sveikos, kažkada buvau seniai pas jus užėjusi
mano vaikinas alkoholikas, hm, na taip, kad ir kaip sunku būtų... čia kažkas svarstė, kaip mergaites jaunas atbaidyti nuo alkoholikų, ogi niekaip

mano mama negali pakęsti mano draugo ir viena širdies dalimi aš ją suprantu, kita... nežinau... myliu savo žmogų
kai pradėjome draugauti, tai supratau, kad geria, bet aš, naivus pudelis, nesupratau, kas tai yra alkoholizmas, nes tfu tfu tfu, šeimoje to nebuvau mačiusi, man atrodė, kad na nori geri, nori negeri - kaip visi normalūs žmonės
tiesa, vienas bet - dabar maniškis anoniminis alkoholikas, tuoj bus metai ir devyni mėnesiai, bet vis tiek, vis tiek, kad ir užmirštu tai, tai vis tiek yra parako statinė
kita dalykas, draugai, mes esame menininkai, o menininkai - patsy suprantate... tai va, bet ėmė nutikti toks dalykas, kad va vienas draugelis, visiškai beviltiškas alkoholikas, patapo AA, jau pusantrų metų laikosi, dar keli, vienas dėl sveikatos, kiti su irgi AA
tai kažkaip lengviau...