Alergija

as siulyciau ilysti i bokseriu tema ir pasiprasyti pas ka nors i svecius pabendrauti pasedeti grynai namuose kur suo yra, o ne lauke... nes lauke as irgi galiu su bet kuo bendraut kol neuzuodziu suns kvapo...


as galiu pasakyti kad priprantu... anksciau kai buvau maza tai neisejo priprast nei kaip, nes noredavau miegot su savo suniu, o pradedavau iskart dusti... bet dabar turbut ir kazkiek isaugau ir pagyde kazkiek... bet matosi kad nepilnai nes parodose apsisnargleju... dabar as miegu su savo mazu taksu ir nuo jos as nei ciaudau nei ka... bet jei atveza man jos vaika pagloboti tai pora dienu buna ir ciaudulio ir snarglejimosi, bet paskui praeina... bet kai kurie tikrai nepripranta.. .zinau atveji kai alergija pasireiske mazdaug po puses metu gyvenimo su suniu ir nepraejo

Tas ir baisiausia - o jei alergija nemažės, o stiprės laikui bėgant?...

Maniškis savaitgaliui pas tėvus nuvažiavo - 5 minutės su dobermaniuku ir rankas nubėrė.. O po to nuėjo pažaist su kitu šuniuku, kuris lauke būna. kelias minutes žaidė ir visiškai nieko...Nesuprantu, kaip taip gali būti?..

Pasisakysiu ir as sia tema, nes siuo metu ji man labai aktuali. Turejau suniuka vaikystej, turejau viena pries kelis metus, draugai irgi turi augintiniu ir viskas buvo gerai (is tikruju, tai tik vienos drauges suo mane sualergizuodavo: ciaudejimas, odos niezejimas, asarojimas ir tt). Nors is tikruju praktiskai kiekviena suniuka pagloscius man pradeda niezet oda, bet praeina labai greitai. Ir po to galiu ka tik noriu su suniuku daryt.

Bet problema kita, nes visai neseniai isigijom suniuka - cia musu seimynos issvajotas, is foto isimyletas ir dabar labai mylimas, BET ir vel man pasireiske alerginiai simptomai. Deja deja, bet ne kiek nepraeina: asaroju, sloguoju, gerkle skaudena, ciaudziu, niezi kuna ir dar demem ismeta veida Blogiausia buvo viena diena, kai vakare uztino akys, o ryte nebuvo atitine ir i darba teko eit prisigerus vaistu (kurie irgi nelabai padeda) - po to vakare ramuneliu arbatos maiseliai padejo pabrinkimui, bet prasikankinau nerealiai O suniuku atsikratyt gaila visai seimynai, bet turbut teks.....

Kas del alergijos, tai jei ja turi, tai nebus taip, kad kazkada praeis. O negydant po kazkiek laiko gali astma issivystyt... Tai tas ir baisiausia man. Aisku yra variantas visa gyvenima gert vaistus arba kas kazkiek laiko skiepintis (mazdaug kas menesi 3-5 metus, kad padetu ilgesniam periodui). Bet pirmiausia reikia pas specialista apsilankyt, kad nustatytu kam zmogus alergiskas ir kokia ta alergija (pvz jei bus alergija, nuo kurios gali issivystyt astma, tai gteras gydytojas pirmiausiai rekomenduos atsisakyt sunelio (ar kito gyvuno).

Skaiciau keleta straipsniu, kad kuo mazesni vaikai buna su gyvunais (nebutinai laikomi namuose, bet bent turi kontakta kazkoki), tuo mazesne tikimybe, kad ateityje jiems pasireiks alergija.

Siandien uztikau dar kazkoki purskala - juo reikia istrint suniuko kaili, panaikina nuo jo alergenus, tai bandysiu rytoj pirktis...

Tik neskubėkit su šuniuko atsikratymu - nežmoniška gi taip, priimat naują šeimos narį, o po to išstumiat iš savo rato

Aišku suprantu ir Jus - mes būtent dėl alergijos iki šiol neturim šuniuko. Mano draugas šią savaitę kreipėsi pas homeopatę ir pradėjo gydymą. Pabandykit ir Jūs - gal padės, juk reikia viską išbandyti...

Labai daug teko internete straipsniu paskaitinet, kad reikai gedintis, suo ne siuksle ir del alergijos nebutina jo atsisakyt - reikia gydytis ir pan. Bet as tikrai su tuo nesutinku - kasdien geriami vaistai tikrai nera gerai sveikatai.

Nusipirkau visokiu skysciu suniuko valymui, namu purskimui ir pan, tai galiu pasakyt, kad apmazejo simptomai, bet tikrai neisnyko. Prie to dar nuolat valomi namai, keiciami rubai, prausiamasi ir tt. O ir vaistai nuo alergijos nelabai padeda. Tikrai nenorim atsisakyt sunelio, bet kaip vyras sako - sveikata brangiau. Jau savaite sedziu su perstinciom akim, begancia norim ir niezinciu kunu, tai tikrai pamastau, kas svarbiau. Gaila suniuko atsisakyt, bet reikia saves pirmiausiai ziuret. Gydytojos patarimas yra arba sunelio atsisakyt, arba gert vaistus (receptinius), bet faktas, kad jie nera gerai. O ir gert teks visa gyvenima tikriausiai. Kitas dalykas yra laukt laukt laukt ir gert vaistus, kurie gali ir nepadet, tai kai nebebus kitos iseities atsisakyt sunelio veliau, bet tada jis bus paauges nemazai ir tikrai bus zymiai sunkiau ir jam, ir mums. Be to, net vartojant vaistus patariama neuzsiimt sunelio sukavimu, maudymu, tualeto reikalais (jei daro i spec tualeta), per daug nedukt su juo, turet kambari, kur suniukas neileidziamas ir kur nepapultu alergenu, tai tada ir kitas dalykas iskyla, kad man gaila suniuko, kuriuo pilnavertiskai negalesiu rupintis - namie bus, bet paliest negaliu

Is tikruju sunki situacija. Kolkas bandau viska ka galiu, kad netektu tu rimtuju vaistu naudot. Nesinori ateityje dar daugiau bedu isivaryt, tai reikia ne tik sirdim, bet ir protu pasikliaut....


O dar pasisakysiu truputi nevisai i tema: kaip man baisu, kai seima nusprende pirkt dideli ilgaplauki suni, kai tuo tarpu ju vaikas alergiskas gyvunams. Jie zino, tai ruosiasi ji vaistais nuo mazens pumpuot, kad galetu turet suni...

Dabar dar paskaiciau jusu posta - bet juk kiek zinau alergija nera pagydomas dalykas, t.y. ji yra arba ne. Galima nuslopint alergenus, reakcija i juos, bet tai nera visam gyvenimui. Na pvz vakcinos padeda, bet jas kas menesi leistis reikia bent 3-5 metus, kad ilgalaikis poveikis butu (tik kad nevisiems ir tas padeda).

Praneskit cia arba i a.z. kaip seksis (man idomu bus ir ateityje).

O pas mus tokios zinios, kad katik viena seimyna issiveze suniuka - nuverkiau nesusilaikisu net prie ju (nors suniukas tik savaitele pas mus pabuvo). Tai ir atvaziuot pasiule kada noriu, ir parasys kaip sekasi - nors jauciu geriau vaziuot nereikia, o laiskus visada idomu paskaityt.

Visaip bandziau tempt laika, save ir vyra apgaudinet (sakiau, kad gal ta sloga nuo oro kondicionieriu (cia pas mus visur vasara viduje labai salta, o lauke labai karsta)), bet pati galiausiai pamaciau, kad yra kaip yra - sloga, ciaudulys, asarojimas, akiu uztinimai, odos niezejimas, odos ismetymas dememis ir spuogeliais (kaip nudilginimas), kartais vakare net kvepuot sunkiau budavo, nes gerkle skaudedavo. Ir visa ta laika dar geriau vaistus (ne receptinius, nes norejau kad nebuciau priklausoma nuo vaistu) - tad faktas, kad nieko is to gero neisejo. Galiausiai vyrui tekdavo ir suniuka isnest pavedziojimui, ir su juo zaist, ir arciau jo miegot (pati irgi tai dariau kai galejau ir kiek galejau, nors ir labai bloga budavo). Aisku galima dar bandyt gydytis ir pan, bet arba visam gyvenimui tas bus plius kuo maziau suniuka niurkyt ir su juo uzsiimt prie to paties rekomenduojama (bet tada man nepilnavertis gyvenimas ir sveikatos, ir suniuko laikymo klausimais). Jei tebutu vienas kitas simptomas, tada tikrai taip lengvai nebuciau pasidavus, bet.... Man gaila laukt, nes darbe bendrauju su klientais, tai isvaizda svarbu, sveikata svarbu, o labiausiai suniuko gaila, jei prisiris prie musu seimynos ir galiausiai ji veliau kam nors atiduosim....

Na va keik prirasiau, bet issiliejau... Nes taip gaila ir taip skauda sirdi.... Gal ir nereiketu taip jaustis, bet vistiek jauciuosiu kalta, nors ir ne be priezasties suniuka teko atiduot... Paguoda tokia, kad gyvens nebe bute, o name su kiemu, tures didele seimyna (pas juos 2 mergytes vyresnio amziaus) ir dar giminaiciai ju turiu panasia sunyte, tai bus ir drauge.

Užuojauta didelė Įsivaizduoju, kaip turi būti sunku...

Bet turiu paprieštaraut - alergija gali būti išgydoma. Aišku šioj srity tikrai nesu specialistė, bet per tuos porą mėnesių, kai alergija įlindo į mūsų gyvenimą, nemažai skaitinėjausi ir manau, kad ją išgydyti galima, tik reikia bandyt ir ieškot įvairių būdų, įvairių gydytojų.

O Jūs neatsakingai rizikuodami įsigijot gyvūną, o vos po 1 (!) savaitės, nieko nepabandę, jo atsisakėt.. Sorry, sunkiai suprantu - gal tiesiog per daug rimtai žiūriu į gyvūno auginimą.

Nieko asmeniško Jums, tikrai suprantu, kad toks sprendimas nebuvo lengvas ir kainavo nemažai ašarų, bet tik norėtųsi, kad kuo mažiau žmonių prisiimtų gyvent ir po to atidavinėtų gyvūnus - juos gi irgi traumuoja mėtymas po skirtingus namus...

As turbut nuo kiekvieno suniuko sutikto pirma karta nusiciaudziu, bet tuo ir baigiasi. O vat sikart kuo toliau, tuo tik blogiau buvo. Paskutinem naktim akys taip uztindavo, kad vos ka matydavau - vakare uzsidedu kompresa, o tada ryte, kad pries darba padoriai atrodyciau, nuolatine sloga ir skaudama gerkle bei niezintis raudonom deme ir puslelem nusetas kunas - ir manot man reikejo laukt? Nesakykit, kad nieko nebandem - geriau vaistus, vedinau kambarius, purskiau spec purskalais nuo alergenu+nuo suns kvapo, nuolat ploviau rankas, vengiau niurkyt suniuka be reikalo, po kiekvieno suniuko isnesimo i lauka keisdavau rubus. Gydytoja man pasiule 2 iseitis (kadangi paprasti nereceptiniai vaistai nepadejo): visa gyvenima gerti receptinius vaistus arba leidziami vaistai karta per menesi bent 3-5 metus, o tada ziuretu kaip sekasi. BET niekas negarantuoja, kad tikrai veiks ir kitas dalykas, kad vistiek butu ribojamas buvimas su suniuku, jo prieziura. Aisku dar reiketu atlikt issamius tyrimus, kad butu nustatyta ar nelinkus mano alergija i astma (nes pora vakaru pradejau sunkiai kvepuot), o jei taip butu, tai nepatariama naudot receptiniu vaistu ir geriau atsisakyt gyvuno. Leidziamu isvis negalima turint astma, o ir siaip juos tik pabandzius receptinius rekomenduoja skirti.

Ir kuo mes neatsakingai isigijom? Tuo kad pries tai nepabuvom su suniuku ir nepaziurejom kaip jauciuosiu? Visu pirma, tai net minties nebuvo apie toki dalyka kaip alergija (esam ir pries tai tureje suni, tai nieko tokio nebuvo), o antra, suniuka siuntemes lektuvu, nes gyveno jis visai kitoj Amerikos pusej. Bent as sioj situacijoj nemaciau kitos iseities kaip jo atsisakyt - nezinau ka jus butumet patarus: but priristai prie vaistu visa gyvenima (as to tikrai nenoriu)? Laukt ir ziuret kas bus, o jei nepasiseks, tai atidavinet suniuka kai jau jis prie musu, o mes prie jo busim prisirise (kolkas jis nesupranta kas seimininkas,tai jei dar visiskai vienodai)? Mes atsakingai ziurim i gyvuno auginima, bet sveikata pirmoje vietoje - ar tikslinga ir reikalinga gadinti sveikata kasdien geriamais vaistais (jie tikrai nera nekensmingi, nes jei nereceptiniai nepadeda, tai sie turi but stipresni)? O ir negaliu darbe but kaip primusta tiek laiko - visi supranta ir uzjaucia, kad liga uzpuolus, bet negaliu tokia but menesi ar daugiau ir dar kai nuolat su klientais tenka bendraut.

shopingas, idomu pasidare koks suniukas pas jus? Kokia veisle?

Shorkie veisle (shiz tzu ir yorkshire terrier misinys). Kai kur jis priskiriamas prie hypo-alergenisku sunu, o abejos veisles yra hipo-alergenines. Deja, man gyvenime taip blogai nebuvo buve, kaip kad buvo dabar. As aisku vel noriu suniuko, tik ne is karto, nes kolkas grazesnio ir mielesnio nera uz tureta - bet i ateiti planuoju jau keleta veisliu, galvoju susirast pas ka pabut kas jas turi ir pan. Aisku dar ir pas gydytojus vizitai laukia del alergijos ir rizikos i ateiti. Zodziu dabar dar daug darbo laukia iki kito suniuko.

Sveiki, aš taip pat alergiška šunims, laikau 2, bet jų atsisakyti neketinu, tik ieškau būdų kaipm palengvinti sau gyvenimą-na mano alergija nėra gal tokia labai baisi kaip jūsų, bet būna sloguoju, čiaudėju, kartais daugiau, kartyais mažiau. labai norėjau sužinoti kur įsigyti tuos puškalus šuniui nuo alergenų? ir kiek daugmaž jie kainuoja? ir kuom jie padeda, sumažina alergenų skaičių? tada išpurjščiau abu, pažiūrėčiau, gal būtų koks teigiamas poveikis.ačiū
Papildyta:


Nežinau ar dažnai lankotės supermamoje, bet norėtus kuo greičiau sužinoti apie tuoa antialerginius purškalus šunim. Įdomu ar patiems šunims jie nekenkia?

Kaip suderinti alergiją su noru turėti šunį ar katę ?
(video):
http://www.lrt.lt/ar...4451_1257242323

šaltinis:http://www.lrt.lt