Ir dar.(Vis man negana.)Est , mane irgi labai sujaudino Jusu pasakojimas.Bijau tokiu situaciju.As , kaip liute , atrodo , nudobciau jei is mano vaiko kas nors pasityciotu del jo negalios.Kol Jis mazas dar ne taip baisu , nes mokykloj labai sveika atmosfera negalia turinciu klausimu.Vaikams parodoma , paaiskinama , leidziama paliesti.Bet paauglystej manau neisvengsim skaudziu situaciju.(Musu sveikai dukrai -14.Ir kiek buna problemu del ne vietoj iskilusio spuogo).Tikiuosi kad mano vaika , kiti matys ne del jo negalios , o del jo privalumu, del mokejimo bendrauti.Ir labai tikiuosi , kad isauginsiu Ji ismintingu, ir "su kietu stuburu".Nes tos isskydusios mamos, manyje jau neliko!
labas rytas 
Gilbertuk, mūsųs sūnus irgi labai mėgsta muziką. Į taktą šoka, instrumentais groja, todėl pradėjom vedžioti į muzikos pamokas.
Gilbertuk, mūsųs sūnus irgi labai mėgsta muziką. Į taktą šoka, instrumentais groja, todėl pradėjom vedžioti į muzikos pamokas.
Gilbertuk, mes gyvenam Airijoj. Kadangi lietuviško logopedo be šansų rast, tai vaikštom pas anglų... Na, ka darysi, ale šiuo metu jam yra svarbesnė anglų kalba. Todėl ir dirbam ant jos daugiau. O lietuviškai daug nespaudžiam, pataisom tik ką ne taip pasako... Angliškai jau pradeda skaityt, lietuviškai mokysimės vasarą. Su logopedais čia tragedija... Valstybinės vietos laukėm 13mėn... Dabar sakė dar ilgesnės eilės... Važinėjom metus privačiai. Dabar baigėm kursą valstybinį ir laukiam grupinių užsiėmimų... O nuo rudens turbūt pradėsim privačius vėl...
Laukiam dabar eilėj kada darys klausos testą...
Laukiam dabar eilėj kada darys klausos testą...
na,smagiai čia bendraujate 
ir naudingai mums,neturintiems kada prisėst 
o vat dėl muzikos,tas tai tiesa tikra. mūsų Vytis ir labiau į muziką reaguoja,nors garsų pasauly dar tik 3 savaitės. jau ir pasvarstom apie kokią muzikos mokyklėlę ateity
ir naudingai mums,neturintiems kada prisėst o vat dėl muzikos,tas tai tiesa tikra. mūsų Vytis ir labiau į muziką reaguoja,nors garsų pasauly dar tik 3 savaitės. jau ir pasvarstom apie kokią muzikos mokyklėlę ateity
Taputapu, labai fainas avataras 
QUOTE(gilbertukas @ 2009 04 09, 05:12)
Ir dar.(Vis man negana.)Est , mane irgi labai sujaudino Jusu pasakojimas.Bijau tokiu situaciju.As , kaip liute , atrodo , nudobciau jei is mano vaiko kas nors pasityciotu del jo negalios.Kol Jis mazas dar ne taip baisu , nes mokykloj labai sveika atmosfera negalia turinciu klausimu.Vaikams parodoma , paaiskinama , leidziama paliesti.Bet paauglystej manau neisvengsim skaudziu situaciju.(Musu sveikai dukrai -14.Ir kiek buna problemu del ne vietoj iskilusio spuogo).Tikiuosi kad mano vaika , kiti matys ne del jo negalios , o del jo privalumu, del mokejimo bendrauti.Ir labai tikiuosi , kad isauginsiu Ji ismintingu, ir "su kietu stuburu".Nes tos isskydusios mamos, manyje jau neliko!
Labas.Patikek labai daug kas priklauso nuo aplinkos,kurioje gyveni.JAV ir Lietuva-tai dvi "skirtingos ryskios spalvos" ziurint i socialine neigaliuju integracija,ju ugdyma ir svietima .Juk daugybe metu musu salyje neigaliuju tiesiog nebuvo.Ivairios skaudzios situacijos uzaugina vis storesne oda ir kitam kartui,neduok Dieve,esi pasiruosus.Kai tai nutinka pirma kart-isskysti,net labai.Sunus moka bendraut,tai daro tai labai noriai,yra drasus.Kartais lyginu sveikus vaikus ir ji,kai jie gebedami normaliai bendrauti kazko bijo,maniskis eina i zmones drasiai,bendrauja kaip tik moka.Sekmes Jums abiems,kai stipriai tiki-viskas lengviau gaunasi.
Labas rytas 
(pas mane dar tik rytas , nes yra 8 val skirtumas su Lietuva)
Taip , as , turbut , daug nesvarstydama , turiu sutik su Est , kad Lietuvoje , dar labai daug reikia nudirbti , kad neigalieji gerai jaustusi , ir sveikuju poziuris i juos pasikeistu.Kartais kai pagalvoji , atrodo , reiketu kad kiekviena seima turetu po viena neigalu nari , ir zmones suprastu kad turintis negalia asmuo irgi turi jausmus , nora gyventi pilnaverti gyvenima(kiek tai imanoma), ir turi teise i tai.Tai butu , kaip vaistas!
Mano sunelio klasej mokosi 12 vaikuciu.Is ju , tik Haroldas neprigirdi ir dar vienas berniukas serga Dauno sindromu.As , kartais einu pabuti savanore padejeja klasej.Ir negaliu atsistebeti , koks tas berniukas (Charlie)saunus :visada besisypsantis , linksmas ir( mokytoja sako ) protingas.Tiesiog stebi ta vaikuti ir nori ji myleti.Ne is gailescio , bet tiesiog Jo asmenybe.O ir mokytoja ir abi jos padejejos - matau , tikrai nuosirdziai juo rupinasi ;ir pamyluoja ir nosi nusluosto su meile.
Tikrai nenoriu negerai atsiliepti apie savo sali , bet net mano pacios teveliai , nelabai drasiai ir ne visiems pasako, kad Ju anukas turi negalia.Negaliu Ju smerkti - jie taip uzaugo , tokioj terpej vystesi Ju samprata.Ir dabar , manau ,neigaliuosius Jie jau mato kitu spektru , bet turbut bijo zmoniu reakcijos , apkalbu(gyvena kaime).Realybe tokia.Ir , aisku , neturiu tikslo liaupsinti Jav , daug dalyku cia irgi nera taip kaip noretusi , bet musu berniukui kolkas cia augti yra geriau.Belieka tik tiketis kad mes , mamos uzauginsim karta jau kitaip mastancia , ar bent kiek pakeisim mus supanciuju poziuri.Ir pasaulis taps geresnis!
(pas mane dar tik rytas , nes yra 8 val skirtumas su Lietuva)Taip , as , turbut , daug nesvarstydama , turiu sutik su Est , kad Lietuvoje , dar labai daug reikia nudirbti , kad neigalieji gerai jaustusi , ir sveikuju poziuris i juos pasikeistu.Kartais kai pagalvoji , atrodo , reiketu kad kiekviena seima turetu po viena neigalu nari , ir zmones suprastu kad turintis negalia asmuo irgi turi jausmus , nora gyventi pilnaverti gyvenima(kiek tai imanoma), ir turi teise i tai.Tai butu , kaip vaistas!
Mano sunelio klasej mokosi 12 vaikuciu.Is ju , tik Haroldas neprigirdi ir dar vienas berniukas serga Dauno sindromu.As , kartais einu pabuti savanore padejeja klasej.Ir negaliu atsistebeti , koks tas berniukas (Charlie)saunus :visada besisypsantis , linksmas ir( mokytoja sako ) protingas.Tiesiog stebi ta vaikuti ir nori ji myleti.Ne is gailescio , bet tiesiog Jo asmenybe.O ir mokytoja ir abi jos padejejos - matau , tikrai nuosirdziai juo rupinasi ;ir pamyluoja ir nosi nusluosto su meile.
Tikrai nenoriu negerai atsiliepti apie savo sali , bet net mano pacios teveliai , nelabai drasiai ir ne visiems pasako, kad Ju anukas turi negalia.Negaliu Ju smerkti - jie taip uzaugo , tokioj terpej vystesi Ju samprata.Ir dabar , manau ,neigaliuosius Jie jau mato kitu spektru , bet turbut bijo zmoniu reakcijos , apkalbu(gyvena kaime).Realybe tokia.Ir , aisku , neturiu tikslo liaupsinti Jav , daug dalyku cia irgi nera taip kaip noretusi , bet musu berniukui kolkas cia augti yra geriau.Belieka tik tiketis kad mes , mamos uzauginsim karta jau kitaip mastancia , ar bent kiek pakeisim mus supanciuju poziuri.Ir pasaulis taps geresnis!
QUOTE(gilbertukas @ 2009 04 09, 18:20)
Labas rytas (pas mane dar tik rytas , nes yra 8 val skirtumas su Lietuva)
Taip , as , turbut , daug nesvarstydama , turiu sutik su Est , kad Lietuvoje , dar labai daug reikia nudirbti , kad neigalieji gerai jaustusi , ir sveikuju poziuris i juos pasikeistu.Kartais kai pagalvoji , atrodo , reiketu kad kiekviena seima turetu po viena neigalu nari , ir zmones suprastu kad turintis negalia asmuo irgi turi jausmus , nora gyventi pilnaverti gyvenima(kiek tai imanoma), ir turi teise i tai.Tai butu , kaip vaistas!
Mano sunelio klasej mokosi 12 vaikuciu.Is ju , tik Haroldas neprigirdi ir dar vienas berniukas serga Dauno sindromu.As , kartais einu pabuti savanore padejeja klasej.Ir negaliu atsistebeti , koks tas berniukas (Charlie)saunus :visada besisypsantis , linksmas ir( mokytoja sako ) protingas.Tiesiog stebi ta vaikuti ir nori ji myleti.Ne is gailescio , bet tiesiog Jo asmenybe.O ir mokytoja ir abi jos padejejos - matau , tikrai nuosirdziai juo rupinasi ;ir pamyluoja ir nosi nusluosto su meile.
Tikrai nenoriu negerai atsiliepti apie savo sali , bet net mano pacios teveliai , nelabai drasiai ir ne visiems pasako, kad Ju anukas turi negalia.Negaliu Ju smerkti - jie taip uzaugo , tokioj terpej vystesi Ju samprata.Ir dabar , manau ,neigaliuosius Jie jau mato kitu spektru , bet turbut bijo zmoniu reakcijos , apkalbu(gyvena kaime).Realybe tokia.Ir , aisku , neturiu tikslo liaupsinti Jav , daug dalyku cia irgi nera taip kaip noretusi , bet musu berniukui kolkas cia augti yra geriau.Belieka tik tiketis kad mes , mamos uzauginsim karta jau kitaip mastancia , ar bent kiek pakeisim mus supanciuju poziuri.Ir pasaulis taps geresnis!
(pas mane dar tik rytas , nes yra 8 val skirtumas su Lietuva)Taip , as , turbut , daug nesvarstydama , turiu sutik su Est , kad Lietuvoje , dar labai daug reikia nudirbti , kad neigalieji gerai jaustusi , ir sveikuju poziuris i juos pasikeistu.Kartais kai pagalvoji , atrodo , reiketu kad kiekviena seima turetu po viena neigalu nari , ir zmones suprastu kad turintis negalia asmuo irgi turi jausmus , nora gyventi pilnaverti gyvenima(kiek tai imanoma), ir turi teise i tai.Tai butu , kaip vaistas!
Mano sunelio klasej mokosi 12 vaikuciu.Is ju , tik Haroldas neprigirdi ir dar vienas berniukas serga Dauno sindromu.As , kartais einu pabuti savanore padejeja klasej.Ir negaliu atsistebeti , koks tas berniukas (Charlie)saunus :visada besisypsantis , linksmas ir( mokytoja sako ) protingas.Tiesiog stebi ta vaikuti ir nori ji myleti.Ne is gailescio , bet tiesiog Jo asmenybe.O ir mokytoja ir abi jos padejejos - matau , tikrai nuosirdziai juo rupinasi ;ir pamyluoja ir nosi nusluosto su meile.
Tikrai nenoriu negerai atsiliepti apie savo sali , bet net mano pacios teveliai , nelabai drasiai ir ne visiems pasako, kad Ju anukas turi negalia.Negaliu Ju smerkti - jie taip uzaugo , tokioj terpej vystesi Ju samprata.Ir dabar , manau ,neigaliuosius Jie jau mato kitu spektru , bet turbut bijo zmoniu reakcijos , apkalbu(gyvena kaime).Realybe tokia.Ir , aisku , neturiu tikslo liaupsinti Jav , daug dalyku cia irgi nera taip kaip noretusi , bet musu berniukui kolkas cia augti yra geriau.Belieka tik tiketis kad mes , mamos uzauginsim karta jau kitaip mastancia , ar bent kiek pakeisim mus supanciuju poziuri.Ir pasaulis taps geresnis!
Dar karta labas,Gilbertuk,tik pas mus jau vakarelis.Aciu uz atsakyma.Tikiu ir as,kad zmoniu poziuris i negale(nesvarbu,kokia ji)su laiku pasikeis,mes pacios prie to prisidesim.mano vaiko grupeje yra 6 vaikai,maniskis jau rudeni issiruosia i mokykla.Dziauguos,kad uzaugom.Bijau,kad dar labai daug ko nemokam.Noreciau ir as pabut klasej ar grupej savanore padejeja,bet...
Geros dienos!
Labukas, visoms, nebuvau cia, rodos, pora dienu, koks pagyvejimas jauciasi, tai yra gerai. Perskaiciau viska, tiek minciu kilo, taip visoms norisi vis kazka pasakyti, o kai tiek daug pasisakymu ir nebezinai nuo ko pradeti...Ir kad tas didysis ,,NE,, tikrai isaugamas, juolab, kai neziurima i tai kaip pro pirstus, vadinasi, einama teisinga linkme, tik aisku, kad daug pastangu ir kantrybes tam reikia, ir kad tie musu vaikuciai labai i muzika linksta, istiesu, ir maniskis panasiai, suklusta, ir sedi ramiai, bet juokiames, kad kartais net atsirenka muzika...kaip tetis sako: JOOO, zino, kur gera muzika, bet ko neklauso...nors domisi gana ivairia. Del tos sistemos klaseje, irgi manau, kad jei mokytoja nesiojasi prietaisa, tai kazkas panasaus i FM rysi, gal jis kitaip vadinasi, bet jo paskirtis turetu buti ta pati - nuimti pasalini garsa, ir kad mokinys, svariau ir geriau girdetu mokytoja. Ir gerai Jusma sake, kad turi buti sureguliuojama ta sistema klausos aparatukuose, manau taip pat ir kalbos procesoriuose, dar kiek zinau, nes maniskiui, kai reguliavo, klause, koks aparatukas, vadinasi, turi buti tam tikri aparatai, matyt, ne visiems tai gali padayti, ne visi aparatai turi tokias galimybes. Taigi, pas mus tokius dalykus teks pirktis, ir laime dar, kad jie mokykliniame amziuje kompensuojami. Nezinau, kaip butu spec. mokykloje, gal ten nereiketu isigyti, o butu skiriama taip, kaip skiria pvz. dabar vienoje grupeje spec. darzelyje, kuriame lankosi mano sunus.
Del visuomenes nesupratingumo, tamsumo, kol zmones nesusiduria su panasiom situacijom, tol jie ir bus nesupratingi, kita vertus, cia galime daug padaryti ir mes, pacios mamos, nebijokime tos negalios, neslepkime, kiek galima daugiau aplinkiniu supazindinkime su tai, ypac su tais, su kuriais musu vaikams tenka ar teks bendrauti. Ta situacija, apie kuria buvo pasakojama zaidimu kambaryje is tiesu nesuvokiama ir baisi tu vaiku mamu atzvilgiu, todel dar truksta informacijos, supratimo, savisvietos...As net manau, kad kai eteis laikas leisti sunu i tradicine mokykla, ko gero ieskosiu budu, kaip pasiekti, kad mano sunaus klases draugai butu supazindinti su jo situacija. Tai galima padaryti per klases aukletoja, pasikalbejus su ja, su tevais galima pasikalbeti per klases tevu susirinkima, ir paprasyti, kad tevai supazindintu savo vaikus su konkrecia mano sunaus situacija, jei tevai bus protingi, supratingi, manau tikrai paaiskins savo atzaloms apie negalia. Na, nereikia buti naiviems, nevisi gali suprasti, atsiras tokiu, kurie tures savyje kazkiek pykcio, blogio, bet as jausiuosi padariusi daug del savo vaiko. As stebiu save (turincia tokia negalia), ir galiu pasakyti, kad visada daug geriau jausdavausi, kai apie mane pasnekovai zinodavo, kitas ziurek dar pasistengdavo, kad geriau suprasciau ir panasiai. Ir dabar, kai tenka patekti i nauja aplinka, visada aplinkinius supazindinu su savo sunaus situacija, ir bent jau kol kas jausdavau tik palaikyma, padrasinima.
Ir kaip visada as irgi daug prirasau, na man taip gaunasi, taip norisi...o gal, kad siuo metu turiu daugiau laisvo laiko. Bukime stiprios, per daug nesureiksminkime, bet ir ziurekime i tai realiai pagal situacija, pagal tai, kaip sako musu sirdis.
Beje, su artejanciom velykinem sventem visas !
Del visuomenes nesupratingumo, tamsumo, kol zmones nesusiduria su panasiom situacijom, tol jie ir bus nesupratingi, kita vertus, cia galime daug padaryti ir mes, pacios mamos, nebijokime tos negalios, neslepkime, kiek galima daugiau aplinkiniu supazindinkime su tai, ypac su tais, su kuriais musu vaikams tenka ar teks bendrauti. Ta situacija, apie kuria buvo pasakojama zaidimu kambaryje is tiesu nesuvokiama ir baisi tu vaiku mamu atzvilgiu, todel dar truksta informacijos, supratimo, savisvietos...As net manau, kad kai eteis laikas leisti sunu i tradicine mokykla, ko gero ieskosiu budu, kaip pasiekti, kad mano sunaus klases draugai butu supazindinti su jo situacija. Tai galima padaryti per klases aukletoja, pasikalbejus su ja, su tevais galima pasikalbeti per klases tevu susirinkima, ir paprasyti, kad tevai supazindintu savo vaikus su konkrecia mano sunaus situacija, jei tevai bus protingi, supratingi, manau tikrai paaiskins savo atzaloms apie negalia. Na, nereikia buti naiviems, nevisi gali suprasti, atsiras tokiu, kurie tures savyje kazkiek pykcio, blogio, bet as jausiuosi padariusi daug del savo vaiko. As stebiu save (turincia tokia negalia), ir galiu pasakyti, kad visada daug geriau jausdavausi, kai apie mane pasnekovai zinodavo, kitas ziurek dar pasistengdavo, kad geriau suprasciau ir panasiai. Ir dabar, kai tenka patekti i nauja aplinka, visada aplinkinius supazindinu su savo sunaus situacija, ir bent jau kol kas jausdavau tik palaikyma, padrasinima.
Ir kaip visada as irgi daug prirasau, na man taip gaunasi, taip norisi...o gal, kad siuo metu turiu daugiau laisvo laiko. Bukime stiprios, per daug nesureiksminkime, bet ir ziurekime i tai realiai pagal situacija, pagal tai, kaip sako musu sirdis.
Beje, su artejanciom velykinem sventem visas
!
QUOTE(belekur @ 2009 04 10, 18:49)
Labukas, visoms, nebuvau cia, rodos, pora dienu, koks pagyvejimas jauciasi, tai yra gerai. Perskaiciau viska, tiek minciu kilo, taip visoms norisi vis kazka pasakyti, o kai tiek daug pasisakymu ir nebezinai nuo ko pradeti...Ir kad tas didysis ,,NE,, tikrai isaugamas, juolab, kai neziurima i tai kaip pro pirstus, vadinasi, einama teisinga linkme, tik aisku, kad daug pastangu ir kantrybes tam reikia, ir kad tie musu vaikuciai labai i muzika linksta, istiesu, ir maniskis panasiai, suklusta, ir sedi ramiai, bet juokiames, kad kartais net atsirenka muzika...kaip tetis sako: JOOO, zino, kur gera muzika, bet ko neklauso...nors domisi gana ivairia. Del tos sistemos klaseje, irgi manau, kad jei mokytoja nesiojasi prietaisa, tai kazkas panasaus i FM rysi, gal jis kitaip vadinasi, bet jo paskirtis turetu buti ta pati - nuimti pasalini garsa, ir kad mokinys, svariau ir geriau girdetu mokytoja. Ir gerai Jusma sake, kad turi buti sureguliuojama ta sistema klausos aparatukuose, manau taip pat ir kalbos procesoriuose, dar kiek zinau, nes maniskiui, kai reguliavo, klause, koks aparatukas, vadinasi, turi buti tam tikri aparatai, matyt, ne visiems tai gali padayti, ne visi aparatai turi tokias galimybes. Taigi, pas mus tokius dalykus teks pirktis, ir laime dar, kad jie mokykliniame amziuje kompensuojami. Nezinau, kaip butu spec. mokykloje, gal ten nereiketu isigyti, o butu skiriama taip, kaip skiria pvz. dabar vienoje grupeje spec. darzelyje, kuriame lankosi mano sunus.
Del visuomenes nesupratingumo, tamsumo, kol zmones nesusiduria su panasiom situacijom, tol jie ir bus nesupratingi, kita vertus, cia galime daug padaryti ir mes, pacios mamos, nebijokime tos negalios, neslepkime, kiek galima daugiau aplinkiniu supazindinkime su tai, ypac su tais, su kuriais musu vaikams tenka ar teks bendrauti. Ta situacija, apie kuria buvo pasakojama zaidimu kambaryje is tiesu nesuvokiama ir baisi tu vaiku mamu atzvilgiu, todel dar truksta informacijos, supratimo, savisvietos...As net manau, kad kai eteis laikas leisti sunu i tradicine mokykla, ko gero ieskosiu budu, kaip pasiekti, kad mano sunaus klases draugai butu supazindinti su jo situacija. Tai galima padaryti per klases aukletoja, pasikalbejus su ja, su tevais galima pasikalbeti per klases tevu susirinkima, ir paprasyti, kad tevai supazindintu savo vaikus su konkrecia mano sunaus situacija, jei tevai bus protingi, supratingi, manau tikrai paaiskins savo atzaloms apie negalia. Na, nereikia buti naiviems, nevisi gali suprasti, atsiras tokiu, kurie tures savyje kazkiek pykcio, blogio, bet as jausiuosi padariusi daug del savo vaiko. As stebiu save (turincia tokia negalia), ir galiu pasakyti, kad visada daug geriau jausdavausi, kai apie mane pasnekovai zinodavo, kitas ziurek dar pasistengdavo, kad geriau suprasciau ir panasiai. Ir dabar, kai tenka patekti i nauja aplinka, visada aplinkinius supazindinu su savo sunaus situacija, ir bent jau kol kas jausdavau tik palaikyma, padrasinima.
Ir kaip visada as irgi daug prirasau, na man taip gaunasi, taip norisi...o gal, kad siuo metu turiu daugiau laisvo laiko. Bukime stiprios, per daug nesureiksminkime, bet ir ziurekime i tai realiai pagal situacija, pagal tai, kaip sako musu sirdis.
Beje, su artejanciom velykinem sventem visas !
Del visuomenes nesupratingumo, tamsumo, kol zmones nesusiduria su panasiom situacijom, tol jie ir bus nesupratingi, kita vertus, cia galime daug padaryti ir mes, pacios mamos, nebijokime tos negalios, neslepkime, kiek galima daugiau aplinkiniu supazindinkime su tai, ypac su tais, su kuriais musu vaikams tenka ar teks bendrauti. Ta situacija, apie kuria buvo pasakojama zaidimu kambaryje is tiesu nesuvokiama ir baisi tu vaiku mamu atzvilgiu, todel dar truksta informacijos, supratimo, savisvietos...As net manau, kad kai eteis laikas leisti sunu i tradicine mokykla, ko gero ieskosiu budu, kaip pasiekti, kad mano sunaus klases draugai butu supazindinti su jo situacija. Tai galima padaryti per klases aukletoja, pasikalbejus su ja, su tevais galima pasikalbeti per klases tevu susirinkima, ir paprasyti, kad tevai supazindintu savo vaikus su konkrecia mano sunaus situacija, jei tevai bus protingi, supratingi, manau tikrai paaiskins savo atzaloms apie negalia. Na, nereikia buti naiviems, nevisi gali suprasti, atsiras tokiu, kurie tures savyje kazkiek pykcio, blogio, bet as jausiuosi padariusi daug del savo vaiko. As stebiu save (turincia tokia negalia), ir galiu pasakyti, kad visada daug geriau jausdavausi, kai apie mane pasnekovai zinodavo, kitas ziurek dar pasistengdavo, kad geriau suprasciau ir panasiai. Ir dabar, kai tenka patekti i nauja aplinka, visada aplinkinius supazindinu su savo sunaus situacija, ir bent jau kol kas jausdavau tik palaikyma, padrasinima.
Ir kaip visada as irgi daug prirasau, na man taip gaunasi, taip norisi...o gal, kad siuo metu turiu daugiau laisvo laiko. Bukime stiprios, per daug nesureiksminkime, bet ir ziurekime i tai realiai pagal situacija, pagal tai, kaip sako musu sirdis.
Beje, su artejanciom velykinem sventem visas
!aciu,uz komentara.Del KA-norint jungtis i juos FM sistema vieniems aparatams reikia pirkt adapterius,kitiems tereikia prijungt tik imtuva.Sunus turi KA SUMO DM tai sistema jungiasi tiesiogiai be adapterio.Sistema is TLK kompensuojama tik bendrojo lavinimo mokykla lankantiems,jei lankai spec. ugdymo istaiga kompensacijos nera.FM sistema istaigoje vaikas naudojasi tik 2akademines valandas.Manau,kad is tiek laiko mazai naudos.Nors ir ja naudojant ilga laika vaikas pavargsta.Kai mes daznai sergam tai norisi ja turet ir namuose.
Del naivumo-noreciau paklaust,kaip DAR reikia informuot pasnekovus?Jie zinojo,kad vaikas negirdi.Beto,jo KA dega raudonos svieseles.Kaip daugelis musu draugu sako"galiniai zibintai"-tai netgi pamirse teigini,galejo pamatyt sviesas.As dziaugiuosi,kad visad jautei padrasinima ir palaikyma.Nelinkiu,bet,patikek visad buna pirmas kartas,o tada gerai yra turet stora oda,kad maziau skaudetu.Bijau,del tradicines mokyklos,sutikciau tik tuo atveju,jei Jusu vaikutis yra tik vos neprigirdintis,o jei klausos pazeidimas didelis,manau,kad jam daug geriau butu likimo draugu tarpe.Prasau neuzsigauti,tiesiog parasiau,ka galvoju.Man yra gera su visomis Jumis dalintis mintimis ir isgyvenimais.
Geru svenciu !
Labas , visoms !
Perskaiciau paskutines zinutes ir noriu pasakyti , kad as irgi manu , kad mums jokiu budu nereikia gedytis ir slepti musu vaikuciu negalios.kai musu sunelis buvo visai mazas as labai ta slepiau.atsimenu labai laukiau kad uzaugtu Jo plaukuciai , kad jie dengtu aparatukus , eidama i svecius kur turetu buti svetimu zmoniu , juos isvis isimdavau.Bet tikrai , galiu pasakyti , kad susitaikiau su tuo , isaugau labai paprotingejau , ir tikrai dabar neslepiu.Nes supratau , kad as neismokysiu savo vaiko pasitiketi savim , neidiegsiu jam kad Jis neblogesnis ir neprastesnis uz kitus , jei to neparodysiu savo pavyzdziu.Beto , kartais as net didziuojuosi , kad mano sunus turedamas negalia kuri , trukdo naturaliai vystytis Jo kalbai ( o ir mastymui, nes tai labai susije), daugelyje sriciu lenkia savo bendraamzius.Kita vertus , Belekur , yra teisi - nereikia tiketis kad visi sutikti zmones bus supratingi ir geranoriai ;yra daug piktu , pavydziu ir riboto intalekto.Susitikimui su tokiais , ir reikia tuureti "stora oda", kaip sako Est.Ir dar.As irgi , zinau , kad eisiu i savo sunaus mokykla , kai Jis pereis i kita klase , ir supazindinsiu vaikus su jo situacija , ir pademonstruosiu KA.Taip man patare musu "deaf mentor" , , o Ji turi tokios patirties , nes uzaugino 4 vaikus su klausos negalia.Beje , sunaus audiologe sako , kad mokykloj jis tikrai nebus vienas su klausos negalia, nes vis daugiau ir daugiau diagnozuojama tokiu vaikuciu.Jav tai yra vienas is 5 privalomu testu vos kudikiui gimus.
Perskaiciau paskutines zinutes ir noriu pasakyti , kad as irgi manu , kad mums jokiu budu nereikia gedytis ir slepti musu vaikuciu negalios.kai musu sunelis buvo visai mazas as labai ta slepiau.atsimenu labai laukiau kad uzaugtu Jo plaukuciai , kad jie dengtu aparatukus , eidama i svecius kur turetu buti svetimu zmoniu , juos isvis isimdavau.Bet tikrai , galiu pasakyti , kad susitaikiau su tuo , isaugau labai paprotingejau , ir tikrai dabar neslepiu.Nes supratau , kad as neismokysiu savo vaiko pasitiketi savim , neidiegsiu jam kad Jis neblogesnis ir neprastesnis uz kitus , jei to neparodysiu savo pavyzdziu.Beto , kartais as net didziuojuosi , kad mano sunus turedamas negalia kuri , trukdo naturaliai vystytis Jo kalbai ( o ir mastymui, nes tai labai susije), daugelyje sriciu lenkia savo bendraamzius.Kita vertus , Belekur , yra teisi - nereikia tiketis kad visi sutikti zmones bus supratingi ir geranoriai ;yra daug piktu , pavydziu ir riboto intalekto.Susitikimui su tokiais , ir reikia tuureti "stora oda", kaip sako Est.Ir dar.As irgi , zinau , kad eisiu i savo sunaus mokykla , kai Jis pereis i kita klase , ir supazindinsiu vaikus su jo situacija , ir pademonstruosiu KA.Taip man patare musu "deaf mentor" , , o Ji turi tokios patirties , nes uzaugino 4 vaikus su klausos negalia.Beje , sunaus audiologe sako , kad mokykloj jis tikrai nebus vienas su klausos negalia, nes vis daugiau ir daugiau diagnozuojama tokiu vaikuciu.Jav tai yra vienas is 5 privalomu testu vos kudikiui gimus.
sveikos visos.su šventėmis artėjančiomis daug saulės ir šilumos.
Papasakosiu istoriją iš mūsų gyvenimo,kuri mane labai nustebino,o tuo pačiu ji tik įrodo,kad ką jūs diskutuojate apie savo vaikų integraciją,yra visiškai teisingas kelias.
po sūnaus implantacijos dukra visai netyčia nusinešė knygelę,kurią dovanojo firma sūnui,apie drambliuką,kuriam buvo atlikta implantacija.su dukra jau buvom aptarę visus piešinukus,kaip gydė drambliuko ausytes ir pan.ir kaip brolis turi tokį pat aparatuką,kaip pasveiks jo ausytės ir t. t. Na,ir ką jūs manot.kai kažkurią dieną nuėjom su sūnum pasiimti dukros į darželį,persirengimo kambarį viena mergaitė,pamačiusi sūnaus aparatuką ant ausies,pradėjo pasakoti tėčiui,kaip berniukui skauda aytes ir dabar aparatukas jas pagydys.tai vat kaip mano dukra supažindino savo draugus su brolio bėda.ir tai kalbame apie 3 metų vaikus.aš manau,kad su vaikais visų pirma reikia kalbėti jiems suprantama kalba ir dažniausiai jie viską supranta teisingai.aišku,išimčių visada yra,bet...pati,dirbdama mokykloje,mačiau,kaip puikiai klasiokai priėmė į savo klasę neįgalų vaiką,kuris judėjo tik vežimėlio pagalba,į savo būrį.kaip nešiojo jį į pamokas į antrą ar trečią aukštą,kadangi mokykla standartinė,visai nepritaikyta tokiems vaikams.ir tikrai,tas vaikas jau baigia vidurinę mokyklą.pati turėjau neprigirdintį vaiką pradinėse klasėse dar savo darbo pačiais pirmais metais.ir tikrai pritariu,kad pirmiausia reikia kalbėtis,ir kalbėti ne tik mokytojams,bet ir tų vaikučių tėvams.ir ne pamokslauti ir pasakoti kaip nesielgti,o tiesiog papasakoti situaciją ir viskas.ir manau,kuo mažesnis vaikas bus integruotas į sveikų vaikų būrį,tuo jam lengviau bus ateityje.ir dar...juk ir neturintiems jokių sveikatos problemų ir negalių,labai dažnai atsitinka taip,kad sunku pritapti vienam ar kitam kolektyve.
fuuu,na ir prirašiau aš čia
su šventėm darkartą visus 
ir kartais papasčiausiai nesureikšminkim savo vaiko negalios
daug saulės ir šilumos.Papasakosiu istoriją iš mūsų gyvenimo,kuri mane labai nustebino,o tuo pačiu ji tik įrodo,kad ką jūs diskutuojate apie savo vaikų integraciją,yra visiškai teisingas kelias.
po sūnaus implantacijos dukra visai netyčia nusinešė knygelę,kurią dovanojo firma sūnui,apie drambliuką,kuriam buvo atlikta implantacija.su dukra jau buvom aptarę visus piešinukus,kaip gydė drambliuko ausytes ir pan.ir kaip brolis turi tokį pat aparatuką,kaip pasveiks jo ausytės ir t. t. Na,ir ką jūs manot.kai kažkurią dieną nuėjom su sūnum pasiimti dukros į darželį,persirengimo kambarį viena mergaitė,pamačiusi sūnaus aparatuką ant ausies,pradėjo pasakoti tėčiui,kaip berniukui skauda aytes ir dabar aparatukas jas pagydys.tai vat kaip mano dukra supažindino savo draugus su brolio bėda.ir tai kalbame apie 3 metų vaikus.aš manau,kad su vaikais visų pirma reikia kalbėti jiems suprantama kalba ir dažniausiai jie viską supranta teisingai.aišku,išimčių visada yra,bet...pati,dirbdama mokykloje,mačiau,kaip puikiai klasiokai priėmė į savo klasę neįgalų vaiką,kuris judėjo tik vežimėlio pagalba,į savo būrį.kaip nešiojo jį į pamokas į antrą ar trečią aukštą,kadangi mokykla standartinė,visai nepritaikyta tokiems vaikams.ir tikrai,tas vaikas jau baigia vidurinę mokyklą.pati turėjau neprigirdintį vaiką pradinėse klasėse dar savo darbo pačiais pirmais metais.ir tikrai pritariu,kad pirmiausia reikia kalbėtis,ir kalbėti ne tik mokytojams,bet ir tų vaikučių tėvams.ir ne pamokslauti ir pasakoti kaip nesielgti,o tiesiog papasakoti situaciją ir viskas.ir manau,kuo mažesnis vaikas bus integruotas į sveikų vaikų būrį,tuo jam lengviau bus ateityje.ir dar...juk ir neturintiems jokių sveikatos problemų ir negalių,labai dažnai atsitinka taip,kad sunku pritapti vienam ar kitam kolektyve.
fuuu,na ir prirašiau aš čia
su šventėm darkartą visus ir kartais papasčiausiai nesureikšminkim savo vaiko negalios
