Jo sunku su tais vaikais... maniskis jau 7 budamas gasdino, kad pas teva iseis gyvent. Klausiau kur? juk tevas kaip ir neturi kur gyventi... Tai jis ramiai pasake, kad jis dar diedukus turi. Laime tuomet ispuole vasara ir leidau pasisveciuoti ir pas teva ir pas diedukus. Po to kai gryzo..., aisku zymiai anksciau nei sake, pareiske, kad su jais niekada negyvens.
Man isejo i nauda, nes jo diedukai niekada neziurejo kas vaikui patinka ar tinka, kaip nupirko dzinsus ir batus, tai ta pacia diena ismeciau i konteineri, i kiema neleido, nes ten tik "negeri vaikai" buna, geri vaikai turi buti namie, triuksmauti namie negalima, nes diedukas teliko negirdi, nors "ziuredamas" knarkia kaip traktorius

. o pas teva kai pabuvo, tai miegojo ant ciuzino, kartu su sunim

.
Dabar liko tik su mokslais issiaiskinti. bet jau matau kad imu virsu... pastebejau dabartini musu bendravima, o jis labai stipriai pakrypo i gera puse, nors dar pries metus nesusisnekejom. Pamaciau, kad vaikas reaguoja i zodi NE. jei tik prisidirbo, tai dar tik pradedamas ka nors sakyti ar prasyti is manes isgirsta NE ir daugiau jokio komentaro. Ansciau dar klausdavo kodel, arba sakydavo, kad jis dar nespejo nieko pasakyti, o as jau sakau NE, o dabar jau supranta kodel sakau NE. Bet ir tu NE sumazejo per puse nuo vasaros.