Anekdotas, o ne gimdymas :)

kokie jau dideli uzaugote

Labai grazi istorija;)

Sekmes mazuliui

jetau, kokia vieno mazo zmogucio atejimo istorija- ypatingas ir gimdymas ir dar kiek visko po to.. ir as apsiverkiau kelis kartus beskaitydama.
kazkaip net visiska ramybe apeme pries manes uz poros savaiciu laukianti gimdyma, nors ir nepanikavau, o daznai dekodavau mintyse bet kam, kas auksciau, kad viskas su mano vaikiuku gerai ir kad nesukele laukimasis iki pat pabaigos jokiu problemu.
autore - nuostabiai stipri

si istorija ir jos tesinys mane labai sujaudino. labai stipri mamyte, dziaugiuosi, kad esate sveiki ir jau dideli, visai jusu seimai

Tikrai tragikomiškas gimdymas gavosi bet ir žmonių neatidumas kitų , ką žinau Bet aš pati tai tikrai nesirįžčiau už vairo sėstis kai sarėmiai šaunuolė, ištvėrei

bet tikrai mama optimistė, aš tai dar 7 mėnesyje būdama, pastačiau automobilį į garažą..

Nerealu nerealu nerealu verkiau ir skaičiau...ir vėl verkiau.. šitiek ištverti, tiek kantrybės ir meilės JŪS ESAT SUPER MAMA!!!!!!!!!!

As taipogi verkiau skatydama sia istorija, nes zinau ka teko isgyventi mamai, tik mu
s pasiseke, trumpiau gulejome inkubatoriuje... Sekmes jums tolimesniam gyvenimo kely, bukite laimingi

Sveika, Keiti, skaitau tavo istorija (tiksliau jos tesini) ir rodos, kad skaitau apie save. Musu isgyvenimai tokie panasus. Skiriasi tik skaiciukai, vaiko gimimo amzius, svoris ir pan. Vis galvodavau aprasyti savo gimdymo istorija, bet dabar nebematau prasmes, ji jau aprasyta ir dar taip graziai, su kiekviena smulkmena, kurios tuomet buvo tokios reismingos.
As pagimdziau 36sav. 2,2kg spoka. Todel viskas vyko daug greiciau negu tavo atveju. Jau po savaiteles mus israse namo su salyga, kad nesusaldysime vaiko ir stebesime jo svorio augima. Taigi as menesi dienas leidau su vaiku ant pilvo (kaip kengura). Diena ir nakti. Nueidavau tik i tualeta ir nusiprausti. Dabar nesuprantu kaip as ismiegodavau su juo ant pilvo visa nakti jo nenumetusi. Zinoma, jis buvo mazytis, o pilvas - nemazas Jam tai buvo gana plati lova Lygiai taip pat reikdavo sekti maziuko temperatura. Neoanatologe ismoke kaip paskaiciuoti pagal kudikio svori ir amziu kiek jis turi suvalgyti (yra tam tikra formule). Taigi pirkome virtuvines svarstykles sveriancias iki 5kg ir kas vakara sverdavom savo mazyli. Taip sekdavom svori ir nustatydavom sekancios dienos valgymo norma.
Kaip ir tu nuolat stebedavau ar maziukas kvepuoja iki dabar stebiu. Pirmus menesius net neisjungdavau sviesos visa nakti, kad tik pramerkus aki matyciau, kad krutinyte kilnojasi.
Dar vienas skirtumas, kad maitinau kudikeli nutrauktu pienuku, nusitraukineju iki siol. O ryt mums jau sukaks 8 men. Labai dziaugiuosi, kad tiek laiko pavyko ismaitinti nezindant naturaliai. Ir dar nesiruosiu baigti. Svajojau zindyti, deja nepavyko, bet trokstu, kad mano mazylis gautu visa kas geriausia - MP, todel nelaikau to jokia auka. Nes daugelis kazkodel linke mane uzjausti del tokios kasdienybes.
Beje mes irgi gana greit pasivijom isnesiotu vaikiuku svori ir dabar sveriame apie 9kg. Visai rubuiliukas
Na, ka gi lekiu... negaliu daugiau plestis, nes vienas padauza reikalauja mano demesio

Oi kaip džiaugiuosi už Jus, kad gimėte 36 sav., aš savo dukrą gimdžiau 35 sav. Patikėkite tai diiiidžiulis skirtumas nuo sūnelio, kuris gimė 33 sav., kai plaučiukai nebuvo brandinti anksčiau laiko, jie buvo neišsivystę, kai vaikas neturi žindimo reflekso, būtini zondai, o juos vaikelis išsiplėšia, kai gresia daug daugiau komplikacijų, kai bilirubinas šokinėja iki beprotiškų ribų, kai dienomis vaikas guli pajungtas prie aparatų, reanimacija ir t.t. Jo net negalima išimti iš inkubatoriaus. Duok Dieve tai patirti kuo mažiau žmonių. Kiekviena savaitėlė yra aukso vertės mamytės pilvelyje.

smagu kai viskas gerai baigiasi ir kaip baisu , jei maziliam tenka gulet inkubatoriuje. Sekmes visiems