje, gyvenom labai fainam hostely, visai netoli La Ramblos. Jei kažkam būtų įdomu - až pašnibždėsiu pavadinimą.