QUOTE(gilbertukas @ 2009 04 07, 19:18)
aciu , Belekur.Labai idomi ir svarbi informacija.Gal zinot konkretu pavadinima , KA , kuriuose yra imontuota FM?Kiek as dar daug nezinau!
Belekur , Jus rasot , kad irgi neprigirdit ; jei tai nera per daug asmeniska , parasykit ar labai sunku gyventi su tokia negalia?Dabar as jau truputi aprimau , bet pradzioj , buvo labai baisu del sunelio ateities ; del jo jausmu , kai Jis supras , kad jis vienintalis is seimos turintis gyventi su negalia , del sunkumu kurie jo laukia.Del zmoniu ribotumo ir tolerancijos stokos. (Nors Jav , siuo klausimu -labai pazenge.)As ilgai ir visur ieskojau savo kaltes , del Jo negalios.Paskui susitaikiau , kad nieks nuo to nepasikeis . Ir juodu spalvu gyvenime , zinoma , sumazejo.Ypac , kai sunelis pradejo kalbeti.As labai tikiu , kad Jis gales pasiekti viska, ko nores gyvenime.Tik , turbut , sunkiau?
Jav , visi gydytojai ir terapeutai , su kuriais teko susidurti , labai optimistiskai ziuri i Jo situacija.Nuo pat gimimo kalte , kala , kad Jis kalbes ir tures pilnaverti gyvenima.As ir pati zinau daug pavyzdziu , kai zmones su klausos negalia yra labai daug pasieke , bet ar Jie laimingi?Kazkada esu skaiciusi knyga , (berods "Bridge to a healing"), ir ten radau daug tikru zmoniu minciu ; kad neziurint , koks esi isislavines , turtingas ir daug pasiekes -neesi absoliuciai laimingas , del to kad turi negalia.Ir ne vienas is ju nenori , kad Ju vaikai negirdetu ar net neprigirdetu.Yra net tokiu minciu , kad geriau visai negirdeti , nei tureti dali klausos.(Kuo man sunku patiketi>).Nes , tada , atseit nesijauti nei kurciu , nei normaliai girdinciu visuomenes nariu , ir nei vieni, nei kiti taves nesupranta.Aciu , jei atsakysit.O gal ir kitos mamytes turi nuomoniu , nes juk mums tai labai aktualu?
Sveiki, cia mes visi, manau, daug ko dar nezinome. Skubu pasitaisyti ir atsiprasyti, kad ko gero siek tiek suklaidinau
, nes apie tas naujoves mano vyras uzsimine, as nepatikrinusi ir leptelejau, nes kol kas dar rimciau nesidomejome tuom. Kai ilindau ieskoti info, ko gero, be imtuvo, kuris sureguliuojamas klausos aparatuose vis tiek reikalingas ir siustuvas, kuri tures mokytojas ar destytojas, zodziu, galite apie naujoves, FM rysius dar pasiskaitineti www.audiomedika.lt, www.klausosaparatai.lt . Beje daugiausiai ir konkreciai, kas tinka asmeniskai zmogui su klausos negalia informacija suteiks paciame klausos protezavimo kabinete, ar imoneje, prekiaujancioje tokia technika, manau, kad JAV neisimtis. Be to galime tik pasiguosti, kad tos naujoves, patobulinimai sparciai vystosi ir siais laikais ir kuo toliau, tuo labiau yra ir bus zymiai lengviau integruotis, gyventi normalu gyvenima.
Jokiu budu nekaltinkite saves, teisingai mastote, kad klausos problemos nepakeis zinojimas, kodel taip atsitiko, na, nebent tai yra idomu, dabar reikia ziureti tik i prieki ir kiek galima daugiau padeti vaikui. Galiu jus nuraminti, nes mano laikais, (Gimiau 1972m. ), nei tos technikos, nei normaliu KA nebuvo, kadangi ir nuomone buvo kita - jei gerai vaikas mokosi, nereikia jam KA, as baigiau vidurine be ju, tad man tikrai buvo nelengva, bet tie sunkumai labai grudina. Blogiausiai jauciausi paauglysteje, tad patarimas butu, sekti ir suprasti savo vaikus visada, o ypac paauglysteje. Prisimenu, kaip pagaudavau save mastancia, kodel man tokia beda, kodel as tokia nelaiminga ir pan, net apie savizudybe uzplusdavo mintys...bet lyg siol pamenu pokalbi su savo mama ir ji prisimenu visam gyvenimui, kai jai taip pasisakiau, ji pasake : dukra, as tau gyvybe suteikiau, o tu ja taip lengvai atimsi?...man to uzteko. Labai svarbu, kad mokykloje turetu musu vaikai supratingus suolo draugus, supratingus mokytojus, kad vaikai bendrautu su jais, nebutu uzsidare, vienisi, tada bus visiems lengviau, zinoma jau nekalbu apie tai, kad tevai vaikams suteikia pati stipriausia stubura, palaikydami juos, nesureiksmindami to fakto, kad jie neigalus, siek tiek kitokie. Man teko ismokti susitaikyti su tuo , kad daznai ne taip suprantu pasnekova, nei jis nori pasakyti. Teko ismokti kartu su jais is saves pasijuokti, kad ne taip atsakiau, nei jie klause, teko ismokti nesigedyti ir pasisakyti svetimam, kad turiu klausos negalia, tada buna maziau problemu bendraujant, jei tik pasnekovas tai supranta, teko ismokti susitaikyti su tuom, kad visa aplink supanti garsu pasauli girdziu ne taip tobulai, kaip girdi kiti, neturedami sios negalios. Ir visada sakau ir skysiu, kad tai ne pats blogiausias atvejis, koks gali nutikti gyvenime. Uztad mes ir musu vaikai, turintys klausos ar kita negalia, esame jautresni kito zmogaus skausmui, geriau suprantame kita zmogu, turinti kokiu nors bedu, ir manau, kad tai nera blogai.
Nepritariu tai nuomonei, kad galbut geriau jau visai negirdeti, nei girdeti dali, todel, kad manau, jog pasaulis daug nuostabesnis su spalvomis ir garsais, nei toks, kai spalvu nematoma ir garsu negirdima. As esu labai laiminga, kad galiu girdeti, nei negirdeti visai, labai dziaugiuosi, kad pasiekta tiek, jog ir negirdintiems daromos operacijos, kad jie galetu girdeti, dziaugiuosi, kad mano vaikas gali girdeti geriau su KA, nei be ju.
Apskritai, toks juodas neigimo periodas šiuo metu, kad ką bepasakytum, ką bepasiūlytum, į viską išgirstam "ne" 
