Mano žmogus geria, Artimas žmogus - alkoholikas2

Liūdnasis pelėne viltis miršta paskutinė. Taviškis nors pripažįsta savo ligą ir nori kažką keist. Tai šioks toks pliusas.

Turejau beda n... metu su tevais. Sunku. Buvo visokiu kodavimu pas privacius gydytojus, kurie kainavo kelis simtus, o padejo valdiskas Ligu nepriklausomybes centras Kaune. Aisku pries tai man teko juos ismesti tiesiogine prasme is savo namu, nes nebegalejau leisti savo vaikam matyti tai ka as maciau nuo vaikystes (savo namus jie pragere...) Kai atsidure gatveje - REALIAI, o ne pagrasinus siek tiek atsikvosejo. O tada padejo gydytojai. Pabuve ten dvi savaites, isklause vienos paskaitos (kai patys sako, jei kas tai butu mums pasakes daug metu atgal...) ir dabar kas puse metu besileidziantys vaistus (kuriu doze kainuoja ne 600lt, o 96lt berods) - jie vel pradejo gyventi pilnaverti gyvenima.
Gal kam ziauru pasirodys isvarymas is namu, bet tai dariau apimta beviltiskos padeties + veliau is gydytojos suzinojau, kad tai buvo labai geras mano zingsnis.

Sekmes visoms gyvenancioms su sia beda. Jos tikrai reikia...

Manau jeigu zmogus gere vos ne kas diena,o dabar negere vos ne du metus,tai pliusas cia didelis.As tik pasvajoti galiu,kad mano tevas tiek laiko blaivas prabutu

mano tevas alkoholikas. anksciau (visus savo gyvenimo metus) uzgerdavo tik kelis kartus per metus, bet pries 4 metus pradejo ristis i bedugne ir ji beveik pasiekta. maza budama ji labai mylejau. brendau ir po truputi akys atsivere. as db atsimenu paskutinius jo pazadus, kuriu jis niekaip neispilde, nes neva neturi pinigu. pardave soda (uzgere, skolos, pinigu reikejo..). prisiekinejo, kad sodas atitkeksias man. is to ka gavo (virs 100.000 lt) nieko nenupirko... nes neva nebuvo pinigu. aj, soda pardave susiradus moteri kita (su 3ia zmona issiskyres).
na neseniai suzinojau, kad jis tai P*** dave puse sumos is parduoto sodo.
zodziu, labai pradejau nekest savo tevo.
jis vel geria, ismete is 2o darbo. ir ta K*** ji taip pat isvare. galiu pamineti, kad savo vaikui ir anukei pagailejo pinigu, bet uztat laikinai bobai nepagailejo.
skambineja jis db man, reikalauja, kad duociau jam pinigu. grasina. tai verkdamas praso 5 litu arba vieno lito!!!
baisu.
nekenciu jo.
kai turejo proto ir buvo nustojes gerti, vis tiek jo veiksmai neadekvatus ir skaudinantys buvo, tad nereikia man cia lia lia ta palia, kad jis ligonis ir jo gailet reikia. kai subrendau- supratau, kad visa gyvenimas egoistas ir savanaudis buvo. zodziu, galeciau pasakot be galo.
nebera jam nei meiles, nei pagarbos.
"kyst-myst" kiekvienas gali.

Papildyta:

nesmerkiu, pati buciau taip patarus padaryti. vaikai gimdomi ne tam, kad po to sedetum ant ju sprando ir nuodytum gyvenima. smerkiu tokius zmones.
eina velnio, susinervinau...

Sveikos, mielosios.
Artėja šventės, iiiiiilgos šventės, - kaip jaučiatės, kai žinot, kad vyrai ar kt. geriantys artimieji turės pakankamai progų "pasilinksminti"?

Man tai nesinori galvoti apie tai, nes žinau, kad ras progą kokią nors dieną per šventes prisigerti ir nebūti kartu su šeima.

Liudnasis pelene [lb grazus nickas! ], o kaip jis NUEJO i tuos AA? kokia buvo motyvacija?? jis pac sugalvojo ar tu ji kazkaip nutempei/priprasei ar kaip? kokios susikloste aplinkybes? nes zmogu labai sunku itikinti kad jam reikia eiti...

Man irgi labai įdomu ir aktualu, kaip gi žmogus pats pasiryžta tokiam žingsniui. Maniškis porą kartų buvo nuėjęs prieš kelis metus, net nebežinau tiksliai, kodėl ir kaip - gal aš jį "prispaudžiau", gal aplinkybės, tačiau vėliau nebėjo, nes įsidarbino į tokią darbovietę, kur buvo komandiruotės, išvyko į kitą miestą, o kitam mieste nebenorėjo ieškoti AA klubo, paskui metė tą darbą, grįžo namo. Po kelių metų vėl bandau jį kalbinti, kad nueitų. O jis sako, kad jam gėda po tokios pertraukos eiti vėl į klubą.

Žodžiu, kai žmogus nenori, tai randa milijonus priežasčių.

Greiciausiai jis nenori pats ten eiti.Kai pagalvoji,ko tik tie zmones noredami gerti neprisigalvoja Kokia geda?Eiti ten kur tokie patys zmones,po tokiu paciu atkriciu renkasi?Ten ji tikrai suprastu ir niekas nesmerktu.Kaip tik pasidziaugtu,kad vel atejo i susirinkimus.Daug zmoniu nueina ten tikedamiesi ismokti gerti saikingai,bet uzsikabina uz blaivybes.Nesmerkiu tokiu kurie uzgeria.Bet kai pagalvoju,tegul nors i metus buna kokius 7 menesius blaivas,ir tai manau butu didelis pasiekimas.O ne diena is dienos apduja,ir taip jau kokia 5 metai.....

Perskaičiau visą temą nuo pradžių, nes ir man ji aktuali. Nė į jokius klubus, nei jokių kodų ar kitų priemonių imtis alkoholiko jūs nepriversite, tol kol jis pats nebus priverstas to daryti. Negalima gyventi už žmogų jo gyvenimo. Bet ir jūs neprivalote gyventi pagal jo taisykles. ALkoholiko nereikia gailėti ir nereikia su juo derėtis. Tol kol su juo deratės, tol jis ir derėsi su jumis: jau rytoje nebegersiu, šiandiena tik vieną butelį alaus ir t.t. Jokių rytoj - šiandien ir tuoj pat. Alkoholiką reikia pastatyti prieš pasirinkimą: arba renkasi gyvenimą su šeima rūpinasi buitimi, augina vaikus arba geria ir toliau, tačiau kitoje aplinkoje. Jūs tūrite teise gyventi taip kaip norite ir alkoholikas taip pat turi tokią teisę, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kai jis tas pasekmes pajus tada ir darys sprendimą: ar gyventi ir toliau tokį gyvenimą ar kažką keisti. Keisti esamą situaciją turi tas, kam ji netinka: alkoholikui gyventi šeimoje yra labai patogu -permiegoti yra kur, šilta, švaru, pavalgęs, tai klausimas:kam jam kažką keiti? Žmona papurkštauja, na pažadėsiu rytoj negerti dėl šventos ramybės ir viskas vėl nuo pradžių. Taip ir sukasi amžinas ratas. O, kad alkoholiką paskatins negerti vaiko gimimas - tai praktiškai nerealu. Vaiko gimimas įneša į šeimą daugiau sumaišties. Motina savo dėmesį skiria kūdikiui, tikisi parnerio paramos ir rūpesčio, tai papildoma atsakomybė. Tai jeigu prieš kūdikio gimimą tos atsakomybė prieš šeimą trūko, tai padidėjusią "naštą" alkoholikas malšins "vaistais". Atsiras papildomas argumentas: ale "koks aš vargšas, namie nepailsiu, žmona iš viso kažko nerealaus nori, dabar turiu gerti, nes kitaip mano jautri nervų sistema nebeišlaiko". Man atrodo, kad motina iš viso turėtų išvesti savo vaikus iš tokios morališkai, o dažnai ir fiziškai traumuojančios juos aplinkos. O tokios, kurios dangstosi vaikais, kad atseit gyvena, nes jiems reikalingas tėvas, elgiasi neatsakingai savo vaikų atžvilgiu. Ko vaikai gali pasimokyti iš tokio tėvo: neatsakingumo, nepagarbos savo artimam, tolerancijos žalingiems įpročiams? Kam iš viso toks "oro gaiviklis" namuose reikalingas? Jug šimtą kartų geriau praleisti laiką su vaikais žiūrint gerą filmą, praleisti vakarą su geriais draugais, perskaityti įdomią knygą, negu sėdėti įsitempusiai ir laukti kokios kondicijos šiandien mano artimas žmogus grįš ir ką "prasmingo" mes šį vakarą nuveiksime. Na surašiau litaniją, gal aš ir neteisi, bet mano tokia nuomone

Visiškai teisingai ir tai yra aišku jau seniai, - alkoholikui tokios sąlygos patinka ir jam yra gerai.
Tik klausimas - kaip tas sąlygas jam pabloginti, kad jis norėtų kažką keisti?

Gal kam nors tai pavyko? Kas paskatino jūsų alkoholiką keistis?

Mano giminėje yra alkoholikų. O sąlygas pabloginti reikia paprasčiausiai išstumiant iš savo aplinkos ir nesudaryti jam "šiltnamio sąlygų" gerti. Įsivaizduokit alkoholiką, kuris ryte atsikelia šiltoje lovoje ir dar žmona jam bėga "pachmeliukui" alučio parnešti ir alkoholikas, kuris atsikelia šiukšlyne, kokie jo pojūčiai šiuo atveju. Kai šalia nebus žmogaus kuris rūpinasi jo elementaria egzitencija, tuom jis rūpintis privalės pats. Leiskite jam pačiam pasirinkti, jeigu jam gyvenime vertybė yra šeima, reputacija, kažkoks gerbūvis, tai tą jis ir pasirinks, bet jeigu tokių ambicijų jis neturi, tai palikit tą žmogų ramybėje ir neeikvokite veltui energijos, o skirkite ją kitiems. Vienu žodžiu reikia atsiriboti nuo alkoholiko, kad jis įvertintų ar jūs jam reikalingi ir pasirinktų, kuo anksčiau tai padarysite, tuo didesnė tikimybė, kad jis teisingai pasirinks. Tuo labiau, kad alkoholis naikina smegenų neuronus, tai tiesiogai veikia jų mąstymo kokybei.

Ech... Man atrodo, kad mūsų atveju mano gyvenimo pakeleivis nebeturi jokių ambicijų, savigarbos, jis nekuūrė ir nekuria savo reputacijos ir gerbūvio...

Stengiuosi gyventi sau, savo malonumui, savo gyvenimą, - kiek tai įmanoma. Tačiau labai sunku, kai jis išlaidauja, pameta daiktus, pareina naktim girtas, o man reikia 5 val. keltis į darbą. Vis tiek jo elgesys kišasi į mano gyvenimą ir aš negaliu visai nuo jo atsiriboti.
Vaikštau į Al-Anoną, nors su pertraukom ten einu, tačiau vis tik stengiuosi sau padėti ir save suprasti. Save pamilti.

Tačiau kartais tokia neviltis užpuola. O tai jau negerai. Ypač prieš šventes - kaiptik tokiu laikotarpiu kaip dabar pasidaro vieniša ir liūdna. Artimųjų turiu nedaug, draugės irgi užsiėmusios, - kartais net šiaip paplepėti nėra su kuo, nekalbant apie tai, kad norisi pasitarti su kuom nors. Šiaip, bet kokiais gyvenimiškais klausimais. Tam, kad nesijausti vieniša ir nereikalinga, bejėge ir sutrikusia. Žmogui reikia draugų, reikia tokių žmonių, kurie tave priima.