Vidinis balsas

  Nu tokios gražios istorijos, sėdžiu ir verkiu  , aš irgi pirma perskaičiau apie sūnelį, poto apie svajonės, be galo gražios, išsipildymą..  Aukit visi sveiki ir būkit laimingi   

O čia tik trumpai norėjau pasisakyti apie svajonių išsipildymus.. Šeimoje turim tokį pavyzdį, kai tėvelis norėjo turėti sūnų.. na kai gimė penktoji dukra, jis tepasakė šeštos nebenoriu    Taigi ne visų svajonės taip ir išsipildo 

grazuole mergyte, aukite sveikos ir laimingos

sveikinu issipildzius svajonei

Kažkaip net susigraudinau...   Labai graži istorija su nuostabia pabaiga... Sveikinu Jus 

labai grazi istorija, sveikinu su svajones issipildymu  

Labai grazi istorija.  Dabar jauciuosi, lyg pati laabi ilgai laukusi dukters ir sulaukusi. 

Labai gražu Sveikinu su svajonės išsipildymu
Sėkmės , meilės ir laimės jūsų šeimai

  nuostabi svajonės išsipildymo istorija, kuri isspaudė asara .
Meiles jums

  labai grazi istorija   didziausios laimes jusu seimynai   

grazi istorija ir besisypsanti panele!

Jau turėsiu tuoj gimdyt...apglėbiu rankomis savo pilvelį ir mažą spurdantį žmogiuką...kalbu su juo- žinau, kad greit susitiksim...bet istorija, vienų pasmerkta, kitų pateisinta,  jau papasakota čia

http://www.supermama...showtopic=91230

     Tačiau širdyje  nenusakomas jausmas, mano vidinis balsas nuolat kartoja- po šito stebuklo,  bus ir trečias... taip, jis įvyko- surizikavom dar kartelį ...tik šį kartą aš rami, mano harmonai nesiautėja, tiesiog apsišarvuoju kantrybe, ir  laukiu, laukiu...

      Nėštumas, palyginus su antruoju atrodo lengvas, o ir laiko nėra kada gulinėti, dūsauti ir verkšlenti- tik spėk suktis , kaip voverė rate- sūneliui dar tik 1,6 m..,  reikia skirti  nemažai dėmesio, , tai pusryčius, pietus paruošk, pamaitint,  tai į lauką su mažiuku išeit, grįžta vyriausiasis iš mokyklos, tai pamokas paaiškinti, paklausinėti,  kambarius tvarkyt, o čia jau ir vakarienė, ir guldyti šeimyną reik...

       Neužilgo ateina ir 32 nėštumo savaitė- ir vėl, kaip lygiai prieš dvejus metus išgirstu klausimą iš tos pačios gydytojos- „ Ar norit sužinot ko laukiatės?“ Ne, nenoriu...kažkokia mintis kirba...turbūt sūnelis, pagrandukas...o tas mano vidinis balsas vis purto galvą  Klausiu- "Ar matot šimtu procentu?"  "Ne, 100 prcentu niekas negali pasakyti, kol negimė. Ką jūs turit – berniuką ir mergaitę?"- klausia gydytoja. „ Ne, turiu du berniukus“- atsakau.  „ Tada norit, nenorit, bet  pasakysiu- žinokit matau mergaitę“.

Netikiu, negaliu patikėti  ką ji sako, išeinu po ultragarso ir iškart sulaukiu vyro skambučio- „ ką sakė?“ Bandau meluoti- „viskas gerai, sveikas, bet nemato kas“, „nemeluok, iš balso jaučiu – ką - mergytė?“ . “Sulaukim, nedaug liko, tada ir pamatysim“- sakau, o ranka jau ant pilvo, ir vidinis balsas man kartoja būsimo vaikelio vardą...
Paslaptį išsaugojom nuo visų senelių – pas vienus du anūkai berniukai, pas kitus keturi  anūkai berniukai. Tik tas laukimas buvo be galoo ilgas...

      Atėjo laikas gimdymui- viskas taip paprasta, kai ateini trečią kart  ...Prakerpa vandenis, užeina sąrėmiai, gydytoja perspėja, kad be skatinamųjų nepagimdysiu, skatina, guliu vonioj, skubu ant stalo ir girdžiu
„ sąrėmiai nestiprūs, dabar sukaupk visas  jėgas kiek gali  ir stumk“     STUUUUUUMIU...viskas baigta....

             Akušerė pasilenkus prie manęs, vaikutis dar tik tik palikęs mano kūną...Girdžiu kaip gydytoja sako - "pažiūrėkit ar mergaitė, aš pažadėjau jiems...“ . "Taip, taip, mergaitė“. Man viskas galvoj sukasi, trečią kart tapau mama, bet jausmas nerealus...negaliu žodžiais to nupasakoti, kiekviena mama tai patiria tik pagimdžius...

          Ji mažytė, trapi, net nugąstu pamačius tokius plonyčius pirštelius, ir verkia labai mažai...silpnutė...šiek tiek silpnesnė už savo broliukus...glaudžiu ją, negaliu suturėti ašarų- išsipildė tai, ko laukiau visą savo gyvenimą- mažų dviejų kasyčių...Ačiū, tau, vidinis balse, nepavedei manęs 

Dabar mano dukrytei jau 8 mėn.- vis dar negaliu patikėti , kad ją turiu, kartais su vyru net sumaišom ir vietoj "ji"  pasakom "jis"    Be proto myliu visus savo vaikus, bet dukrytė tartum pripildė pilnatvės mano gyvenime , padėjo kertinį tašką , tarsi pratęsė mano moterišką liniją, įnešė daugiau moteriškumo mūsų vyriškoje šeimoje ir nutiesė kelią pirmyn...

Štai ji,  siunčia visiems skaitantiems savo šypsenėlę