QUOTE(liutkė @ 2009 01 08, 21:01)
Jį mes pakaitomis auginome su mano sese iki 6 mėn. Ir tada
su ašaromis , su jo žaislais, pagalvėmis ir kitu inventoriumi išvežėme į zoosodą. O jį vedžiodavau po sodo teritoriją iki 1 metų amžiaus. Dabar jam jau 8 metai ir jis vis dar mane kalbina ir kviečia kai tik einu pro jo voljerą
.
Todėl, kad reikia skirtis su nuo pirmos dienos užaugintais mažyliais
, tai nėra smagu , nes pilnai sipranti, kad jis yra pkėšrūnas
.


Todėl, kad reikia skirtis su nuo pirmos dienos užaugintais mažyliais


MAn atrodo, pažįstų Jūsų seserį ir man buvo šokas kai liūtuko foto pamačiau


O dabar į temą. ANtradeinį vežu savo šešaimetį pas alergologus, tik nežinau kaip vaiką pamokint, akd gydytojui neišsižiotų, jog turim šunį namie

Bėda tame, kad vaikui nuo metų laiko užgulta nosis (kai gimė, jau turėjom katiną) Turim šunį, situacija, tokia, akd vaiko būklė nei gerėja, nei blogėja...tačiau norisi surast alergijos priežąstį.
Į temą atėjau ieškot patarimų į ateitį, kaip reiktų susigyvent su alergija, neatsisakant augintinio. Nes bet kuriuo atveju, netraumuosiu vaiko, atsisakydama šuns. Įtariu, adk psichologai per didelė prabanga būtų
