Šuo apdraskė vaiką

Vyras padovanojo mažyti vokiečių aviganį kai dar net nebuvom susituokę.Mylėjom,prižiūrėjom,dresavom,buvo lyg mūsų vaikas- paklusnus protingas gerai nuaugęs,visi aplink gyrė :koks gražus,draugiškas,ir t.t.Susituokę apsigyvenom pas uošvius kaime.padarėm jam voljera.tada ir prasidėjo visos bėdos kaimynų mergaitė ir vyro sūnėnas vis eidavo ir erzindavo,mėtydavo visokius daiktus,subarėm vaikus,paaiškinom kad taip elgtis nevalia.sūnėnas apsiramino ,o mergaitė taliau erzino šunį.Berniukas be proto pamilo šuniuka,kartu ėmė žaist,šuo lyg irgi jį pamilo bet.... vieną gražią diena,ėjom visi pasivaikščioti,sūnenas visą kelią zaidė su šunimi,vedė uz pavadžio,šis klusniai vygdė komandas.Sustojom ledų,šuo gavo komanda sedėt,berniukas staiga priėjo VA iš priekio norėjo ar paėmė net nematėm šuniui už snukio,o tas dantimis ir nagais vaikui įgalvą... pasekmės:visa veidas sudraskytas, plėštinės žaizdos,kai kurie randai liks visam laikui.Vaizdas žiaurus daug kraujo,nepataisoma pamoka visam gyvenimui,košmarai naktimis.viskas išsisprendė,savo kalte su vyru pripažystam,žinau reikėjo neleist,reikėjo saugot ,reikėjo antsnukio ir t.t.bet kai jie nuo mažumos kartu žaidė,netikėjom,kad taip gali nutikt.Dabar auginam 1,7 m sūnų,kuris iš proto eina dėl šunų ir jų visiškai nebijo,o mūsų šuo vaikučio nemėgsta,nenuleidžia nuo jo akių,o neseniai kai voljere jį glosčiau,sūnus priėjo prie voljero,tai tas kad suurzgė,kai puolė,gerai kad varteliai buvo uždari.Vos širdis nesustojo.taigi gyvenu dabar draskoma dviejų pusių: ir šuo labai brangus ir mielas ir beprotiška baimė dėl savo mažylio sūnelio.
Jau daug atlaikėm apkalbų ir kaltinimų, iš aplinkinių,norėčiau žinot ir objektyviąją šios situacijos nuomone,gal čia rasiu ir atskyma į mane kamuojamus klausimus.

aš manau, kad reikalą labai pagadino jį skriaudę vaikai, šuo ilgai atsimena, gal tas suėmimas už snukio jam kažką blogo buvo priminęs...
dabar išėjo taip, kad aukomis gali tapti vaikas/vaikai, bet nepamirškit, kad savu laiku šuo buvo voljere ir negalėjo atsiginti nuo blogų vaikų...
aš matau vienintelę išeitį - mėginti vesti šunį vėl į dresūrą ir kartu su vaiku, gal dresuotojas kažką patars, gal tarkim kokiu sportu šuniui su vaiku kartu pavyks užsiiminėti... ir daugiau labai stengtis, kad jam netektų kentėti nuo vaikų... vaikai nesupranta, iš kvailumo visko pridaro, o po to būna baigiasi taip, kad šuo palaikomas žvėrimi, migdomas, atiduodamas ar pan. ...
sėkmės jums, tikiuosi jums pasiseks

Šiandien kaip tik svečiavosi 3 metų berniukas pas mus, vos neišprotėjau
Laido akmenis į šunis, tampo už nosių, spardo ir visokias kitas bjaurybes išsidarinėja o tėvai tarp kitko pasako negalima taip daryti, o jam nusispjauti ir toliau kabinėjosi prie šunų. Geros beržinės košės tokiems vaikams bet aišku čia ne vaikų, o tėvų bėda, kad nesugeba susitvarkyti su savo vaiku ( čia ne jus turėjau omenyje ). Tai mano išvada iš po šiandien "nuotykių" tokia, kad vaikai dažniausiai ir išprovokuoja agresyvu šuns elgiasi, žinoma jei šuniui su psichika viskas šuniui gerai.
Galiu tik įsivaizduoti kaip jūs jaučiatės Aš bandyčiau vaikų su šunimi vienų nepalikti, o per voljera nieko blogo nepadarys ir pratinti vis šunį prie vaiko, kad susidraugautu tik su priežiūra ir neleisti jokiems kitiems vaikam erzinti šuns.O jei nieko neįmanoma padaryti, kad ir kaip sunku būtu vistik atsisakyčiau šuns...

Nieko nepadarysi, klaidu pridaryta ir taip jau yra, kad sunys nukencia... Manau reikia ieskoti suniui kt namu.

Beveik neabejoju, kad tai patinas. Stiprus, sveikas ir linkęs dominuoti. Galbūt jis puikus šuo, bet dėl vaikų patarčiau, geriau peiškoti jam kito šeiminko. Pripratinti vargu ar pavyks, paprastai tokiems šunims reikia labai tvirto charakterio ir tvirtos rankos. Pažinojau kelis tokius šunis - vokietį - kuris, kaip ir jusiškis pradėjo "medžioti" vaikus - ir ne dėl erzinimo, o tik dėl to, kad jie parodė jam savo baimę - šeimininkai norėjo jį migdyti, bet atidavė į policijos veislyną - sako ten jis buvo - visi liko patenkinti. Dar buvo senbernarų veislės, kaip nekeista kalė,- kuri taip pat paūgėjus ėmė puldinėti vaikus - o vėliau apkandžiojo ir šeimininkus - buvo atiduota teritorijos apsaugai. Ir kaukazas - puikiai dresuotas paklusnus, tačiau retkarčiais jam vis norėdavosi užimti šeimininko vietą - atrodo klauso, gerutis - o va užeidavo ir iššiepdavo dantis šeimininkui - tiesa šeimininką turėjo tvirtą - tai gaudavo su lopeta - ir iškart vėl toks geras šilkinis ir paklusnus pasidarydavo. Gerai, pas juos vaikų nebuvo (nes man pačiai nuo tokio "draugo" šiurpu darėsi). Tas tai sėkmingai pragyveno pas šeimininkus iki 12 metų.
Čia aišku tik mano tokia patirtis - o jūs patys spręskite, ar reikalingas jums toks "draugas".

Ir ką tada darėt?

Baisu del vaikucio, bet gaila ir suniuka atiduot.. Na bet jeigu suo laikomas voljere, jis nieko negales padaryti vaikuciui..
Pas mano senelius kaime irgi buvo piktas kaukazas, bet nelakste paleistas, vaikai zinojo, kad cia ne kambarinis suniukas, geriau prie jo nelysti, pakalbinti ar mesytes pameteti visada galima, bet eiti artyn- grieztai ne. Galima tada ir jums bandyti toki varianta- tiesiog laikyti suni voljere, neleisti maziui per daug artintis. Neverta rizikuot, net jei atrodys, kad jie jau sutaria graziai..
Labai patiko pasiulymas eiti i dresura, kad vaikutis galetu uzsiimti su suniu, bet jusu atveju pasiulymas galbut netinka del vaiko amziaus..

Ir gaila, kad suniuka tikrai pagadino tie vaikai Juk neseniai irgi buvo atvejis, kuomet istrukes rotveileris apkandziojo mergyte. O puole jis ja irgi todel, kad vaikai nuolat erzindavo ji, metydavo akmenis ir pan. Nieko keisto tada kad suo istrukes puls..

Labai nuosirdziai linkiu jums sekmes ir isspresti problema optimaliai

pas mane taip elgiasi katinas matyt irgi dėl to kad stiprus, sveikas ir linkęs dominuoti. su lopeta kol kas negavo, bet tik todėl, kad lopeta man po ranka nepasitaiko... kai gauna į kailį irgi kurį laiką vaikšto šilkinis...
---
visgi gryžtant prie šuns- nieko gero... jei jis linkęs dominuot- visą laiką norės būt lyderiu ir mažesnius skriausti...charekterio nepakeisi...
kol voljere- gerai, bet visą laiką būt kaip ant adatų, kad o vdruk paspruks iš voljero ir sužalos vaiką?

Mano nuomone suns tikrai nepakeisit kad ir kaip drausit kol vaikas neuzaugs tol jis bus priesas suniui . Visgi didelis suo, pati atsimenu bijojau maza budama pekineso tetos nes kai buvau maza su mano rankomis Mano tevas erzino ta pekinuka jis visam gyvenimui nebemegu vaiku del nekelto vieno vakaro, nors anksciau kartu lakstydavom keturiom aplink stala.. kai Pekinesui suejo 16 o man taip pat 16 mes su juo susidraugavom bet ne ilgam, suo senas jau buvo... O cia tai ne 5 kg suo o jauciu 60kg. Turite buti labai atsargus ir paaiskinti vaikui kad saugotusi suns nes tikrai nieko nepakeisit.
Turiu kai ne keista Stafe kuri klauso manes labiau nei draugo, bet dar geriau klauso mano jaunesniojo brolio kuriam 9 metai, jinai niekuomet jo netempia kai veda su pavadziu jam tereikia duoti komanda jinai akimirksniu klauso. Va cia manau suns atsidavimas ir meile.

iš tikro tą akimirka sustingau,galvojau širdis sustojo,kitą akimirka pro akis prabėgo ano kraupaus įvykio vaizdai,ir net neprisimenu kaip atsidūriau šalia savo vaiko.turbūt negerai padariau reikėjo sudrausmintar kažką,betbuvau lyg nesava,pati taip išsigandau kad atsipeikėjau gal po kokių gerų 5 min.
beje ačiū kad išsakot savo nuomone man tikrai įdomu paskaityt jūsų mintis

Pas dresuotoją jums reikia ir greitai. Nes ne šuo kaltas, o šeimininkai, jei nesugeba su šunimi tvarkytis. Už tokius urzgimus ant vaiko, kaip kažkas gerai minėjo, su lopeta per kuprą pravažiuot, o ne "pro akis prabėgo... širdis sustojo..." Susiimkit, jei jau turit rimtą šunį, tai mokykitės su juo elgtis, ieškokit literatūros, informacijos šiais laikais pilna.