Angelėlių mamų svetainė

Kitų akyse atrodau labai stipri... nors dūšioj jaučiu, kad oi kaip vaidinu.... mano miestelis nedidelis, visi vieni kitus pažįsta.... ir praktiškai kiekvieno akyse matau arba gailestį, arba nuostabą. Iki dabar esu moteris, " kuri palaidojo mažą mergytę". Suprantu, kad tai visus sukrėtė, bet tie jų žvilgsniai mane baigia "papjaut"... Ypač dabar - pastatėm paminklėį, apsodinau - visi šniūrais eina žiūrėt.... nesveiki kažkokie.....
O savijauta tokia per vidurį. Buvo laikas, kai atrodė, kad neištversiu.. bet ištvėriau... Kitą kartą atrodo, kad aš nemoku gedėt, iškentėt.. kad bėgu nuo to siaubo.... ir pabėgu kartais... kol jis su trigubai didesniu sunkumu atgal užgriūva..
Aš nesidraskau, neiškau kaltų, suprantu, kad negaliu sugrąžinti to, ko netekome, negaliu nieko pakeisti... Aš viską puikiai suprantu ir man nėra taip blogai, kad reikėtų psichologo, psichiatro ( nors pas pastarąjį lankiausi ). SM geriausias psichologas . Pasikeičiau. Tokios, kokia buvau iki rugsėjo, jau nėra. Po netekties buvau dar kitokia. Vakarais gulėdavau ir mąstydavau- kažin nelaimingesnių žmonių šiame pasaulyje už mus su vyru dar yra ar nebe.... Rodos vieni pragyvena visą gyvenimą ramiai, be jokių didelių smūgių, o va mums duoda ir duoda į paširdžius, kad nebegali net gaivaus oro įkvėpti.....
Laikausi. Labai padėjo bendradarbiai. Brolis. Keli draugai. O kas belieka? Nežinojau, kad esu ant tiek stipri.... bet didesnių išbandymų nenorėčiau ( nors nemanau, kad dar būna didesnių ).
O dėl mano tylumo forume - apsilanko čia "šnipų" ( iš mano aplinkos ), kurie mėgaujasi šiais išgyvenimais.... per mažai jiems problemų, turbūt.

Ačiū, Bice. Man visada miela skaityt Tavo postus . Visas jus myliu. Nes mes ypatingos mamos.

jo praeita men, jau gavau leidima, sake viskas gerai!
tai lauksim zyniu!

tavo žinios svarbesnės - skubėk, mes laukiam ir kumštukus laikom

Sveikute. KAip cia laikysies Siandien nuo ryto vel iskyla prisiminimai apie ta laiko tarpeli kai musu mazule buvo su mumis. Viska prisimenu taip lyg butu buve vakar...Ir vis pykstu ant gydytoju del ju aplaidumo. Ieskau kaltes ir savy, gal ne viska padariau???????????? Nu kazkokia juoda diena .
Papildyta:

Labas, merginos, vis rečiau lankausi čia. Bandysiu įkelt foto mūsų kapų, tik nelabai gerai matosi, nes skubėjau fotkinti, lietus puolė mane o dar ir papildymo reikia, nes kai kurie daigeliai neprigijo

foto

Sandrynja kaip tu laikaisi? kaip tavo grazuole auga?

Na, mano grazuole auga po truputi. Tik siomis dienomis piktute pasidare, nes dygsta dantukai, tai truputi pakariaujam . Bet cia smulkmena, malonumas galima sakyt . Penktadieni vesim mazyte i klinikas pasitikrint kaip augam, ar vejames bendraamzius. Kazkaip si kart neramu vaziuot, baisu, kad ko negero nepasakytu. O tai prisiklausiau is pazistamu kiek neisnesiotukams bedu, tai ir prisigalvojau visokiu nieku
Zinai, Vaivos juosta, ir pas mus tokia situacija. Miestelis mazas, kai pastatem paminkleli, visi ejo ziuret. Ir dar turejo naglumo i akis pasakyt savo nuomone. Nesuprantu zmoniu, kurie i kapus eina kaip i ekskursija, o paskui aptarineja koks kieno kapas, kas zoleles neisrove, kas koki paminkla pastate
Na, tai geros jums dieneles mergaiciukes

1. Gali apsilankyt čia supermamoj Bendraamžių kampelyje, kur rugsėjinukai. Yra keletas neišnešiotukų, vis drąsiau bus. Va čia : http://www.supermama...howtopic=331043

2. Mes gavom nemažai pastabų, kodėl ant paminklėlio nėra kryželio....
Papildyta:
Rasve, kaip gražu........

[quote=bicė,2008 07 13, 22:24]
Henriluk net nezinau ka tau pasakyti. Kazkaip visuose tavo isgyvenimuose truksta labai svarbios detales taves ir TB, nu tarsi tu su jo buvusia gyventum . Ka tavo brangiausias apie tai sako? Juk svarbiausia, kad jus vienas kita suprastumet ir pasitiketumet tada jokios kalbos negaletu taves taip paveikti ir tik juokas imtu, o ne pyktis.

Tai va,kad pasitikim vienas kitu,kartoja kad myli mane,kad nekreipciau demesio,nu stengiuosi,bet kazkaip sunkoka,jau kiek galiu tiek vengiu bendrauti su savo vyro mama,nes ji nuolat tik apie buvusia kalba,kokia ji gera,ir matai butent reikejo man persakyti,kad visi kalba matai jis pasieme boba su dviem vaikais...as savo anytai pasakiau,sakau atleiskit bet mano viena dukrele palaidota,o ji atsove tai nejaugi sias siuksles nesiu is namu...Na jei cia siuksles.....Ir aplamai jau ir mano mama vengia bendrauti su mano anyta nes ir jai pasakojama apie ta buvusia...O prie mano vyro ji tli nekalba apie tai.....Tiesiog ant dusios nemalonu ir tiek....
Geros dienos!

Aš iš viso atsiribočiau nuo bendravimo su tokiu žmogum. Neprarastum nieko, HenriLuk, ramybės tik daugiau turėtum.
Kantrybės tau .

As ir pati sau kartoju kantrybes,kantrybes,kantrybes,amziais nesites....Bet viena problema as dabar noriu ramiai gyventi ,o ne ateityje,tai kazkaip pamasciau ir pagalvojau,kogero kai grysim sventems i Lietuva as tiesiog nevaziuosiu su vaikais pas ja,tegul ssupranta kaip nori....
As anytai tikejaus kaip normaliai moterei pasiguosti,o ji ryte man sako gal buvusi istiesu dar myli (mano dabartini vyra),gal jai su anuo blogai.ji matote visa nakti nemiegojo galvojo apie buvusia mano vyro:oh

Ka as be jusu daryciau!!!!!Dekui

Oi Bim, tau tik sėkmės . Tokį darbą nudirbt turit .

Ir pas mus nera kryzelio. Mes net pavardes nerasem. Parasem tik Mildute. Tai visi ir klausia kodel nera pavardes. bet man taip graziau