As keksa ruosiu rankomis - juk ten reikia issukti viska atitinkamai - ar sviesta su kiausais ir cukrumi iki baltumo ar pan... duonkepe juk taip nepadarys... aisku, koki greita ir paprasta tai taip, galima sumest ir gaut rezultata...
Ir is viso, jei duona - proza, tai pyragas - poezija ir duonkepe cia lyg betono maisykle

As turiu kelis megstamus receptus, tai bijau, kad per metus visu naujuju neisbandysiu...
MB tai labai giria mano juodaja duona, sako - tikra ir soti, nors visa gyvenima valge savo mociutes kepta... Bet duonkepis pecius ir lieka peciumi, o el aparatas - elektriniu...
Dabar su dukryte isigudrinome kepti bandeles-sirdeles, labai gera forma. Kepu is Sonatinos Kifle rageliu teslos (ji man labiausiai patinka, kai turiu dedu jogurta, kai ne - kefyra ar pasuku...) Esme pacioje formoje, tai parodysiu, gal kas dar nemoka...
taigi, imame gabaliuka teslos, isplojame (arba iskociojame) blyneli, pabarstome ji cukrumi bei cinamonu (gausiai) ir suvyniojame i ritineli.

Lenkiame ji per puse, galus sulipiname, paspausdami.

Pjauname per sulenkto ritinelio viduri (bet paliekame neperpjauta ta sulipinta dali)

Isskleidziame sirdele ant skardos, isskleisdami perpjautasias dalis .
Tiesa, cook-talk'e pavyko uzsiregistruoti, tai vel lobynas atsivere
Papildyta:
va taip atrodo iskeptos