Kaktuse, negi tikrai tiek bėdų ligelių? Iš visų naštų, slegiančių mūsų pečius gali būt perdėtas atsakingumas, rūpestis savimi, kitais. Priežasčių tokioje savijautoje ieškok savy. Gal pernelyg alinantis darbas, gal netenkinantys santykiai, kurie susiję su neišsipildžiusiais lūkesčiais? Kai kurie sukamės nesuskaičiuojamų pareigų rate, kenčiame nuo per didelio veiklumo. Gal ligos duoda signalą "pailsėk"?
mano vaikystė labai panaši nuoskaudų iki kaklo buvo bet atsikračiau viso to atleisdama visiem kas mane skaudino ir gyvent žymiai lengviau pasidarė. o ligos kyla nuo susikaupusių neigiamų emocijų, aš tuom įsitikinus
QUOTE(vyssnia @ 2008 08 06, 14:33)
mano vaikystė labai panaši nuoskaudų iki kaklo buvo bet atsikračiau viso to atleisdama visiem kas mane skaudino ir gyvent žymiai lengviau pasidarė. o ligos kyla nuo susikaupusių neigiamų emocijų, aš tuom įsitikinus
O aš nemoku atleist
negaliu pakęst žmonių, kurie negali susitvarkyt su savo gyvenimu, yra priklausymybės aukos (pvz., tėvas). Smerkiu jį už tai, žinau, kad negerai, bet kitaip nemoku. Vijurka, čia ligos mane nuo perfekcionizmo gelbėja turbūt
Noriu būti tobulas žmogus ir gyventi savo tobulame pasaulyje.
A.Svijašas toj knygoj kur sakiau rašo ir apie tai kodėl vyrai geria, o smerkt tikrai nėra gera...
QUOTE(*Rykliukė* @ 2008 08 06, 13:47)
Daugiausiai pasireiskia negatyvas bendravime su kitais ir bendravime su savimi. Nepasitikiu savimi ir tuo ka darau (na, kad darau teisingai), abejoju savo sprendimais ir daznai uzstringu ties praeitim. T.y. vis islenda nuoskaudos visokios ir tai, kad esu ne tokia kokia isivaizduoju tureciau buti. Kazkaip vis atrodo, kad manes niekas geriau nelaukia, kad uzstrigau kazkur tarpukelej ir nepajudu i prieki, nes nezinau kaip pradeti judeti. Kad galbut tai ir yra tik tiek, ka galiu pasiekti ir ... Na zodziu dustu as biskeli nuo rutinos ir to kur ir kuo esu siandien.
Čia tu labai gražiai diagnozavai savo situaciją. Priėjai tokią ribą, kai jauti, kad turi kažką keisti. Klausimas - ką?
Ir vėl gi pati pasakai atsakymą. Išeities tašką turi savyje : nepasitikėjimas savimi, nepasitenkinimas tuo, ką darai. Nuo to ir pradėkim. Pirmiausia patikėk savimi. Kodėl? Todėl, kad atvedei save į tą situaciją, kuri verčia tave keisti požiūrio kampą. Atėjai iki šio taško ir aiškiai žinai, kad keisies, tam subrendai
Padėkok sau už tai. Elgiesi ir elgeisi taip, kaip tu moki geriausiai, niekas už tave to geriau nebūtų padaręs. Savo gyvenimo kelyje žingsniavai taip, kad suvoktum, ką dabar suvoki 
Ir patikėk, tos visos nuoskaudos visai nereikalingos, tai tavo patirtis ir už jos pamokas sveikink save : tu tiek daug supratai, ar ne? ...Neužstrigai, tiesiog subrendai meilei sau. Kėlei sau reikalavimus, neatitinkančius tavęs pačios. Tie reikalavimai skyrėsi nuo tavo esmės poreikių, todėl jie ir liko neįgyvendinti. Priprask prie minties, kad neprivalai jokia būti, leisk sau būti tokiai, kokiai norisi, kokia jautiesi laiminga. Įsivaizduok, kada jaustumeis laiminga? Kada laisvai kvėpuotum? ( tik jau nesidairyk į tai, kas priimta, kas patiks kitiems)
Ir nustok sau kelti reikalavimus
O tada, nusiraminus, pamatysi, kad žinai savo kelią, jis tau puikiausiai matysis ir pozityvumo jame tikrai nestokosi 
. Nustosi kritikuoti save, savo veiksmus, kitoje šviesoje pamatysi pasaulį. 
QUOTE(*Rykliukė* @ 2008 08 06, 11:47)
daznai uzstringu ties praeitim.
Takelis labai teisingai išdėstė. Įsiklausyk.
Kas yra praeitis, praeityje? Tai jau tiesiog tavoji istorija, kurią sau vis pasakoji. Šiandien ji jau pilna netikslumų, pilna neįvykusių dalykų, pilna ir įvykių, kuriuos tu prisimeni. Kodėl praeitį, tegul ir tą pačią žmonės linkę prisimint kitokią, kitaip? Todėl, kad kiekvieno pastangos toje praeityje yra skirtingos, skirtingi ir vertinimai.
Teisingai, praeitis yra stimulas, atvedęs tave į šiandieninę situaciją, norą keistis. Tai manau, pamažu ir su dideliu džiaugsmu pasikeisi.
Kaktuse, pats laikas skaityt A.Svijašą.
Gyvenime nėra tobulybės, nėra perfect būsenos. Mėgink tai suprasti.
QUOTE(vyssnia @ 2008 08 06, 14:43)
A.Svijašas toj knygoj kur sakiau rašo ir apie tai kodėl vyrai geria, o smerkt tikrai nėra gera...
Žinau. Bet kolkas dar kitaip nemoku. Stengsiuos
QUOTE(Takelis @ 2008 08 06, 14:50)
Rodos, kad kalbėtum apie mano situaciją ir sakytum tai man.
nors adresuota buvo ne man, bet dėkui, šie žodžiai ir man pravertė QUOTE(Vijurka @ 2008 08 06, 15:11)
Kaktuse, pats laikas skaityt A.Svijašą. Gyvenime nėra tobulybės, nėra perfect būsenos. Mėgink tai suprasti.
Gyvenime nėra tobulybės, nėra perfect būsenos. Mėgink tai suprasti. Man dar tai nesuvokiama.. Niu, reikės skaityt, nuo kurios jo knygos geriausia pradėti?
QUOTE(Kaktusė @ 2008 08 06, 14:21)
Man dar tai nesuvokiama.. Niu, reikės skaityt, nuo kurios jo knygos geriausia pradėti?
Rekomenduoju "Išmintingas pasaulis".
Nesakyk, kad nesuvokiama. Skaitant nebūtina "praryt" visą knygą. Rinkis skyrius, kurie tave sudomino. Pavartyk. Nuo A iki Z gal tau net nereikia.
QUOTE(Vijurka @ 2008 08 06, 15:31)
Rekomenduoju "Išmintingas pasaulis".
Nesakyk, kad nesuvokiama. Skaitant nebūtina "praryt" visą knygą. Rinkis skyrius, kurie tave sudomino. Pavartyk. Nuo A iki Z gal tau net nereikia.
Nesakyk, kad nesuvokiama. Skaitant nebūtina "praryt" visą knygą. Rinkis skyrius, kurie tave sudomino. Pavartyk. Nuo A iki Z gal tau net nereikia.
Įsigysiu
sveikos, mergytes graziai bendraujat, o ir tema superine. siryt islipau is lovos urgzdama ir niurnedama, kaip viskas blogai, kokia as nelaiminga kaip neturiu ko apsirengt, ir koks mano vyras kiaule... atejusi darban sedau ieskot pozityviu minciu ir radau jus
o pietauti ejau jau placiausiai sypsodamasi isikibusi brangiausiajam i paranke...
zodziu nezinau ka cia kaltint del nuotaiku kaitos 
bet skyrelis, kaip bebutu vykes ir laaaabai i tema. tikiuosi susibendrauti
graziai bendraujat, o ir tema superine. siryt islipau is lovos urgzdama ir niurnedama, kaip viskas blogai, kokia as nelaiminga kaip neturiu ko apsirengt, ir koks mano vyras kiaule... atejusi darban sedau ieskot pozityviu minciu ir radau jus o pietauti ejau jau placiausiai sypsodamasi isikibusi brangiausiajam i paranke...
zodziu nezinau ka cia kaltint del nuotaiku kaitos bet skyrelis, kaip bebutu vykes ir laaaabai i tema. tikiuosi susibendrauti
QUOTE(Kaktusė @ 2008 08 06, 15:14)
Sunkiausia man yra įtikinti save dėl sveikatos, nes dažnai užklumpa įvairios ligos, ir aš jau nebetikiu, kad man jos gali taip imti ir praeiti, negaliu savęs įtikinti, kad esu sveika, kai matosi akivaizdūs ligų požymiai, o su tokiu mąstymu aš dar daugiau ligų pritraukiu. Net nežinau, ką daryti, nusipirkau Sinelnikovo Pamilk ligą savo, bet man nepadėjo, tik dar daugiau apie ligas galvoti pradėjau. O juk apie ką galvoji, tą ir pritrauki. Niu net nežinau ką čia geriau daryti šiuo atveju
Sveikos, aš dažnai skaitinėju čia, tik nerašau, bet visada randu sau tinkamus Jūsų žodžius.
Apie ligas, aš dar ir neskaičius pozityvizmo knygų, atradau, kad kuo labiau sureikšmini ligą, tuo sunkiau būdavo, ilgiau kankindavo kas nors.
Nesu ligota, tiesiog šiaip visokios bėdelės užklupdavo, tačiau kai lipdavau lauk iš lovos ir tikėdavau, kad tai niekis, viskas greitai ir praeidavo.
Kai perskaičiau Pasąmonės galią, pasisakiau: "Aš visada sveika". Jau pusė metų ir labai veikia
Gal ir tau padės
Sėkmės.
Uogytėle, Gal dėl nuotaikų kaitos pms kaltas? 
Šiaip visada maloniai prašom į mūsų gretas
rroonneettaa, man neužtenka pasakyti sau "Aš visada sveika", nes aš tuo netikiu - juk nesu tokia, negaliu savęs taip akivaizdžiai apgaudinėti. Nors gal ir vertėtų...
Šiaip visada maloniai prašom į mūsų gretas
rroonneettaa, man neužtenka pasakyti sau "Aš visada sveika", nes aš tuo netikiu - juk nesu tokia, negaliu savęs taip akivaizdžiai apgaudinėti. Nors gal ir vertėtų...
