QUOTE(mejja @ 2008 08 10, 20:58)
man sirdis neleido pasidaryti isvalymo.. kaip bebutu tai mano dalele

tikiuosi kad Saule irgi dziaugsis kad turi jauna mama... amziaus barjeras netrukdys su manimi bendrauti lyg su drauge
myliu ja nuo pat tos dienos kai suzinojau jog laukiuosi... ir kuo toliau,su kiekvienu spyriu,echoskopija,didejanciu pilvu jos vis labiau laukiau

o kai pamaciau ta maza kuneli,kuri padejo man ant pilvo,norejosi verkti... sis mazas zmogeliukas gyveno mano viduje,as ji jauciau is vidaus,o dabar galiu paliesti,pabuciuoti

dar tada jos veidukas buvo sutines,nosyte didele,akytes beveik visada uzmerktos... bet ji man visada atrode pati graziausia

o dabar kasdien ismoksta vis kazko naujo,domisi pasauliu,ja supancia aplinka... kaip nenoriu kad ji greit uzaugtu.. noriu speti pasidziaugti jos kudikyste. o zinau kad laikas greit prabegs
Ir mano Kettytes nosis buvo didele,kai gime,galva susiplojus,bet ji i mus taip svelniai ziurejo,atrode laiminga islindus varksele po triju dienu kankyniu,net neverke, dairesi i mus,pradejo verkt tik,kai ja isnese svert tie gyvates,kurie ja tiek ilgai kankino.
Ir as nenoriu,kad ji greit isaugtu,norisi ja stipriai apkabint,stipriai prisiglausti,taip gera tada buna.

O ateis diena,kai mes busim nebe svarbiausi jos gyvenime.
Sunku mums mamoms.