Išvarysiu sūnų paauglį iš namų

Kas idomiausia mama aisku jai sunku bet tuo paciu ji pilna pykcio, pagiezos neapykantos tai nesveika nei jai nei busimam vaikuciui nei aplinkiniams.
As laukiaus 3 kartus ir visko gyvenime buvo tikrai bet savo vaikus labai myliu kad ir ka jie prikrestu patikekit paauglyste isgyvenau ir isgyvenu dukrai 18metu ir visviena esu pilna meiles ir stengiuos suprasti juos visus.Zinoma ir pykstu ir baru bet ..niekada nevyciau savo laukto.svajoto ir per sitokias kancias gimdyto savo turto IS namu Visada randam bendra kalba ir iseiti is vienokios ar kitokios situacijos

Jums linkiu isminties ,kantrybes ir ...meiles jam
JUK....

Aš trapus ir baltas popieriaus lapas,
Pats nusispalvinti negaliu.
Tad jei piešite mane tamsiomis spalvomis - būsiu niūrus,
Jei piešite mane skaisčiomis spalvomis - būsiu šviesus ir linksmas.

Aš paruoštas lipdymui molio gabalas,
Pats nusilipdyti negaliu.
Tad jei lipdysite mane piktą - būsiu gąsdinantis,
Jei lipdysite mane mąstantį - būsiu paguodžiantis.

Aš maža, gležna gyvybės sėkla,
Pati išdygti negaliu.
Tad jei sėsite mane abejingai - užaugsiu menka,
Jei sėsite mane su meile - užaugsiu derlinga.

Aš Jūsų sumanyta, bet neužbaigta daina,
Pati sau žodžių pasirašyti negaliu.
Tad jei sudėsite į mane bet kokius žodžius - skambėsiu padrikai,
Jei sudėsite į mane išminties pilnus žodžius - skambėsiu gyvai.

Globokite, mylėkite mane. Aš - Jūsų vaikas

Pakraupau perskaičius.Iš autorės žinučių tokia neapykanta sūnui trykšta,kad baisu daros.Mano sūnui irgi 14,bet kad bendros kalbos su juo nerasti.Šnekėtis reikėjo, kai jam buvo 2,3,4..O ne dabar bandyti pradėti šnekėti.Ir suprasti,kodėl jis elgias taip o ne kitaip reikėjo žymiai anksčiau,o ne dabar.ir kaip galima pastoviai vieną vaiką girti pastoviai ir kitam pavyzdžiu rodyti.mano tėvai taip elgės-mano sesuo buvo labai gera,o aš bloga.Dabar suprantu,kad nei aš bloga labai buvau,nei ji gera,bet tada tai kartais rodės,kad būčiau ją prismaugus,jei žinočiau,kad niekas už tai nenubaus...
Paauglystės vaikų aplamai su siaubu laukiau,bet taip ir nesupratau kur tos baisios problemos kurias reikia spręsti.Na konfliktas,paskui apkabini,pasakai,kad myli,pašnekam,kodėl aš taip elgiuos,kodėl manau kad jis mane skaudina,ir tas pokalbis vyskta kai emocijos jau aprimusios.Pikčiausia buvo,kai vietoj to kad su manim kabėtų kažką burteldavo sau panosy ir toks jausmas buvo kad aplamai bendrauti nenoriu.Pasikalbėjom kelis kartus,dabar jei jis užsimiršta,aš to tonu suburbu bu-bu-bu,paskui būna juoko pliūpsnis,ir toliau gražiai bendraujam.
O psichologo pagalbos manau labiaussiai reikėtų mamai,kuri nemoka su vaiku bendrauti,nes iki šiol nesugebėjo vaikui paaiškinti kad akinius jis turi nusivalyti pats (na neįsivaizduoju,kad aš vaikui keliolikmečiui akinius valau niekaip),ir prieš visokius individulius užsiėmimus gal rekėtų vaiko paklausti,ar jis to nori.Maniškio beja net į šokių būrelį kažkada seniai nepriėmė-nusprendė mokytoja ,kad negabus,guodžiau raminau,aiškinau kad jis man pats geriausias ir mylimiausias.
Ir namuose gal reikėtų tokią atmosferą sudaryti,kad vaikas naktimis neaišku kur nesivalkiotų,jam ir namie būtų gerai.

na gal ir netinkamai patarsiu, bet ka manau vis tiek issakysiu. suprantu kad butent siu metu su sunum pasidare ypac sunku kadangi jis tampa paaugli. galbut jis hiperaktyvus yra. betkuriuo atveju siulyciau uzrasyti ji i treniruotes, kuriose vaikinukas issikrautu ir galbut pakeites aplinka kazkiek pats pasikeistu, rastu kazkoki zmogu i kuri noreu lygiutis. o dabar dar viena man sovusi mintis. juk dabar vasara- stovyklu metas. jei galite sau leisti kuo skubiau ji issiuskit i karo stovykla. ten manau ji gerokai paaukles ir visus vejus is galvos ismus.. nieks ten su juo nesicackins ir siaip vaikinukui naudinga bus.

Oi zinokit skaitau as ir toks vaizdas kad mano sese apie savo sunu raso tikrai neteisios tos kurios raso ka uzsiauginai ta ir turi arba kazka praleidai Tiesiog buna tokiu vaiku,jus ne neisivaizduojat per koki pragara perejo musu visa seima Sesuo turi 2 vaikus,skirtumas tarp ju 1.5 metu,vyresneli nors prie sirdies dek,o va jaunesnis Kaip ir autore rase,darzelyje agresyvus,is pamoku pradejo begti jau nuo 1 klases,pradejom pakaitom vesti i mokykla uz rankos iki pat klases,nes jei paleisdavai prie duru ,tai i mokykla nenueidavo Atsededavo 1 pamoka ir vis tiek pabegdavo,pakeite keliolika mokyklu ir mokytoju,nes visi liepe atsiimti graziuoju,vagystes is parduotuviu,policija,nepilnameciu inspekcija,nuskriaustu vaiku tevai ir t.t.paskui seke vagystes is namu,nuolatinis nesiskaitymas,atsikalbinejimas,psichologai,psichiatrai,ekstrasensai,megiami bureliai....Na jus to pragaro neisivaizduojat Jau sese ruose dokumentus atiduot i vaiku namus,bent jau laikinai Buvo visko ir musimo ir graziu sneku ir ultimatomu ir grasinimu visko visko,bet negelbejo niekas
O patarimas butu apsisarvuot kantrybe ir laukt Seses sunui 15 metu ir visai dabar pakenciamas paauglys 3*tphu Aisku mokykloje buna visko,ir susimusa ir is pamoku pabega,bet bent jau i ja eina ir kazka mokinasi Atrado zvejyba,dabar visas pasineres i meskeres.Gal neuzaugs profesorius,bet tikiu kad bus geras zmogus.Ir jus kentekit ir laukit,bandykit apglebti didele meile,kad ir koks jis butu,gal kada atsilygins tuo paciu

man įdomu, koks yra tėvo vaidmuo šitoj šeimoj. su tokiu bernu aiškiai reiktų pabendrauti vyriškai. bet kažkodėl kirba nuojauta, kad tėvas arba perdaug užsiėmęs, arba pat biški pavėpęs.

Laba naktis, Naujas. varde,na ir kitos mamytes! Ilgai skaiciau,ir nusprendziau pasisakyti Kodel visos,na dauguma mamyciu siulo Naujo.vardo sunu kazkur issiusti,viena,kaip koki benami,neturinti nei mamos,kuri manau tikrai myli ,bet nezinanti,pasimetusi,nerandanti iseities ,nei tecio,kuris beje, mazai pastangu dedantis i sunaus auklejima,o tokiam amziuje,tetis turetu buti jam autoritetas,o ne bizuno ,kumscio i stala tvarkdarys ,ir net sesute,kuria jis giliai sirdyje tikrai myli Beje ,paaugliai juk viskam priestarauja,jeigu jam sakai balta,tai jis butinai sakys - juoda...Siulau jo niekur nesiusti vieno ,nei jokia karine stovykla,nei i uzsieni mokytis,o kaip tikram teciui ,vyriskai issiruosti i miska ,su palapine,su zvejybos irankiais...Juk siam vaikui/ paaugliui/ reikia parodyti,kad jus i mylite,ne tik materialiai,bet ir visa savo siela,esybe.Manau pabuve,pasikalbeje,na ,kad ir tyledami,parodysite jam,kad jis reikalingas ir teciui,ir mamai/tetis turetu pakalbeti ir apie elgesi su mama,sese/. Suraskite laiko savo sunui,jis tai prisimins tikrai! Ir dar: tokio amziaus vaikai labai jautriai reaguoja i visas pastabas:ir apie jo isvaizda,apranga,elgesi...,reiketu visiskai nekomentuoti,net kai nieks to negirdi Gal jusu atveju ir pades,tikiuosi ,kad dar truputi turite kantrybes,juk : ...viltis mirsta paskutine!

Gėda Lietuvai??? O gal geda jums ką žmonės pasakys apie jus? Skaitant šitą temą ir jūsų postus apima jausmas, kad jums labiau rūpi kitų nuomonė. Geriau žiūrėkite, kad jums ir jūsų šeimai būtų gerai, ypač SŪNUI.



O kaip jis bendrauja si močiute? Ir kaip toji močiutė žiūri į anūką?

Beveik normali paauglio reakcija į dar vieną mamos nėštumą - žinau du lygiai tokius pačius atvejus, tik šeimos buvo mažiau turtingos. Niekas nieko į vaikų namus neatidavė, bet po daugelio metų jau suaugę vyrai prisipažino, kad jų baisus elgesys buvo sukeltas mamos nėštumo - jie jautėsi nesaugūs, nemylimi, nereikalingi, o aplinkiniai juos "kurstė", kad dabar jiems teks ne futbolą žaisti, o užpakalius broliams/sesėms valyti.

Užjaučiu abi puses - sunku su tokiu paaugliu, bet, patikėkite, jam pačiam su savimi yra dar sunkiau.

Toks jausmas, kad šioje šeimoje tėra tik pinigai. O jūs visi kartu, kaip šeima, kur nors išeinate? Į kino teatrą, kavinę ar šiaip papramogauti? Ar susidėdate kaip draugai, pasikalbate apie jo asmeninį gyvenimą (nepriekaištaudama)? Papasakokit kokių šunybių jūs kažkada iškretėte, kaip iš jų pasimokėte. Jis mato, kad jūs esate daug pasiekę, galbūt jis bijo, netiki, kad pats tai gali pasiekti, nes jūs jo neraginate, matote tik blogas savybes. Kiek pažįstu jaunus vaikinus ir jau suaugusias "mergeles", tai jie nori dėmėsio, su jais reikia bendrauti nuoširdžiai ir jie yra šeimos žmonės. Jūs stengiatės jį išstumti iš tos šeimos, o ne integruoti, bendrauti. Duokite jam suprasti, kad esate jo mama ir draugė, o ne kažkokia tironė bet tuo pačiu ir tarnaitė (kuprinės ir akiniai). Nereikia su juo kaip su mažu vaiku elgtis (vežiot visur).
Pavyzdžiui mano santykiai su mama susitvarkė tada kai mes pradėjome kalbėtis visokiomis temomis. Ji man papasakoja apie save - dabar, ankščiau. Aš jai. Reikia tik supratimo ir kantrybės. Per dieną jis nepasikeis.

Man verkti norisi...
Lepinimas is tos puses kad visad skubat(padarysiu vietoj jo bus greiciau-dabar jau jo iprotis)...nemokat parodyti kad ji mylit....O is sunaus puses nepagarba moterai, ypac mamai...tevo turbut nekencia ir labai bijo nes gauna i snuki...sese ir norisi uzsmaugti nes jinai gera, o jisai blogas...negalima vaikus liginti (nejaugi jus vaikistei neligino, ar malonu?)
Pas mane irgi sunus auga irgi mergele...jie labai jautrus...mano sunus sureagavo i mano nestuma epilepsijos priepoliais aciu D dabar isaugom...as ir nelabai moku parodyti ta meila, nes tikrai mama neismoke ...dabar nuo nemokejimo parodyti meile ir sese mano kencia...ir sunus mano...
Nestumas labai viska is koju ant galvos deda...pagalvokit, pamilokit SUNU...
Siulau jums i menoterapija nueiti, tikrai isbandyta ir efektinga, ten jums niekas savo nuomones nekisa jus pati su savymis susipazistat...bet ne is kart pades, reikes laiko, kai kurie zmones net eilerascius pradeda rasyti...

Nevarykit is namu, nes gali ir nusizudyti...kai pasakiau sunui kad neileisiu daugiau namo nes po pamoku atejo tik vakare (pirmokas!o as sedziu apsiasarojus, kur skambinti, kur ieskoti) tai atsake kad nusizudis o mane pasodins i kalejima uz tai ...ir ka cia bepridursi...Reikejo ilgai ir nuobodziai aiskinti kodel negalima nepasirodzius po pamoku eiti i lauka, kad as pergyvenu ir t.t. apsikabinom ir pasake kad daugiau taip nedarys...

Glostikit daugiau ji, nors ir atstumia, bet vistiek patinka, o kai pabucioji ir pasakai kad myli net susigedina

P.S. Mamytes, kuriU vaikai dar mazi, po sitos temos pagalvokit ka mes darom blogai savo vaikams...susiimkim...aukleti vaikus yra didelis DARBAS...

Grįžtant prie pirmo posto - apie prašymą atimti motinystės teises - manau, kad tai nerealu. Negirdėjau, kad šias teises atimtų dėl to, kad vaikas blogai elgiasi - turi tėvai blogai elgtis (tik nesugalvokite taip elgtis). Taigi, teks gyventi su sūnumi. Klausimas, kaip gyventi - ar pragare, kaip dabar (o gali pasidaryti ir dar blogiau), ar stengtis ką nors pakeisti. Aišku, kad dabartiniai auklėjimo būdai (barimas, varymas iš namų, žeminimas ir supriešinimas su sese) nieko gero neduoda. Toks tas dėmėsio skyrimas . O teigiamas dėmesys - Telebimbam, būreliai, repetitoriai, atostogos pas močiutę - visa tai gerai, bet panašu į norą nustumti vaiką į kitų rankas, kad nereikėtų pačiai bendrauti su juo. Nežinau, gal klystu, bet nerašei, kad su juo, bent kai buvo mažas, stengeisi bendrauti, rodyti šilumą, meilę . Tačiau man atrodo, kad dar ne viskas prarasta, jei kartais pavyksta su juo gražiai pasikalbėti, kaip su suaugusiu. Kuo daugiau tokių gražių pokalbių, be pykčio, be priekaištų, be moralizavimų, tiesiog pokalbių apie bet ką. Reikia susidraugauti... Ir nereikia per daug sureikšminti pažymius. Nesvarbu, kuo jis dirbs, bet svarbu, kad neužaugtų niekšas. O jei jūsų namuose atmosfera bus šviesesnė, gal ir savaime mokslai geriau seksis (bet pakartosiu, pažymiai šiuo atveju ne svarbiausia).

Kilo klausimas, ar jusu vyras yra sunaus tetis? Nes visoje sitoje istorijoje jo pozicijos nera

daug kur pabreziat aplinkinius zmones : "Tuomet jis pradeda šantažą (viskas vyksta prie žmonių)","o į sūnaus mokyklą einu pakampiais lyg koks vagis, kad tik kas manęs nepmatytų..."
taigi aplinkiniam jus esate 0, ir jums aplinka turetu sukelti 0 emociju. Galvokite ne apie aplinka, o kaip susikalbeti su sunumi, kad jis jus isgirstu!
Jis nera jusu nuosavybe, jis - besiformuojanti asmenybe. Padekite, siam pasiklydusiam zmogui, atrasti save.
Ismokite bendrauti, nes kaip pati rasete: "..kai su juo kalbiesi kaip su suaugusiu žmogumi, jis tikrai gražiai kalba ir, atrodo, viską supranta, mąsto, kartu išdiskutuojame kokiu keliu jam reikėtų eiti toliau, kad atsistotų gyvenime ant kojų.."
Situacija su nenuvalytais akiniais, pati issaukete. Sunus pasimetes, nebesupranta, tai jo mama viska daro (krauna kuprine, nuvalo akinius), o sikart juos blogai nuvalte, ir kitu zmoniu akivaizdoje bandote buti kitokia :'Aš jam pasakiau, kad jaustų ribas ir jei nepatinka, išsivalytų pats. " na, ir kokios reakcijos jus tikites, pasakydama situos zodzius??? kad jis linkscios, sakys:"gerai, mamyte as juos nusivalysiu pats"???
didziausia problema - nesusikalbejimas, kartais pabukite jo drauge. Grizus is mokyklos paklauskite, kaip sekesi mokykloje? Jei yra galimybe, pasiulykite kartu pasivazineti dviraciais (cia teti ir sese galite itraukti), ar taip jo megiamais rieduciais. Dalyvaukite sunaus gyvenime, tik neatsiribokite didziule neapykantos siena.
P.S.
Ir dar pamastymui, tarkime, atsisakote savo sunaus. Jis klaidzioja gyvenimo klyskeliais, pagaliau suranda kelia, jam labai pasiseka, tampa didziu, geru ir garbingu zmogumi. Ir ka manote, jis tuo metu apie jus pasakytu?

Tikrai ateis ta diena, kad jis jus stirpiai apkabins ir padekos uz viska!