| QUOTE (ragnez @ 2004 04 05, 12:21) |
| jei bijo svetimu, o glaudziasi prie mamos (tecio) ir nepaleidzia jusu is akiu, reiskia, su jumis vaikas jauciasi saugus - formuojasi saugus prisirisimas. dziaukites, kad vaikas jus laiko savo gynejais ir saugotojais! o su laiku, kai pasijaus saugus, vaikas isidrasins ir prades daugiau bendrauti. |
Šiaip tai aš nieko prieš, kad vaikas prisirišęs, bet kai negali su niekuo palikti nė pusvalandžiui jau ne kas...
Vat maniškė, net su mano sesute nepasilieka, nors gana dažnai matosi ir ji vaikus myli be proto
, jei yra svečių irgi labai reaguoja - daug irzlesnė būna ir nuo kelių nukrapštyt negaliujei manęs kambary nėra - dar dar...., o jei jau aš šalia - tai išvis "prisiklijuoja" 
seip jau panasus klausimai buvo uzduoti psichologei. va vienas linkas:
http://supermama.com...p?showtopic=599
http://supermama.com...p?showtopic=599
| QUOTE (evutes_mama @ 2004 04 05, 03:02) |
Maniškė tai nemegsta tam tikrų žmonių- nežinau jos kriterijų, bet su vienais būna iš karto drąsi, o prie kitų reikia priprasti.  |
pas mus su dukra tas pats zinok
Gatvej ir kokiam alhashui sypsosi, o po menesio nesimatymo seneliu neprisileidzia pirma diena 
musu 
kol kas nebijo, tik retkarciais, kai pamato nematyta veida pradeda verkti
kol kas nebijo, tik retkarciais, kai pamato nematyta veida pradeda verkti
Smagu, kad mano vaikelis nebijo svetimų žmonių, bet ir nemėgsta būti jų kilnojamas ir trinamas. Aš tai puikiai suprantu- argi mums malonu, kai kas nors įkyriai lenda- utiutiu
Laba diena, mano 6 mėn. sūnelis labai bijo svetimų žmonių, pripažįsta tik mamą ir tėtį, dar truputi močiutę, o visų kitų labai bijo, tik pamatęs puola verkti. Iš tolo dar truputi toleruoja, bet is arti pakalbintas ima šaukti. Nebežinau ką daryti, pas mus negali ateiti svečių ir mes niekur negalime išeiti.
Pas mus buvo ta pati problema, niekas negaledavo atvaziuoti, o mes ir patys niekur nevaziavome, nes tik pamates svetima zmogu is karo uzsiverkia ant tiek kad budavo nezinau kaip nuraminti. 
O kai ateidavo laikas eiti pas gydytoja tai imdavausi uz galvos 
ir sakydavau, kad tik greiciau apziutetu nes budavo baisu ant visos poliklinikos verksmas. Ir taip kazkur iki metu. Po to eme jis labai keistis, daresi visai kitas vaikas dingo visas bijojimas, visi verksmai, aisku i rankas ir dabar ne bet kas paiima , bet uztat jau daug drasesnis, o pamates vaikucius tai is viso labai noriai su jais bendrauja ir zaidzia. Tikiuosi ir tavasis mazulis kai paugs irgi turetu pasikeisti, daugiau supras ir nebebijos. Sekmes 
O kai ateidavo laikas eiti pas gydytoja tai imdavausi uz galvos ir sakydavau, kad tik greiciau apziutetu nes budavo baisu ant visos poliklinikos verksmas. Ir taip kazkur iki metu. Po to eme jis labai keistis, daresi visai kitas vaikas dingo visas bijojimas, visi verksmai, aisku i rankas ir dabar ne bet kas paiima , bet uztat jau daug drasesnis, o pamates vaikucius tai is viso labai noriai su jais bendrauja ir zaidzia. Tikiuosi ir tavasis mazulis kai paugs irgi turetu pasikeisti, daugiau supras ir nebebijos. Sekmes
Nors ir neturiu įgaliojimų, bet vis tiek įkišiu savo trigrašį. Šis skyrelis yra skirtas suaugusių žmonių problemoms, o apie vaikų problemas yra atskiras skyrelis "Klausimas vaikų psichologui". Todėl tema atsidūrė ne vietoje. Temos autorė galėtų paprašyti moderatorių perkelti ją į reikiamą vietą, kur bent jau gali tikėtis sulaukti atsakymo.
QUOTE(Smurka @ 2004 12 23, 14:19)
Nors ir neturiu įgaliojimų, bet vis tiek įkišiu savo trigrašį. Šis skyrelis yra skirtas suaugusių žmonių problemoms, o apie vaikų problemas yra atskiras skyrelis "Klausimas vaikų psichologui". Todėl tema atsidūrė ne vietoje. Temos autorė galėtų paprašyti moderatorių perkelti ją į reikiamą vietą, kur bent jau gali tikėtis sulaukti atsakymo.
sutinku, as labai netycia cia isspausdinau, neperskaiciau iki galo, kad tai suaugusiu psichologas, bet nebemokejau kaip atsaukti, labai noreciau kad mano problema perkeltu i vaku psichologo skyreli
Galima ir man į asmeninę dėžutę parašyti, kad atsakyčiau, nes čia pažiūriu tik retkarčiais.
Tai yra visiškai normalu, kad 6 mėn. amžiuje kūdikiai bijo svetimų žmonių. Tokį etapą praeina visi kūdikiai, tik pas vienus baimė gali būti silpniau išreikšta, pas kitus stipriau. Ši bamė yra susijusi su vaiko tobulėjančiais gebėjimais mąstyti, lyginti. Dar tik vystosi pastovumo suvokimas (jei matau ne mamą ar tėtį, reiškia jų nebėra, taip galvoja tokio amžiaus kūdikis, todėl ir bijo svetimų veidų, be to, jis pradeda aiškiau skirti veido bruožus, ir atpažįsta veidų skirtumus). Nepažįstamų žmonių baimė gali išlikti iki maždaug 12 mėn. . Kol vaikas bijo, geriau jį apsaugoti, kad turėtų galimybę saugiu atstumu stebėti žmones, kurių bijo.
Tai yra visiškai normalu, kad 6 mėn. amžiuje kūdikiai bijo svetimų žmonių. Tokį etapą praeina visi kūdikiai, tik pas vienus baimė gali būti silpniau išreikšta, pas kitus stipriau. Ši bamė yra susijusi su vaiko tobulėjančiais gebėjimais mąstyti, lyginti. Dar tik vystosi pastovumo suvokimas (jei matau ne mamą ar tėtį, reiškia jų nebėra, taip galvoja tokio amžiaus kūdikis, todėl ir bijo svetimų veidų, be to, jis pradeda aiškiau skirti veido bruožus, ir atpažįsta veidų skirtumus). Nepažįstamų žmonių baimė gali išlikti iki maždaug 12 mėn. . Kol vaikas bijo, geriau jį apsaugoti, kad turėtų galimybę saugiu atstumu stebėti žmones, kurių bijo.
Labai jums Aciu, kazkaip ramiau pasidare, zinosiu dabar kad vaiko nereikia kankinti ir per prievarta pratinti, kaip daug kas patare. Labai ACIU
Ar galima kaip nors išspręsti mano problemą 
?
Julijos (5 m.) tėtis turi pusbrolį Ramūną (apie 25 m.). Vasarą prie ežero Julija ir Ramūnas buvo geri draugai: Ramūnas ją nešiojo "ant kukurų"
, lakstė kartu, žaidė. Po kelių mėn. (kaip tik vyko karas Irake, TV rodė daug siužetų apie kareivius) atvyko Ramūnas pas mus su kariška apranga (jis karininkas). Julija baisiausiai išsigando 
. Dabar Ramūno bijo ir su paprasta apranga: neina net į tą kambarį, kur svečias, net nežiūri - nusisuka.
Gaila vaiko, šnekam ir gražiuoju ir piktuoju. Nepatogu prieš Ramūną - jis taip pat blogai jaučiasi.
Tai tik viena iš daugelio Julijos baimių. Apie baimę gyvūnams rašiau neseniai. Dar viena - tualete iš po plytelių išlindo toks vabalytis (bespalvis be galvos ). Pusę dienos nėjo į tualetą, paskui tris dienas neleido uždaryti tualeto durų, reikėjo stovėti ir ją "saugoti". Sako, gali padėti homeopatas? Ar jau čia reikia daktarų?
?Julijos (5 m.) tėtis turi pusbrolį Ramūną (apie 25 m.). Vasarą prie ežero Julija ir Ramūnas buvo geri draugai: Ramūnas ją nešiojo "ant kukurų"
, lakstė kartu, žaidė. Po kelių mėn. (kaip tik vyko karas Irake, TV rodė daug siužetų apie kareivius) atvyko Ramūnas pas mus su kariška apranga (jis karininkas). Julija baisiausiai išsigando . Dabar Ramūno bijo ir su paprasta apranga: neina net į tą kambarį, kur svečias, net nežiūri - nusisuka. Gaila vaiko, šnekam ir gražiuoju ir piktuoju. Nepatogu prieš Ramūną - jis taip pat blogai jaučiasi.
Tai tik viena iš daugelio Julijos baimių. Apie baimę gyvūnams rašiau neseniai. Dar viena - tualete iš po plytelių išlindo toks vabalytis (bespalvis be galvos ). Pusę dienos nėjo į tualetą, paskui tris dienas neleido uždaryti tualeto durų, reikėjo stovėti ir ją "saugoti". Sako, gali padėti homeopatas? Ar jau čia reikia daktarų?
