Mano žmogus geria, Artimas žmogus - alkoholikas2

#217
QUOTE(Biufka @ 2008 12 16, 13:23)
Visiškai teisingai ir tai yra aišku jau seniai, - alkoholikui tokios sąlygos patinka ir jam yra gerai.
Tik klausimas - kaip tas sąlygas jam pabloginti, kad jis norėtų kažką keisti? g.gif

Gal kam nors tai pavyko? Kas paskatino jūsų alkoholiką keistis?

Zinau keleta kurie is neturejimo kur dingti,nes zmona ignoruoja,si karta tikrai is namu ismes,nuejo tik tam,kad paskui gryze pasakytu,kad ten nieko gero nera ir jiems nepadejo,ir aplamai ten tikri alchasai susirinke,o jis juk dar ne toks.Ir ka sau manot,patiko,liko,siai dienai nemazai metu nebegere.Kartais nezinai kas zmogu uzkabina.As uz tai,kad butu kaip uzsienyje,pagavao girta uz vairo,ar gatveje prisprogusi ne viena karta ir davai,varyk atklausyti AA susirinkimu kazkiek.Jei tas nepadetu tikrai taip nebutu daroma.Is 10 tikrai nors vienas,kad ir is neturejimo kur dingti atvarytas,pasilieka ir stengiasi negerti nei laso.
Atsakyti
#218
QUOTE(Biufka @ 2008 12 16, 17:55)
Ech... Man atrodo, kad mūsų atveju mano gyvenimo pakeleivis nebeturi jokių ambicijų, savigarbos, jis nekuūrė ir nekuria savo reputacijos ir gerbūvio...

Stengiuosi gyventi sau, savo malonumui, savo gyvenimą, - kiek tai įmanoma. Tačiau labai sunku, kai jis išlaidauja, pameta daiktus, pareina naktim girtas, o man reikia 5 val. keltis į darbą. Vis tiek jo elgesys kišasi į mano gyvenimą ir aš negaliu visai nuo jo atsiriboti.
Vaikštau į Al-Anoną, nors su pertraukom ten einu, tačiau vis tik stengiuosi sau padėti ir save suprasti. Save pamilti.

Tačiau kartais tokia neviltis užpuola. verysad.gif O tai jau negerai. Ypač prieš šventes - kaiptik tokiu laikotarpiu kaip dabar pasidaro vieniša ir liūdna. Artimųjų turiu nedaug, draugės irgi užsiėmusios, - kartais net šiaip paplepėti nėra su kuo, nekalbant apie tai, kad norisi pasitarti su kuom nors. Šiaip, bet kokiais gyvenimiškais klausimais. Tam, kad nesijausti vieniša ir nereikalinga, bejėge ir sutrikusia. Žmogui reikia draugų, reikia tokių žmonių, kurie tave priima.

Aš turiu omenyje, kad jūs turite nuo jo atsiriboti visiškai, jo nebeturi būti jūsų gyvenime, tol kol jis nesusivoks, kad jūs jum svarbesnė už alkoholį. Jeigu jūs netgi išsiskyrę, bet gyvenate su juo kartu, tai nėra atsiribojimas. Jūs jį matote, jis jumis dirgina ar kitaip veikia. Jus turite pradėti gyventi be alkoholiko, nes jis jums nereikalingas, jūs jam reikalinga. Jūs esate alkoholiko tarnaitė ir jis naudojasi jumis tol, kol jūs tai leidžiate. Kiti žmonės irgi nenori su jumis bendrauti, nes jūs užkraunate jiems savo problemą, nes tik tuo šiuo metu galite gyventi. Jug pasiklausykite alkoholikų žmonų apie ką jos kalba: apie tai kaip vyras vėl grįžo išgėręs, kaip išnešė daiktus, sumušė ir t.t. Jos negali susikoncentruoti ties jokia kitokia veikla, o tik gyvena viltimi, kad gal tas žmogus susiprotės. Tai negatyvi informacija, kurią galima klausytis 1, na 2 kartus, vėliau tai pradeda slėgti, nes pakeisti nieko negali, o žmogus kuris gali nutrauti tą grandinėlę - jos nenutraukia, na ir žmonės pradeda vengti tokios "vaikščiojančios problemos". Jūs atsisėskite ir pamąstykite, kiek sumaišties ir nevilties į jūsų gyvenimą įneša alkoholikas. Paklauskite savęs ar tik tiek aš verta šiame gyvenime, kad tarnauti alkoholikui?
Atsakyti
#219
QUOTE(Sandrienė @ 2008 12 16, 11:09)
Perskaičiau visą temą nuo pradžių, nes ir man ji aktuali. Nė į jokius klubus, nei jokių kodų ar kitų priemonių imtis alkoholiko jūs nepriversite, tol kol jis pats nebus priverstas to daryti.  Negalima gyventi už žmogų jo gyvenimo. Bet ir jūs neprivalote gyventi pagal jo taisykles. ALkoholiko nereikia gailėti ir nereikia su juo derėtis. Tol kol su juo deratės, tol jis ir derėsi su jumis: jau rytoje nebegersiu, šiandiena tik vieną butelį alaus ir t.t. Jokių rytoj - šiandien ir tuoj pat. Alkoholiką reikia pastatyti prieš pasirinkimą: arba  renkasi gyvenimą su šeima rūpinasi buitimi, augina vaikus arba geria ir toliau, tačiau kitoje aplinkoje. Jūs tūrite teise gyventi taip kaip norite ir alkoholikas taip pat turi tokią teisę, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kai jis tas pasekmes pajus tada ir darys sprendimą: ar gyventi ir toliau tokį gyvenimą ar kažką keisti.  Keisti esamą situaciją turi tas, kam ji netinka: alkoholikui gyventi šeimoje yra labai patogu -permiegoti yra kur, šilta, švaru, pavalgęs, tai klausimas:kam jam kažką keiti? Žmona papurkštauja, na pažadėsiu rytoj negerti dėl šventos ramybės ir viskas vėl nuo pradžių. Taip ir sukasi amžinas ratas. O, kad alkoholiką paskatins negerti vaiko gimimas - tai praktiškai nerealu. Vaiko gimimas įneša į šeimą daugiau sumaišties. Motina savo dėmesį skiria kūdikiui, tikisi parnerio paramos ir rūpesčio,  tai papildoma atsakomybė. Tai jeigu prieš kūdikio gimimą tos atsakomybė prieš šeimą trūko, tai padidėjusią "naštą" alkoholikas malšins "vaistais". Atsiras papildomas argumentas: ale "koks aš vargšas, namie nepailsiu, žmona iš viso kažko nerealaus nori, dabar turiu gerti, nes kitaip mano jautri nervų sistema nebeišlaiko". Man atrodo, kad motina iš viso turėtų išvesti savo vaikus iš tokios morališkai, o dažnai ir fiziškai traumuojančios juos aplinkos. O tokios, kurios dangstosi vaikais, kad atseit gyvena, nes jiems reikalingas tėvas, elgiasi neatsakingai savo vaikų atžvilgiu. Ko vaikai gali pasimokyti iš tokio tėvo: neatsakingumo, nepagarbos savo artimam, tolerancijos žalingiems įpročiams? Kam iš viso toks "oro gaiviklis" namuose reikalingas? Jug šimtą kartų geriau praleisti laiką su vaikais žiūrint gerą filmą, praleisti vakarą su geriais draugais, perskaityti įdomią knygą, negu sėdėti įsitempusiai ir laukti kokios kondicijos šiandien mano artimas žmogus grįš ir ką "prasmingo" mes šį vakarą nuveiksime. Na surašiau litaniją, gal aš ir neteisi, bet mano tokia nuomone 4u.gif

Skaudūs bet teisingi žodžiai....

QUOTE(Biufka @ 2008 12 16, 15:55)
Tačiau kartais tokia neviltis užpuola. verysad.gif O tai jau negerai. Ypač prieš šventes - kaiptik tokiu laikotarpiu kaip dabar pasidaro vieniša ir liūdna. Artimųjų turiu nedaug, draugės irgi užsiėmusios, - kartais net šiaip paplepėti nėra su kuo, nekalbant apie tai, kad norisi pasitarti su kuom nors. Šiaip, bet kokiais gyvenimiškais klausimais. Tam, kad nesijausti vieniša ir nereikalinga, bejėge ir sutrikusia. Žmogui reikia draugų, reikia tokių žmonių, kurie tave priima.

Ir pas mane neviltis buvo dažnas svečias. Trečios dukros gimimas tarsi uždėjo šarvą, būna tas pats koks pareis, tik tegu eina gult, nesvarbu kur. Tik kartais jo kabinėjimąsi, nusišnekėjimai, priekabių ieškojimas sugrąžina tą būseną.

QUOTE(Sandrienė @ 2008 12 16, 20:44)
Aš turiu omenyje, kad jūs turite nuo jo atsiriboti visiškai, jo nebeturi būti jūsų gyvenime, tol kol jis nesusivoks, kad jūs jum svarbesnė už alkoholį. Jeigu jūs netgi išsiskyrę, bet gyvenate su juo kartu, tai nėra atsiribojimas. Jūs jį matote, jis jumis dirgina ar kitaip veikia. Jus turite pradėti gyventi be alkoholiko, nes jis jums nereikalingas, jūs jam reikalinga. Jūs esate alkoholiko tarnaitė ir jis naudojasi jumis tol, kol jūs tai leidžiate. Kiti žmonės irgi nenori su jumis bendrauti, nes jūs užkraunate jiems savo problemą, nes tik tuo šiuo metu galite gyventi. Jug pasiklausykite alkoholikų žmonų apie ką jos kalba: apie tai kaip vyras vėl grįžo išgėręs, kaip išnešė daiktus, sumušė ir t.t. Jos negali susikoncentruoti ties jokia kitokia veikla, o tik gyvena viltimi, kad gal tas žmogus susiprotės. Tai negatyvi informacija, kurią galima klausytis 1, na 2 kartus, vėliau tai pradeda slėgti, nes pakeisti nieko negali, o žmogus kuris gali nutrauti tą grandinėlę - jos nenutraukia, na ir žmonės pradeda vengti tokios "vaikščiojančios problemos". Jūs atsisėskite ir pamąstykite, kiek sumaišties ir nevilties į jūsų gyvenimą įneša alkoholikas. Paklauskite savęs ar tik tiek aš verta šiame gyvenime, kad tarnauti alkoholikui?

drinks_cheers.gif Viską suvokiu protu, bet vis atidėlioju galutinį sprendimą doh.gif
Atsakyti
#220
QUOTE(žvelsa @ 2008 12 17, 03:37)
Skaudūs bet teisingi žodžiai....
Ir pas mane neviltis buvo dažnas svečias. Trečios dukros gimimas tarsi uždėjo šarvą, būna tas pats koks pareis, tik tegu eina gult, nesvarbu kur. Tik kartais jo kabinėjimąsi, nusišnekėjimai, priekabių ieškojimas sugrąžina tą būseną.
drinks_cheers.gif Viską suvokiu protu, bet vis atidėlioju galutinį sprendimą doh.gif

O kodėl jūs delsiate? Jūs bijote ateities be alkoholiko? Kiek supratau jūs turite savo namus, gaunate kažkokių pajamų, kas jūs stabdo? Gal jūs bijote, kad būsite nepilnavertė asmenybė, jeigu nėra šalia vyro? Man tik būtų labai įdomu, ar yra tokių moterų, kurios gyvena blogiau palikusios alkoholiką negu su juo. Aš suprantu, kad baisu keisti kažką. Dabar jūs žinote savo situaciją, galite realiai ją vertinti, keičiant ją turbūt gąsdina nežinomybė. Jūs realiai įsivertinkite, ką gaunate būdama šalia alkoholiko ir ką prarandate. Ar suvokiate, kad prarandate galimybę būti laimingesne negu esate dabar? Ar jūs savęs kada nors paklausėte - ar aš esu laiminga, ar aš džiaugiuosi gyvenimu?
Atsakyti
#221
QUOTE(Sandrienė @ 2008 12 18, 10:48)
O kodėl jūs delsiate? Jūs bijote ateities be alkoholiko? Kiek supratau jūs turite savo namus, gaunate kažkokių pajamų, kas jūs stabdo? Gal jūs bijote, kad būsite nepilnavertė asmenybė, jeigu nėra šalia vyro? Man tik būtų labai įdomu, ar yra tokių moterų, kurios gyvena blogiau palikusios alkoholiką negu su juo. Aš suprantu, kad baisu keisti kažką. Dabar jūs žinote savo situaciją, galite realiai ją vertinti, keičiant ją turbūt gąsdina nežinomybė. Jūs realiai įsivertinkite, ką gaunate būdama šalia alkoholiko ir ką prarandate. Ar suvokiate, kad prarandate galimybę būti laimingesne negu esate dabar? Ar jūs savęs kada nors paklausėte - ar aš esu laiminga, ar aš džiaugiuosi gyvenimu?

Kad aš ir pati nežinau ko delsiu doh.gif vienatvės nebijau - nuo vaikystės pažįstamas tas jausmas. Esu nerištinga ir bijau ką nors keist. Taip pat bijau būt priklausoma nuo tėvų. O dabar tikiuosi kad turėsiu nemokamą auklę savo mažajai, kai jai sukaks dveji metai ir turėsiu eit į darbą. Nes taip nesinori dviejų metukų leist jos į darželį, o be to reiktų važinėt į miestą. O tada jau žiūrėsiu kaip bus. O tų klausimų aš sau seniai nebeuždavinėju, dar net mano vyro nebuvo mano gyvenime....
Atsakyti
#222
Sveikutės visos,

labai seniai skaitinejau jūsų temelę, bet tik dabar prisiruošiau parašyt. ax.gif

Labai puikiai visas jus suprantu,nes septynis metus gyvenau su žmogum,turinčiu alkoholio problemų... (jis pats turbūt nepripažintų esantis alkoholikas,kaip ir dauguma)...taigi, skaitydama jūsų mintis ir išgyvenimus randu daug savo kasdienybės detalių...Norisi pasidalinti su jumis tuo,kokios mintys man kyla dabar atsigręžiant atgal, kai jau tris mėnesius nebegyvenu taip....

sunku susikoncentruoti ir labai neišsiplečiant aprašyt viską, bet pasistengsiu...
žodžiu, jei trumpai ir aiškiai, visiškai pritariu Sandrienės išsakytoms mintims...
žinau,kad kol esi tuose santykiuose, pati viską suvoki (kad bandydama gražiuoju padėt alkoholikui ir suvokt,kad jis turi baigt gert darai tik jam paslaugą),bet kitaip neišeina.. tuo pat metu norisi kažką pakeist,bet ir daugybė priežasčių sulaiko kardinalių pokyčių...žodžiu, blogai su juo, bet baimė didelė,kas bus,jei paliksiu jį... tiek su juo, tiek su tavim pačia.... unsure.gif

išvada viena - to nepadarysi,kol neateis TAS TIKRASIS laikas... vienai jis ateina greičiau,kitai vėliau.. labai individualu...priklauso turbūt nuo charakterio ir kantrybės ribų. gal dar ir nuo elgesio alkoholiko ir iš to sekančių pasekmių...

aš irgi save ilgai apgaudinėjau... bandžiau ieškoti priežasčių,kaltinti save ir kitus dėl jo gėrimo... bet viduj giliai suvokiau,kad išeitis tik viena - išeit pačiai...

labai padėjo apsispręst dukrelė.. jai dabar dveji su puse...labai teisingai kažkuri rašėt,kad vaiko atėjimas situacija tik dar labiau sukomplikuoja...
myli jis dukrą be proto, bet po jos gimimo jo išgėrinėjimai tik pasidarė dažnesni ir poveikis jo organizmui kuo toliau,tuo baisesnis...

Nenoriu,kad mūsų vaikas augtų tokioj aplinkoj.pati jau gal ir apsipratau su daug kuo ir dar daugiau išmokau atsiribot nuo to,kas skaudina, kas nepatinka ir panašiai...bet visgi atsibodo spręsti girto vyro pridarytas problemas, atsakyti už tai, kam pati tikrai nepritari ir niekad taip nesielgtum....nesakau,kad pati esu angelas, bet bent jau nesitikiu,kad už mano padarytas klaidas atsakytų kiti......ypač tie , kurie mane myli...
todėl viskam susidėjus į krūvą, išėjau....

nebuvo labai lengva... ir iki šiol nėra.. bet jau dabar galiu pasakyt,kad buvo verta.... ir niekaip negaliu suprasti,kodėl anksčiau to nepadariau....

parašysiu vėliau,jei kas domins....

atsikėlė mažoji, norim į miestą važiuot eglutę nusipirkt ir pasipuošti... wub.gif
pirmos kalėdos dviese.... wub.gif

visoms sėkmės ir kantrybės.. ir geros kalėdinės nuotaikos... šventės turėtų būti ne tik jūsų vyrams, bet ir jums ir vaikučiams... wub.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif








Atsakyti
#223
Skaitau ir džiaugiuosi, kad yra stiprių ir ryžtingų moterų. Aš turbūt ne tokia, neryžtinga. Viską atidaviau šeimai, vaikams, vyrui. Mečiau gerą, pelningą darbą, tam, kad padėčiau (tiksliau dirbčiau) savo MB firmoj. Manau, kad tada ir padariau pirmą klaidą. Jis įprato, kad ko neišspręs jis, padarysiu aš. Vaikais rūpinuosi taip pat aš, nors jis ir labai myli juos, tačiau dėmesio skirti neturi kada... Pavargau nuo jo,nes kiekviena jo diena prasideda žodžiais, kad "viskas, baigiau, daugiau nebebus to, nebegersiu". Tačiau nuo pietų viskas prasideda iš naujo. Vakare apspangęs, o savaitgaliais kažkur.... bet ne namie, ne su šeima. Kuo toliau , tuo stipriau jaučiu, kad nebenoriu jo matyti, spręsti jo pridarytų problemų, gal net ir nebenoriu , kad būtų šalia... Bet tam paskutiniam ryžtingam žingsniui kažko trūksta, o gal labiau bijau. nežinau. Galbūt dar problema , kad gyvenam pasiturnčiai, esam gana žinomi asmenys, tokia gėda ...
Atsakyti
#224
QUOTE(Indre @ 2008 12 20, 14:23)
Skaitau ir džiaugiuosi, kad yra stiprių ir ryžtingų moterų. Aš turbūt ne tokia, neryžtinga. Viską atidaviau šeimai, vaikams, vyrui. Mečiau gerą, pelningą darbą, tam, kad padėčiau (tiksliau dirbčiau) savo MB firmoj. Manau, kad tada ir padariau pirmą klaidą. Jis įprato, kad  ko neišspręs jis, padarysiu aš. Vaikais rūpinuosi taip pat aš, nors jis ir labai myli juos, tačiau dėmesio skirti neturi kada... Pavargau nuo jo,nes kiekviena jo diena prasideda žodžiais, kad "viskas, baigiau, daugiau nebebus to, nebegersiu". Tačiau nuo pietų viskas prasideda iš naujo. Vakare apspangęs, o savaitgaliais kažkur.... bet ne namie, ne su šeima.  Kuo toliau , tuo stipriau jaučiu, kad nebenoriu jo matyti, spręsti jo pridarytų problemų, gal net ir nebenoriu , kad būtų šalia... Bet tam paskutiniam ryžtingam žingsniui kažko trūksta, o gal  labiau bijau. nežinau. Galbūt dar problema , kad gyvenam pasiturnčiai, esam gana žinomi asmenys, tokia gėda ...



Tikrai nesu nei stipri,nei ryžtinga... blush2.gif

Tai greičiau ta stiprybe pasižymi tos, kurios ir toliau gyvenate kartu su kitu, kuris turi priklausomybę... 4u.gif man viskas atsibodo....suvokiau,kad atiduodu trigubai daugiau nei reiktų ir negaunu to,ko tikiuosi atgal....
labai šaunu,kad atiduodat viską šeimai.. bet nemanau,kad teisingai darote tebesitikėdama,kad jis ''nustos gert''... neapgaudinėkit savęs... kuo anksčiau pripažinsit sau realybę... tuo greičiau pradėsit mylėt save ir daryt tai,ką iš tikrųjų norite daryt... matau,kad turite daug vaikučių.. tikrai suprantu,kaip jiems jūsų reikia..bet nemanau,kad jiems gerai matyti,kad jų tėvas taip remiasi į jus ir dangstosi už jūsų pečių nespręsdamas savo bėdų...
o dėl to žinomumo,tai čia tik dar viena priežastis pasilikt... cool.gif nesupykit.... mirksiukas.gif aš labai puikiai žinau,ką sakau.... pati tai perėjau...


tiesiog vieną dieną ateina suvokimas,kad kad ir ką bedarytum nepakeisi to,ką nori pakeist.... o su tuo susitaikyt negali ir nenori... tada ir reikia išeiti...

aš tikrai net fiziškai pajutau,kad man to reikia.... palaipsniui su kiekvienu išgėrimu ir daugiadienėmis po trupinėlį mažėjo ir mažėjo meilė tam žmogui (nes juk nė viena negyventume su kuo nors ,ko nemylime ir taikytumės su alkoholizmu) ,kol liko tik gailestis ir panieka....norisi tik nusiplaut rankas ir pradėt viską iš naujo... pasitikint tik savo jėgomis ir siekiant savų ir dukrytės svajonių...
aišku, labai noriu tikėt,kad atsiras gyvenime antra pusė kada nors... bet labai nedrąsiai kol kas apie tai tik pasvaojoju.... ax.gif

nes pabaigoj paskutinių santykių pradėjo norėtis TIK normalaus ramaus gyvenimo... po šiaip dienai bendrauju su labai mažai žmonių... ir dėl to,kad nepažįstu jų daug,nes išsikėliau į kitą miestą... kad kuo mažiau liktų ryšių su buvusiu gyvenimu... ir dėl to,kad nesistengiu susipažinti ir mėgaujuosi ramybe,kurios taip man trūko gyvenant kartu su savo buvusiuoju.... cool.gif

Atsakyti
#225
QUOTE(žvelsa @ 2008 12 19, 21:38)
Kad aš ir pati nežinau ko delsiu  doh.gif vienatvės nebijau - nuo vaikystės pažįstamas tas jausmas. Esu nerištinga ir bijau ką nors keist. Taip pat bijau būt priklausoma nuo tėvų. O dabar tikiuosi kad turėsiu nemokamą auklę savo mažajai, kai jai sukaks dveji metai ir turėsiu eit į darbą. Nes taip nesinori dviejų metukų leist jos į darželį, o be to reiktų važinėt į miestą. O tada jau žiūrėsiu kaip bus. O tų klausimų aš sau seniai nebeuždavinėju, dar net mano vyro nebuvo mano gyvenime....

Aš įtariu, kad jūs, Žvelsa, savęs nemylite. Tiksliau jūsų neišmokė savęs mylėti. Kaip suprantu jūs į tėvus atsiremti negalite ar bijote, kad jūsų nesupras. Pabandykite pabendrauti su psichologu, manau jums vienai savo problemas išspręsti pritrūks ryžto. Nenusiminkite, nėra padėties be išeities. Reikia tik labai norėti ir pakeisti galima viską. mirksiukas.gif
Papildyta:
QUOTE(**Keila** @ 2008 12 20, 15:52)
Tikrai nesu nei stipri,nei ryžtinga...  blush2.gif 

Tai greičiau ta stiprybe pasižymi tos, kurios ir toliau gyvenate kartu su kitu, kuris turi priklausomybę... 4u.gif man viskas atsibodo....suvokiau,kad atiduodu trigubai daugiau nei reiktų ir negaunu to,ko tikiuosi atgal....
labai šaunu,kad atiduodat viską šeimai.. bet nemanau,kad teisingai darote tebesitikėdama,kad jis ''nustos gert''... neapgaudinėkit savęs... kuo anksčiau pripažinsit sau realybę... tuo greičiau pradėsit mylėt save ir daryt tai,ką iš tikrųjų norite daryt...  matau,kad turite daug vaikučių.. tikrai suprantu,kaip jiems jūsų reikia..bet nemanau,kad jiems gerai matyti,kad jų tėvas taip remiasi  į jus ir dangstosi už jūsų pečių nespręsdamas savo bėdų...
o dėl to žinomumo,tai  čia tik dar viena priežastis pasilikt...  cool.gif nesupykit.... mirksiukas.gif  aš labai puikiai žinau,ką sakau....  pati tai perėjau...
tiesiog vieną dieną ateina suvokimas,kad kad ir ką bedarytum nepakeisi to,ką nori pakeist.... o su tuo susitaikyt negali ir nenori... tada ir reikia išeiti...

aš tikrai net fiziškai pajutau,kad man to reikia.... palaipsniui su kiekvienu išgėrimu ir daugiadienėmis po trupinėlį mažėjo ir mažėjo meilė tam žmogui (nes juk nė viena negyventume su kuo nors ,ko nemylime ir taikytumės su alkoholizmu) ,kol liko tik gailestis ir panieka....norisi tik nusiplaut rankas ir pradėt viską iš naujo... pasitikint tik savo jėgomis ir siekiant savų ir dukrytės svajonių...
aišku, labai noriu tikėt,kad atsiras gyvenime antra pusė kada nors... bet labai nedrąsiai kol kas apie tai tik pasvaojoju.... ax.gif

nes pabaigoj paskutinių santykių pradėjo norėtis TIK normalaus ramaus gyvenimo... po šiaip dienai bendrauju su labai mažai žmonių... ir dėl to,kad nepažįstu jų daug,nes išsikėliau į kitą miestą... kad kuo mažiau liktų ryšių su buvusiu gyvenimu...  ir dėl to,kad nesistengiu susipažinti ir mėgaujuosi ramybe,kurios taip man trūko gyvenant kartu su savo buvusiuoju....  cool.gif

Šaunuolė thumbup.gif Dar vienam alkoholikui spyris į šikną. drinks_cheers.gif
Atsakyti
#226
zinau ir as si beda
kai zmogus padyrba gauna pinigelius ir taip uzgeria kad i darba kelius panirsta ..
su tokiu zmigum baisu ir gyventi
Atsakyti
#227
Sveikute Visos,
Esu sios temos autore, butent pries metus ja ir uzvedziau. Uzbegau palinketi jums stiprybes ir RYZTO.
Per siuos metus mano gyvenimas apsiverte aukstyn kojomis. Palikau vyra, issiskyriau. Gryzau is uzsienio namo, pas tevus, beveik tusciomis kisenemis.
Dabar mokausi universitete, auginu sunu, deja jau naujuose naujo draugo namuose, kuris nepiknaudziauja alkoholiu, neruko, myli mane ir mazyli...
Dar pasikartosiu, sunku... bet ryzkites, nei viena neprapuole, nei viena neprapuls. O gyventi nuolatineje baimeje, smarveje ir gedoje, kas gi gali buti moteriai skaudziau.
SEKMES Visoms, ir esu laiminga, ko linkiu ir Jums, kad esu alkoholiko ex zmona 4u.gif
Atsakyti
#228
QUOTE(vilara @ 2008 12 30, 23:58)
Sveikute Visos,
Esu sios temos autore, butent pries metus ja ir uzvedziau. Uzbegau palinketi jums stiprybes ir RYZTO.
Per siuos metus mano gyvenimas apsiverte aukstyn kojomis. Palikau vyra, issiskyriau. Gryzau is uzsienio namo, pas tevus, beveik tusciomis kisenemis.
Dabar mokausi universitete, auginu sunu, deja jau naujuose naujo draugo namuose, kuris nepiknaudziauja alkoholiu, neruko, myli mane ir mazyli...
Dar pasikartosiu, sunku... bet ryzkites, nei viena neprapuole, nei viena neprapuls. O gyventi nuolatineje baimeje, smarveje ir gedoje, kas gi gali buti moteriai skaudziau.
SEKMES Visoms, ir esu laiminga, ko linkiu ir Jums, kad esu alkoholiko ex zmona 4u.gif

Nuosirdziausi sveikinimai tau!!! Manau visos taip pasielgs viena diena...nebekentes daugiau.
Ir as panasiai gyvenu po skyrybu su vyru, tik jo priklausomybe buvo kitokia - narkotikai. et visi pozymiai, koopriklausomybe - tie patys. taigi, dabar ne kiek nesigailiu, kad issiskyriau. sunus auga linksmas, judrus. Yra draugas. Tikiuosi, kad Temos autores, mano ir kitu moteru, jau isejusiu is alkoholiku vyru, patirtis paskatins kitas moteris keisti viska. 4u.gif
Atsakyti