Vaikelis su klausos negalia 2

Manyčiau, tėvai turi norėti vesti į bendrą mokyklą, bet realiai žiūrėti į situaciją, t.y. ar vaikas pajėgus, ar geriau susitaikyti ir rinktis spec. mokyklą. Toks bent jau mūsų šeimos požiūris į šį reikalą, nors sūnus visai kurčias ir tik implanto pagalba girdi.

Sveikos,
Su Šventėmis visas

Aciu!
Ir as , sveikinu visas (ir visus?) su Sv.Velykom.

Sveikos mamos,
Pirmiausia sveikinu Jus visas su gražiausia pavasario švente - šv. Velykom!!!
Seniai buvau beskačiusi forumą, tad šiandien pridėdau, skaičiau , skaičiau ir verkiau...
Pirmiausia dėl neįgaliųjų integravimosi į visuomenę... Šiaip norėjau pasakyti, kad apskritai mūsiškiai žmonės yra labai nejaūtrūs kitų bėdoms ir dažniausia galvoja tik apie save. Na aš pvz susidūriau su tokia situacija, kai su sūneliu nuėjom į KMUK ir registratrūroj mus norėjo priimti be eilės, tai tokia pagyvenusi moteriškė baisiausiai užprotestavo, nes ji matai esanti "1-os gr,. invalidė" (čia jos žodžiai) ir jai esą pirmenybė. Tuo metu mažiukui buvo gal 1 m (ne toks jau mažas, bet ne toks ir jau didelis), tad jokios supratingumo nesulaukėm, o be to ir nesiginčijom... Beje, dabar kai jau kyšo mano pilvukas ir dažnai ant rankų dar ir mano mažasis vaikinas, neretai aplinkiniai tuoj "užjaučia kaip bus sunku", nors net visko nežino... Nežinau kodėl, bet aš tikrai nepuolu visiems sutiktiems pasakoti, kad mano vaikas neprigirdi ir kad jis yra neįgalus. Apie tai pasakau tik tiems, su kuriais dažnai bendraujame, o be to gal dar ir ne tas amžius, kad tai būtų ypatingai svarbu...
Dėl muzikos - mano sūnelis irgi labai mėgsta pianiną. Kai tik nuvažiuojam pas senelius, tai labai dažnai nuveda į tą kambarį kur stovi pianinas, paprašo, kad pasodinčiau, ir paleisčiau švytuoklę (kur duoda ritmą - nežinau kaip vadinasi tas aparatas) ir groja iki begalybės. matyt, mūsų vaikai girdi muziką ne tik ausimis, bet ir siela... ne taip kaip daugelis normaliai girdinčiųjų....
Stiprybės ir sėkmės visoms mamoms

Sveiki, norejau si bei ta issakyt savo nuomone del FM rysio. Manau, kad nebutina visa laik ji naudoti, kad net neiseis juo naudotis visur ir visada, nes jis reikalingiausias vaikui ugdantis, mokinantis, ziurint TV, klausant radijo ar pan, o kitais atvejais jo klausa turi buti ne tokia isitempusi, t.y. ji turi buti ir iprastineje aplinkoje, kada vaikas girdi ir kitus pasalinius garsus, nes kitaip jam sunku bus ismokti isiklausyti ir isskirti tuos garsus, kurie jam yra skirti. PVZ. vaikas su FM rysiu pamokoje daugiausiai ir aiskiausiai girdi mokytojo balsa, nes jis su savimi turi siustuva, tokiu atveju, jis gali ne taip aiskiai girdeti ar suprasti, ka kalba pamokoje kiti vaikai (atsakinedami i klausimus ir panasiai). Tiesa, jei vaikui sunku priprasti, adaptuotis tradicineje mokykloje, tai tevai priims kita, ju vaikui palankiausia sprendima. As ir pati dar nezinau, kaip seksis musu sunui, bet tikrai labai noreciau visu pirma bandyti ir galvoti apie tradicine mokykla, nes ateityje, baigus ta spec. jam vistiek teks rinktis tai, kas siuloma bendrai visiems, jis tures mokytis isilieti i visuomene, visada buti tik siaurame vienodo likimo zmoniu tarpe yra per daug uzdaras gyvenimo butas, bet noriu pabrezti, kad yra isimciu, kada to neisvengsi.
PVZ, siuo metu mes dziaugiames, kad sunus gauna pagalba spec darzelyje, kad ten su juom surdopedagoge valanda dirab naudodama FM rysi, bet taip pat dziaugiuosi galimybe, kad vasara sunui bus leidziama lankyti buvusi jo tradicini darzeli, kad jis pabutu ir kitoje aplinkoje, kurioje negaus tiek daug asmeninio demesio, ta pati sako ir musu gydytoja, kad gerai vaikui buti ir kitoje aplinkoje, juo lab, kad mums teigia ji, jog mes privalesime lankyti tradicine mokykla.
Sakiau ir sakysiu, niekada nebus gyvenimas vien rozemis klotas, bus daug sunkumu, daug asaru, pazeidziamos sielos, taciau per tuos sunkumus kartais zmogus tampa stipresne asmenybe. Tai kalbu ir is savo patirties, tikrai buvo ne vienas ir net ne keli atvejai, kai patekdavau i tokias situacijas, kada saves labai gailedavau, verkdavau, uzsigaudavau, na, suvokdavau, kad man ne taip lengva kaip kitiems, o dar ir aplinkiniai noredami to ar ne, smarkiai uzgaudavo. Tiesiog turejau ismokti buti stipri, neimti taip giliai i sirdi del susiklosciusiu skaudziu situaciju, tai iveikiau tikrai ne per viena diena, ir ne per metus. Bet gyventi, jauciant gyvenimo pilnatve, gyvenimo dziaugsma, bei malonumus, patikekite, tikrai imanoma.
Papildyta:
Ir dar...EST, as del to naivumo, apie kuri klausei, kalbejau apskritai, kad nereikia tiketis, kad issakes savo beda vaiko draugu tevams, butinai visi supras ir paziures i tai tolerantiskai. (Neturejau galvoje tavo konkrecios situacijos).
Beje, isivaizduoju, kaip yra skausminga ir sunku su vaiku atsisveikinti savaitei...i kuria istaiga vezioji savo vaika, jei tai nepaslaptis?

Laba diena mamytes, pati dirbus u kurciais vaikais, esu popamokinio ugdymo aukletoja, aptikekit manim, vaikasm buti tarp savu tokio pacio likimo vaiku yra tikrai smagiau nei vesti juos ten kur jie bus issikrti...

ir gestu kalba ir kalbeti jei tik ymanoma butina mokyti, mamytes ir jus paismokykit juk vaikui maloniau kai susikalbatir gestu pagalba.

nebijokite tu centru ten tikrai padeda ir dirba pedagogai kvalifikuoti, visi vaikucius myli, beto t jie jauciasi saugus tarp savu.

tiap sutinku akd sunku ir skaudu issiskirti savaitei ar net dviem kiti teveliai aplieka vaikucius, bet ..turime susitaikyti jeigu auginame kurcia vaikiuka

Labas,Belekur.Aciu uz atsakyma ir nuosirdzia savo nuomone.Mano vaikas lanko sutrikusios klausos ugdymo centra siauliuose.Jis labai stipriai neprigirdi,todel del tradicines mokyklos lankymo man net klausimas nekyla,liksim,kaip sakai,savo uzdaram rate,kad ir kaip gaila bebutu.Implantacijai nesiryztu-labai bijau,nes sunaus gyv
ybes siulas ne karta buvo pertemptas.
Gera man su Jumis visomis dalintis mintim ir isgyvenimais,nesijauciu tokia vienisa.Net 7 metams po diagnozes suzinojimo,dar negaliu pilnai susitaikyt su likimu.Slept negales neslepiu,bet tikrai yra daug situaciju,kurios skaudina.Kiekvienos mamos patarimai ar isgyventos istorijos yra naudingos.
Bukim stiprios!

Labukas visoms ,
Siandien turejau proga paklausti pas sunelio klausos terapeutes mokykloj del FM sistemos.Jos nuomone sutampa su Belekur ;jei namuose nera triuksminga , vaikas turi girdeti visus garsus ne vien tik kazkoki isskirta.Ryt eisim pas audiologe , paklausiu ir Jos nuomones.
Aciu Bafi uz Jusu nuomone del spec .darzeliu.Manau , kad Jus teisi sakydama , kad nereikia bijoti mokyti gestu kalbos.Ji tikrai nepakenks , juk ir sveikos klausos vaikucius cia , Jav , ragina nuo mazu dienu mokyti gestu , kad vaikai galetu komunikuoti su tevais , kol ismoks kalba.Mes taip ir darem , zinoma , labiau is baimes , kad Jis gali neismokti visai kalbeti ,del klausos trukumo.Mums taip (aciu Dievui)neatsitiko.Ir pradejes kalbeti , musu mazylis labai naturaliai nustojo naudoti gestus.Is pradziu dar ir rodydavo gesta ir sakydavo zodi , po to jau tik zodi .As pati jei matyciau , kad mano sunus nedaro jokio progreso bendroje mokykleleje -tikrai iki mokyklos pradzios leisciau i spec.Juk labai svarbu nuo mazens sudeti pamata , ateiciai.Po to, manau, leisciau i bendra.Nors , kas zino ;jei jam butu (ar bus) per sunku , sia nuomone tektu keisti.Musu "deaf mentor", pataria , kad sudarytume salygas Jam bendrauti ir su sveikais vaikais ir su turinciais klausos negalia.Tam cia yra visokiu zaidimu valandeliu , beto leidziamas klausos negalia turinciu zmoniu laikrastukas, rengiami susitikimai mamoms ,auginancioms tokius vaikucius (su nakvyne viesbutyje , masazais ir diskusijomis su specialistais) , kad seimos nesijaustu vienos ir pasimetusios.
Kas link Jusu situacijos , Est -negaliu net suvokt ka Jus isgyvenat , palikdama savo suneli visai savaitei.Netgi , jei tai Jo labui.Esu visa sirdim su Jumis .
Jei puslapiuka skaito naujagimiu mamytes , galiu pasidalinti tokia informacija(jei dar nezinot).Yra Jav toks "John Tracy institute" , kur naudoje nuotolini mokyma kurtiems vaikuciams , iki 3 metu.galit susirasti info internete.Jie siuncia pamokeles po visa pasauli.
Tai tiek .Iki

Nu nevisai sutinku su jūsų nuomone. Mano sūnus kurčias, bet implantuotas, tai kam ta gestų kalba Juk aš jam verbaline kalba sakau, jis supranta kuo puikiausiai ir kol kas dėl to neturim problemų. Taip, kad ne visiems kurtiesiems būtini gestai, nors niekada nespajunu į šulinį, iš kurio gali tekti gerti. jei jau nebūtų implantuotas, tada be abejo, mokytumėmės gestų ir jį mokytumėme.

Sveikos.As 2metus negalejau perlipti saves,visaip spaudziau savo vaika-isgirsti,megdzioti,kartoti,bet... noru buvo daug,o rezultatas super mazas.As buvau issirupinusi mokyma namuose ir savo spec. pedagoges prasiau,kad mokytu sunu,bet gestu nenaudotu..Gerbdama mane pedagoge taip ir dirbo.Jai buvo labai sunku,bet as ta supratau tik po 2 metu.Karta mes su sunumi gulejom ligoninej,mus aplanke musu pedagoge(sunus jau spec. darzeli,o as dar vis buvau nusistaciusi pries gestus),kaip graziai jiedu eme kalbet gestais,koks linksmas buvo mano vaikas,kad galejo pats nors truputi papasakoti kas jam cia darosi.Tada mano nuostata gestu k. atzvilgiu siek tiek pasikeite,bet luzio dar nebuvo.Dabar manau,kad reikejo stipresniu isgyvenimu,kad buvo dar ne laikas.Luzis ivyko po 1 metu.Seimoje atsitiko nelaime,kuri visus ismuse is iprastu veziu-sedziu as,verkiu, o manasis priejes gestais sako "mama,neverk" bandau sypsotis,o jis vel sako "dabar tu grazi".Apsikabinom,verkt negalejau,norejau but grazi.
Dabar mokinuosi gestu k.,su sunum daug kalbam gestais.Musu zodziu bagazas nera toks didelis,kad galetu pakartoti man svarbius zodzius,bet kas galetu pasakyti,kad gestai blogai?gal tuos zodzius musu kalba sunus pasakys tik po 10metu?o gal niekada?Svarbiausia,kad as juos jau ''girdejau''akimis.Mes galim susikalbet.Man svarbu,kad jis gali pasakyt ko nori.Toks buvo mano kelias i kurciuju kalbos pasauli.Savo patirti bandau perpasakot kitoms mamoms,kurios kreipiasi i centra su naujais mazais musu likimo draugais,bet didzioji dauguma bijo gestu-mano vaikas nesizegnos-teko isgirst toki teigini.Bandau jas suprast ir pateisint.Zinoma,dabartines technikos galimybes daug ka leidzia daryt kitaip,turiu galvoj implantacija,o jeigu savam vaikui negalima jos atlikt,kas belieka tada?kaip bendraut iki operacijos?Mamos meile-pats didziausias stebuklas zemeje.Del savo vaiko gali padaryt tokius dalykus,apie kuriuos pries kazkiek metu net nepagalvodavai.Mokausi nauja kalba ir savyje atrandu naujos stiprybes kitiems isbandymams.Svarbiausia savo vaika matyt su didele sypsena ir moket dziaugtis mazais dalykais,kuriu kiti net nepastebi.

Gilbertuk,aciu uz supratima.Sunku man,bet tenka su tuo susitaikyt.Prisimenu pirma savaite sunkiai man ejos uzmigti,vis galvojau-kas jam palaikys rankute pries uzmiegant,kam jis pasakys-aaa pupa,nes jo meskutis liko namie,Meldziau Dieva stiprybes,kad tik greiciau sulaukciau to penktadienio.Dabar tai jau praeiti,,bet vis suskausta,kai grupej atsiranda naujas zmogutis.Jam tenka daug sunkiu isgyvenimu.Kazin kas dedas jo galvutej-kur dingo mama?gal jis niekam nebereikalingas?kodel aplinkiniai kalba vien tik zenklais?(mums taip buvo paciais pirmais metais,per pamokas svietimo sk.nuostata nebuvo galima naudoti snekamosios k. tik gestus).As nezinau kada mano vaikas gales man pasakyt ka jis tada isgyveno,bet dabar as galiu tik svarstyt ka jis tada jaute.Kaip graudu buvo matyt siais metais naujoka,kuris ryta kuo greiciau begdavo i savo lovyte grupeje ir griudavo miegot,nes zinodavo,kad po miegelio tuoj ateis mama.

Sakykit prašau, o jūsų sūnui implantacija negalima ar tiesiog nenorit/galimybių neturit. Tiesą pasakius, nelabai įsigilinau į jūsų situaciją

Taputapu, kaip jums sekasi?