Tai galbut dbr ir derina viska, bet mano pirmasis darbas buvo man dar Iame kurse studijuojant - tada i vieta daug zmoniu pretenduodavo, tad matyt as labai issiskyriau is visu

Ir visai nesigailiu - vis delto as ateinu pas darbdavi, o ne jis pas mane - tad ir reikia derintis prie jo
Visada vadovaujuosi tokia nuostata ir niekada nesu likusi be darbo - sioje vietoje principus paminu
Papildyta:
QUOTE(cherruti @ 2008 10 22, 22:42)
Man tai cia atrodo kaip akivaizdus potencialaus darbuotojo negerbimas. Tarsi darbdavys darytu didziule paslauga ar siaip kaip kokia ismalda ta darba siulytu. Keistas isvis toks poziuris, jog darbuotojui reikia darbo, o darbdaviui ka? Dzin? Juk ir jis turetu buti suinteresuotas surasti pati tinkamiausia darbuotoja, o ne atmetineti
pagal tai, gali jis viska mest ir aukot planus ir lekt, kaip akis isdeges ar ne..
Toks kriterijus mano buvusiame darbe buvo svarbus - komandiruotes, stazuotes, derinimasis su paskaitomis - tad as puikiai pasirodziau dar per pirmaji pokalbi
Bet tai buvo mano jaunatviskas maksimalizmas - dbr kai pagalvoju - kaip as spedavau visur