Kuriozai per vestuves II

Bet neturėti gražių prisiminimų iš tokios šventės...
Na, aš norėčiau turėti gražius, o ne tokius, kad vos berniukas nenuskendo, kad teta su drabužiais maudėsi, kad kažkas ne kažko buvo ir t.t. ir pan...

ir mano vestuvės nebuvo kažkokia įspūdinga svajonių diena, kurią prisiminsiu visą gyvenimą taip niekada ir neplanavau... man buvo svarbu žmogus šalia, ceremonija (vienintelis dalykas vertas prisiminti visą gyvenimą, kurio neatsimenu, nes vis galvojau, kaip čia MB ašarom neaptaškyt ), balta suknelė su kostiumu ir fotografas gražiam prisiminimui liko įspūdingas nuotraukų albumas... o kas buvo aplinkui pvz, į bažnyčią savo mašina nepuošta važiavom, gerai, kad dar MB ne už vairo buvo na ne esmė esmė ta, kad vieni daro super šventę sau ar kitiems, čia jau kaip kas, kiti paprasčiausiai tos dienos taip nesureikšmina... kiekvienas įgyvendina savo svajones...

Is muilo burbulo ispustas dramblys...o poziuris
...staugiu, rekiu ant jos...suknistas kirpejas...mazos sesers sukuosena geresne nei jos...
Su tokiu poziuriu ir charakteriu didziausias stebuklas, jog apskritai norinciu dalyvauti vestuvese buvo. Reikejo miske tuoktis, tai galetum rekti ir saukti i valias.
Tiesiog slykstu skaityti...pamergyte velavo 15 min!!!!!!

Na Jūs gal per žiauriai, bet nuotaka tai tikrai kaip iš "nuotakų siaubūnių"...
Papildyta:


Na, sureikšmini ar ne, vistiek reikalas - tas pats. Šiaip ar taip - nelabai vykusi šventė.

Galiu pasakyt taip - nesureiksminau, ar tokios butent tokios geles bus mano puokstej <ja pamaciau tik prie baznycios>, ar taip papuosta bus baznycia <man visos geles grazios>, ar tokia sukuosena man padarys <dariau nezinomoj kirpykloj be rekomendaciju>, ar pamerges bus vienodom suknelem <joms nerinkau, tik rekomendavau> - ir ka - puokste buvo tarsi is mano svajoniu, baznycia skendejo gelese, sukuosena padaryta geriau, nei pati galejau isivaizduoti, pamergiu sukneles buvo identiskos spalvos, bet kiekvienai tinkancio modelio - o esme ta, kad nekreipdama demesio i smulkmenas ir be reikalo nesinervindama, ta diena buvau labiausiai issiilsejusi ir laimingiausia nuotaka pasaulyje su nuostabiai savaime susideliojusiom detalem
P.s. o salia - nesusirauke artimi zmones

ir ka anei vieno kurjozo?

Perkraciau atminti, ir .. na tikrai nieko Cia gal ta patarle tinka - "nevaryk Dievo i medi" Kai per daug nesureiksmini kazkokiu smulkmenu, o tiesiog atsipalaidaves dziaugiesi diena, tai ir Dievai matyt padeda

Sveikos,
Paskaitinejau cia ir as prisiminiau kurjoza is savo vestuviu:
Baznycia, priesaika... Ir cia mano vyras " As, (pasako mano varda) imu tave..... tyla" visa baznycia nutilo, kunigas ziuri i mus, vyras tyli susimaises tarp vardu, o man toks juokas uzejo. pradejau prunksti . Aciu dievui, vyras is naujo viska pasake ir si karta gerai . Bet net juostoj uzfiksuoti sie kadrai. Iki siol kai tik prisimenam, taip su vyru iki asaru kvatojames. Nors jau sesi metai praejo

Oij, jau tos priesaikos ir ziedeliai...ir nervai aisku Ziuriu dazniausiai jie koja pakisa, bet uz tat yra ka prisimint

Gerai, kad jus ne is tu nuotaku siaubuniu - o tai vestuvem tuo galejo ir baigtis

Paskaitinėjau kuriozus. Vieni linksmesni, kiti liūdnesni. Matyt, daug kas nuo mūsų pačių priklauso, ką norime laikyti atmintyje..
Susituokėm 2005 metais. Vestuvių dieną net šiandien prisimenu kaip vieną laimingiausių. Bet mūsų vestuvės taip pat neapsėjo be linksmų nesusipratimų ir nutikimų.
1 nesusipratimas. Pasidariau šukuoseną ir makiažą kirpykloj, kirpėja iškart nuometą prisegė ir pritvirtino, kad laikytųsi. Išsikviečiau taksą. Važiuot netoli, kokie keli km, bet Vilniaus senamiesčiu, kur vienpusis eismas. Kaip šiandien prisimenu atvažiavo žalias senukas mercedesas, o vairuotojas pamatęs mane su nuotakos nuometu susilydė Visas pasididžiuodamas - va aš nuotaką vežu.. o kokia jūs graži.. ir daug daug gražių komplimentų, dar minėjo, kad jam pirmą kartą tenka nuotaką vežti ir kažkaip jis savo vestuves prisiminė.. Žodžiu viskas būtų labai gerai, bet sustojom prie vienos sankryžos, ten sunkvežimiukas (kuris vežė prekes į parduotuvę) neįsipaišė į posūkį ir teko už sunkvežimio stovinčiam pežukui (pežo modelis buvo vienas iš naujesnių) pavažiuot atgal, kad vietą sunkvežimiui atlaisvint. o už pežuko kaip tik mes stovėjom... Nežinau kur žiūrėjo pežuko vairuotojas, bet jis bumptelėjo į mūsų priekį. Gerai, kad nesmarkiai.. Išlipo mano taksi vairuotojas, pažiūrėjo į savo mercedeso bamperį ir į pežuko galą ir girdžiu kaip sako: tu ką.. nematai, kad aš nuotaką vežu, kaip aš dabar nuotakos nepristatysiu į vestuves.. numojo ranka į smulkią avariją, susitarė su anuo vairuotoju kad nei vienas pretenzijų neturi ir nuvežė mane namo. Po šiai dienai esu vairuotojui dėkinga, kad jis pristatė mane greit namo
2 nesusipratimas. Bažnyčia. Mus tuokia, atlaikom normalias mišias su labai gražiu pamokslu, priesaikos, vestuviniai žiedai, palikėjimas laimingai ir ilgai gyventi.. ir kulminacija išeinant iš bažnyčios - nuotaka atsisveikinama pabučiuoja kunigą į skruostą.. Visi svečiai ir buvę bažnyčioj išlūžta nuo mano tokio poelgio.. Matau kaip broliukas Astijus išrausta ir garsiai prisipažįsta, kad jo dar nei viena nuotaka nebučiavo..
3 nesusipratimas. Viskas nuostabu. Naktis arčiau ryto, muzikantai susipakavo, jau ir svečiai beveik išsiskirstė.. Su vyru žiūrim,kad jau laikas kaip ir namučių važiuoti - nusnausti nors valandėlę. Nuovargis jaučiasi, bet abu esam laimingi. Apsižiūrim, pasirodo raktus nuo namų palikom mašinoj, kuri jau seniai grąžinta savininkams. Pas mamą negalim eit miegot, nes iš toliau atvažiavusius svečius ten suguldėm. Perkratom pas ką galim važiuoti nakvoti. Paskambinam draugams. Atsiliepia apsimiegojęs balsas. Važiuojam nakvoti pas draugus. Va taip ir praleidom vestuvinę naktį ne namie, bet pas draugus, jų tėvų miegamajame.
Iki šiol juokdamiesi prisimenam savo "pirmąją vestuvinę naktį pas draugus"
Kiek pamenu, išbyrėjo mano vestuvinė puokštė.. bet nelabai kreipiau į tai dėmesį. Dar atmintyje iškyla valso šokis, kurį repetuojame gamtoj, nes anksčiau neradom laiko pabandyti pašokti.. taip pat nedyla atsiminimas, kaip mano vyras mane nešė per visą baltąjį tiltą, net pasisukdamas aplink... Manau, kad viskas buvo nuostabu ir mane supo patys artimiausi ir mylimiausi žmonės.. Žodžiu, kaip ir minėjau, tai buvo viena laimingiausių dienų, kurią net ir šiandien prisimenu su nostalgija