Kol buvo tik mergytė, tai vadindavom ne itin man patinkačiu žodžiu, bet labai prigijusiu - "pirdytė", o va gimus broliui, mažoji pamatė, kad brolio pirdytė visai kitokia. Kol kas jai to užtenka, daug neklausinėja, nors kažkada užsiminė klausiamai, kas čia toks pas brolį, bet tąkart išsisukau konkrečiai neįvardinusi.
Bet dabar, jei paklaustų, drąsiai sakyčiau "varpa", "varpytė" ar pan. Esu skaičiusi SM, kad kelios mamos savo vaikams ir pasako tikruosius pavadinimus, t. y. lytinės lūpos ir varpa, ir susipratimų nekyla, nes tai nei pelytė nei pupytė. O visi kiti pavadinimai, kaip putytė, pimpaliukas, man -
Kažkoks nevykęs žargonas. Be to mūsų pediatrė, apžiūros metu pasakė "varpa", dukra girdėjo (nu tada nesureagavo), tai manau čia pats geriausias pavadinimas. 
