Ar įsivaikina tik tie kas negali turėti vaikų?

#61
QUOTE(pugzlys @ 2009 12 16, 00:49)
As negaliu pati pagimdyti... Vyras vis kalba apie isivaikinima,prasau,kad manes nespaustu. Kartais atrodo,kad lengviau palaidoti tas kadaise buvusias svajones,nei zengti sita zingsni. Taip,mes gyvename vienas del kito. Kazkam toks gyvenimas nieko vertas,nes jei nera vaiku,tai kokia cia jus seima... Bet as nezinau,gi vaiko nesirinksi kaip prekes nuo lentynos,kur gali paciupineti,patikrinti. Mamyte pamilsta savo kydiki kai dar ji nesioja po sirdele. O as nezinau,ar taip paprasta pamilti vaikeli,kuri pagimdei ne tu. Jei galeciau pati bent viena vaikeli pagimdyti,zinau 100%,kad dar bent viena ir isivaikintumem,bet. Kasdien vis didesnes abejones mane puola,todel zinau,kad cia ne loterija ir bandyti losti negalima. Taigi,mes gyvename vienas del kito. Musu seima susideda is dvieju... Bet ir musu gyvenimas turi prasme,tik kita.
Labai gerbiu tas seimas,kurios sugeba duoti viska vaikams,nesvarbu,ar saviems,ar kitu pagimdytiems.


Mes su vyu kažkada taip pat galvojom, kad gyvensim vienas dėl kito, bet visiškai neplanuotai teko pasiimti auginti mano krikšto dukrą, kuri su mumis jau ketvirti metai, dabar jai 14 metų, ji mums kaip sava dukra, o mes jai tėvai ir nusprendėme dar įsivaikinti mergytę iki vienerių metukų, ir mes tikrai žinome, kad įmanoma mylėti ir nepagimdytą vaikutį wub.gif Aišku, kad suprantu, jog ne kiekvienas tai gali, bet ir negalima už tai smerkti 4u.gif Gal ir jums kada nors ateis ta diena, kai ryšitės įsivaikinti 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo auklyte: 16 gruodžio 2009 - 21:15
#62
Man kažkaip atrodo, kad situacija kiek neteisinga pugzlio vyro atzvilgiu cool.gif Jis nori ir jaučia, kad galėtų auginti įvaikintą vaikutį, bet...
Siūlyčiau pabandyti apsilankyti vaikų namuose, pabūti su tais vaikučiais, tada ir matytumėt, jūs pati galit ar ne pamilti ne savo gimdytą...
Nesakau, kad gyvenimas turi prasmę tik tada, kai turi vaikų, tačiau vaikai tikrai yra įdomi ir neįkainojama gyvenimo patirtis smile.gif Pagalvokit dar mirksiukas.gif Iš patirties galiu pasakyti, kad nėra didelio skirtumo, ar auginti bio, ar įvaikintą vaiką 4u.gif
Atsakyti
#63
QUOTE(kkrysty @ 2009 12 08, 23:03)
:
filosofinis pamastymas.. o man atrodo, kad tiems, kas negali tureti savo vaiku yra sunkiau ivaikinti nei galintiems tureti ir dar lengviau turintiems. galintiems tureti apsisprendimas yra aiskesnis ir nereikia "laidoti" negimusio vaiko, o turintiems prie to dar prisideda ir tai, kad jie jau turi patirties ir net nera minciu kokiems nors vaiku ypatumams prikabinti tai, kad jie ne tavo - juk savi irgi ne visada angelai smile.gif argi ne taip? wink.gif

kažkada rašiau darbelį apie įvaikinimą ax.gif radau literatūroje labai įdomią mintį - negalėjimas turėti vaikų prilygsta poros kūdikių netekimui. ir kol neišgyventas gedulas dėl šių 'klaidotuvių" (vilčių, norų), tol įsivaikinti ior negalima - reikia savo gedulą išgyventi pačiam, kol praeis. tada bus galima imtis vaiko sielvartų, netekčių ir pan.
čia ir iš kursų tokia mintis man atsirado, o dabar žinau, kad tai tikrai tiesa.
Atsakyti
#64
Nesuprantu iš kur tos mintys apie negimusių vaikų laidojimą. Juk įsivaikinimas neužkerta kelio susilaukti biologinių vaikų ir net atvirkščiai statistika rodo, kad tikimybė susilaukti biologinio įsivaikinus gerokai padaugėja.

Beje, medikai teigia kad būtent įsivaikinimas išgydo tą gedulą dėl neišpildytų vilčių ir būtent tas streos-nevilties-gedulo išgydymas padeda susilaukti biologinių vaikų. Mano nuostabai procentai (kiek pastojama įsivaikinus bevaikėms šeimoms), kuriuios radau buvo gana dideli.

Beje, kada yra lengviausia išgyventi netektį? Klausiu apskritai. Ogi tada kai privalai kuo nors rūpintis ir kam nors nuolat skirti savo dėmesį ir nėra laiko galvoti apie save... Būtent tai ir įvyksta kai įsivaikinama.
Atsakyti
#65
QUOTE(Ute @ 2009 12 17, 15:30)
Nesuprantu iš kur tos mintys apie negimusių vaikų laidojimą. Juk įsivaikinimas neužkerta kelio susilaukti biologinių vaikų ir net atvirkščiai statistika rodo, kad tikimybė susilaukti biologinio įsivaikinus gerokai padaugėja.


Pritariu Ute nuomonei drinks_cheers.gif Tai, kad neturedama vaiku planuoju isivaikinti, tai nereiskia, kad atsisakau minties kada nors susilaukti savu vaiku. Viltis visada islieka, kad ir kokia maza ji bebutu mirksiukas.gif
Atsakyti
#66
QUOTE(Ute @ 2009 12 17, 14:30)
*Nesuprantu iš kur tos mintys apie negimusių vaikų laidojimą. Juk įsivaikinimas neužkerta kelio susilaukti biologinių vaikų ir net atvirkščiai statistika rodo, kad tikimybė susilaukti biologinio įsivaikinus gerokai padaugėja.

**Beje, medikai teigia kad būtent įsivaikinimas išgydo tą gedulą dėl neišpildytų vilčių ir būtent tas streos-nevilties-gedulo išgydymas padeda susilaukti biologinių vaikų. Mano nuostabai procentai (kiek pastojama įsivaikinus bevaikėms šeimoms), kuriuios radau  buvo gana dideli.

Beje, kada yra lengviausia išgyventi netektį? Klausiu apskritai. Ogi tada kai privalai kuo nors rūpintis ir kam nors nuolat skirti savo dėmesį ir nėra laiko galvoti apie save... Būtent tai ir įvyksta kai įsivaikinama.

iš psichologų konsultacijų, tikriausiai mastau.gif nepamenu kieno būtent straipsnį skaičiau, bet iveno iš žinomų Lietuvos psichoterapeutų.
p.s. dabar suprantu, kad kalbame iš skirtingų pozicijų - kalbama buvo apie tai, apie situaciją - kai įsivaikina šeimos, jau žinančios, kad nealės turėti bio vaikų.
dėl pastojimo nesiginčiju, yra nevaisingumo įvairių priežasčių.
o vat mano gedulas dabar man neišeina į naudą, nei mūsų santykiams su vaiku. deja jo nei planavau, nei laukiau... sinchroniškai viskas...
Atsakyti
#67
Kursuose mes vieninteliai buvom turintys vaiku, ir siaip statistiskai dauguma savo neturi.
Atsakyti
#68
Apie tai kad pora turi isgyventi niekada negimusio kudikio netekti ir tik tada vaikintis as irgi skaiciau. TAIP PAT kaip ir keleta straipsniu kur jau uzauge vaikai pas itevius sako kad jie visa laika juto kad niekada negales konkuruoti su ju iteviu niekada taip ir negimusiu vaiku.
TAIP PAT KAIP ir ivaikinti vaikai tures susitaikyti su bio netektimi.
MAN kai paske kad niekada jokiais budais save nestatnt i pavoju negalesiu tureti vaiku as paverkiau pora dienu ir mintyse (MEDITACIJOS METU) surengiau vizuales laidotuves isivaizdavau mazabalta karsteli ir jame gulinti vaika. UZTEKO POROS TOKIU MEDITACIJOS SEANSU KAD SUSITAIKYCIAU SU ESAMA PADETIMI IR pradeciau judeti tolyn. Po dvieju menesiu gulejo dokai po penkiu mensiu buvo vaikas.
Kol turejau vilties pagimdyti vaika nieku gyvu nebuciau sutikusi vaikintis nes tai prilygtu mano vilciu galui, kam laidoti vilti anksciau laiko, juk tai taip skaudu. Man istiesu gaila tu poru kurios yra maitinamos gydytoju pazadais ir del to negali normaliai gyventi negali imti vaiko nes nezinomybe griauszia juos is vidaus. NES NIEKO NEGALI BUTI BLOGIAU NEI nezinomybe. Juk ir tevai kurie iesko pradingusio vaiko ir po daugelio metu palaidoja sako palengvejo kai plaildojau. Rodos kas gali buti blogiau nei mirtis , pasirodo gali nezinimybe.
Atsakyti
#69
QUOTE(Karusia @ 2009 12 17, 13:34)
kažkada rašiau darbelį apie įvaikinimą ax.gif radau literatūroje labai įdomią mintį - negalėjimas turėti vaikų prilygsta poros kūdikių netekimui. ir kol neišgyventas gedulas dėl šių 'klaidotuvių" (vilčių, norų), tol įsivaikinti ior negalima - reikia savo gedulą išgyventi pačiam, kol praeis. tada bus galima imtis vaiko sielvartų, netekčių ir pan.
čia ir iš kursų tokia mintis man atsirado, o dabar žinau, kad tai tikrai tiesa.


Karusia, tai tiesa. tikra tiesa 4u.gif
Atsakyti
#70
QUOTE(kkrysty @ 2009 12 08, 23:03)
:
filosofinis pamastymas.. o man atrodo, kad tiems, kas negali tureti savo vaiku yra sunkiau ivaikinti nei galintiems tureti ir dar lengviau turintiems. galintiems tureti apsisprendimas yra aiskesnis ir nereikia "laidoti" negimusio vaiko, o turintiems prie to dar prisideda ir tai, kad jie jau turi patirties ir net nera minciu kokiems nors vaiku ypatumams prikabinti tai, kad jie ne tavo - juk savi irgi ne visada angelai smile.gif argi ne taip? wink.gif

Labai teisingas pastebėjimas, patys esame iš tų negalinčių susilaukti, tačiau morališkai įsivaikinti būtų labai sunku. Nes tada jau reikštų jog viskas - padedam tašką, palaidom negimusius vaikus kaip jūs sakėt, visos viltys prarastos, Negaliu net prisileisti tokios minties. schmoll.gif Įsivaizduokit jei jūs daug metų turit svajonę, svajojat, tikit, kad ji išsipildys ir pagaliau suprantat jog svajonės nebėra, gaunat tik svajonės pakaitalą ir turit tenkintis tik tuo kas liko... Ir bijau, kad bent man tas vaikas būtų gyvas priekaištas to, ko aš negaliu turėti.
Gal ir galima tą svetimą mylėti kaip savo, bet tos poros svajojančios apie kūdikį už viską labiausiai trokšta pajusti savo kūdikio spyrius pilvelyje, išgirsti jo širdies plakimą, džiaugtis augančiu pilveliu....
O turint savo vaiką jau nebesijaučia ta nuoskauda dėl neišpildytų vilčių ir įsivaikinimas lengviau priimamas.
Atsakyti
#71
Gal Karusia teisi ir egzistuoja dvi skirtingos pozicijos: kai vaikiniesi nebeturėdamas vilties ar kai ta viltis dar egzistuoja.

Gal pozicijų skirtumas visai ne ten?
O tame kiek stiprus poreikis turėti biologinį vaiką. Jei tas poreikis stiprus, tuomet ir nesivaikini ilgai arba lauki kol yra nors mažiausia viltis.

Man asmeniškai poreikis turėti vaiką buvo nepalyginamai svarbesnis už poreikį turėti biologinį vaiką. Taigi įvaikinimas vaikas visas tas dramas (o jos tikrai buvo skaudžios) išgydė ir savo dukrai esu pasakiusi labai atvirai: džiaugiuosi, kad tada negalėjome susilaukti vaikų, nes kitaip niekada nebūčiau sutikusi tavęs, taigi viskas, net ir tai, kad mes negalėjome turėti vaikų, išėjo tik į gerą.

QUOTE(ZAIKA2 @ 2009 12 17, 19:01)
Apie tai kad pora turi isgyventi niekada negimusio kudikio netekti ir tik tada vaikintis as irgi skaiciau. TAIP PAT kaip ir keleta straipsniu kur jau uzauge vaikai pas itevius  sako kad  jie visa laika juto kad niekada negales konkuruoti su  ju iteviu niekada taip ir negimusiu vaiku.
TAIP PAT KAIP ir ivaikinti vaikai tures susitaikyti su bio  netektimi.
...
Kol turejau vilties pagimdyti vaika nieku gyvu nebuciau sutikusi vaikintis nes tai prilygtu mano vilciu galui, kam laidoti vilti anksciau laiko, juk tai taip skaudu.

Atsakyti
#72
QUOTE(Ute @ 2009 12 17, 14:30)
ir net atvirkščiai statistika rodo, kad tikimybė susilaukti biologinio įsivaikinus gerokai padaugėja.


Jei yra rimta problema ta statistika nei padidėja, nei sumažėja, tiesiog įvaikinimas savaime problemų nepašalina ir neišgydo. Būna atvejai kai įsivaikinus moteris pastoja, bet yra dar daugiau atvejų kai ir nepastoja. Tai tiesiogiai priklauso nuo kiekvienos šeimos problemos dėl ko negali pastoti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Singerita: 18 gruodžio 2009 - 15:23