Norvegija. Kartą pabuvojus negali sustot.

Tai aisku ne visi keliai vienodi. Mes kur vaziavom, ten nebuvo keltu. Na as rasau kaip yra, o jus kaip norit taip galvokit. Gi neissigalvoju. Ir as nesiginciju, Tik rasau kiek kiek iomanoma nuvaziuoti, ir viska matant. O kaip kas nori taip tas vaziuoja, Kiek zmoniu tiek nuomoniu.

Isijungsiu i diskusija.Norvegijoj buvau ne karta, teko pagyvent pora meteliu ten, tai galiu pasakyti, kad 700 km per diena (12 val.)nuvaziuoti imanoma tik vaziuojant pagrindiniu keliu, kur greitis galimas yra 90 km/val. ir ten visiskai ne turistinis marsrutas , o taip vadinamas greitkelis. Kadangi cia tema yra keliaujantiems po norvegija, tai neaptarinejam galimus greicio ar nuvaziuotu kilometru rekordus. Keliaujant po idomias vietas greit nepavaziuosi del keliu sudetingumo. O kai mes keliavom po Norvegija 7 dienas tai per jas iveikeme 2300 km.

Siaip tikrai daugelis is keliavusiu Norvegijoj vienbalsiai sako,kad iveikt 300km imanoma, daugiau tiesiog neverta,nes bus lekimo ritmas, mano ne toks keliones tikslas tikrai. Siek tiek pasikoregavom marsruta nuo Geirangerio iki Stavangerio, ten atstumas nemazas, patarimu deka pakeiciau plana is vienos paros i dvi, tikrai turetu uztekti

Siuometu pats didziausias atstumas kol kas mums aktualus per para t.y. iveikti atstuma nuo Karlshamno iki Lillehammerio kazkur, cia gaunasi apie 800km, vyras nusiteikes iveikt, nes pagal zemelapius visur praktiskai autostradinis kelias E6. O jau uz Lillehammerio jau tempas teks numest. Pirma nakvyne uz Lillehammerio. Gal kas esat situo marsrutu keliave ?

Sonata B, manau, kad iki vakaro tikrai nuvaziuosit, tik nuo Oslo link Lillehamerio yra taisomas kelias, tai kamsciai gaunas. Jei yra galimybe, galetumet aplenkt E6 sitoj vietoj.

Papildyta:
Kas yra buve prie to istrigusio akmens tarpeklyje. Kaip tenais, ar patiko? Ten dar nesam buvo, noretume nuvaziuoti.Buvom Preikestolen‎ , o prie to akmens ir nenuvaziavom.

Drisciau papriestarauti del igudziu. Greitis ir iveikti km ne nuo igudziu priklauso. Daug keliaujam, daug vazinejam, ismaisem su sava masina visa Europa praktiskai, matem visokiu keliuku, bet Norvegijoje greitai net su lengvaja nepaleksi. Daugiausiai nuvaziavom 500 km kai vaziavom link Lofoteno salu, nes buvo like 1000 km vaziavimo iki ju, o norejosi per dvi dienas iveikti kelia.

Mano draugas buvo ir ten, ir ten, tai sakė, kad įstrigęs akmuo daug įspūdingesnis nei Preikestolen.

Reiks tada nuvaziuoti. Maciusi nere nuotrauku esu, tai tikrai grazu. Bet niekas nebuvo is pazystamu, nebuvo teke girdeti kaip ten. Ir girdejau, kad lyg 5 ar 6 kilus eiti reikia, nezinau tikslei. Kas buve papasakokit placiau, idomu man.

as rekomenduoju aplankyti Norvegijoje Torghatten,kuris yra prie Brønnøysund.







ten yra kalnas su skyle, i kuria galima ieiti. atsiveria labai grazus vaizdas

Reiks tada nuvaziuoti. Maciusi nere nuotrauku esu, tai tikrai grazu. Bet niekas nebuvo is pazystamu, nebuvo teke girdeti kaip ten. Ir girdejau, kad lyg 5 ar 6 kilus eiti reikia, nezinau tikslei. Kas buve papasakokit placiau, idomu man.
-----------------------------------------------------------------------------------------]
Taip link to akmens Kjerag ( pirmyn-atgal) kai nes kojos nebelaikė.Nuolatinis lipimas aukštyn į kalną (tiksliau 3) ir leidimasis nuo jo duoda krūvi kojų raumenis ir bendram organizmo fiziniam krūviui.
Didžiausia atgaiva kalnų upeliukai ( ir atsigerti ir kojas pamirkyti).
Kadangi ant paties akmens is mūsų šeimos lipo tik vienas vyras, tai aš jo jausmo negaliu nusakyti. Tiesog mėgavausi poilsiu, vaizdais iš 900m aukščio.
Kadangi sekančia d. turėjome planuoses Preikestolen, atsisakėm to malonumo , nors sekančia dieną raumenų neskaudėjo, bet bendras nuovargis jautėsi ir jau niekur kopti nesinorėjo.

Tiesa, reikia turėti apsaugą nuo saulės.

Aš galiu papasakoti - neseniai grįžom. Kaip ir esu minėjus, Kjeragas ir Dalsniba - didžiausią įspūdį palikusios gamtos grožybės.

Mes lipom ir į Preikestoleną, ir į Kjeragą.
Kjeragas - tikrai gerokai sudėtingesnis maršrutas. Kaip ir buvo pažymėta jų žemėlapio lentoje, trasą įveikėm per 2,5 val.+2,5 val. (pirmyn ir atgal). Čia su pailsėjimais paskaičiuota. Vienoj vietoj net arbatos atsigėrėm (iš termoso), nes tikrai pakankamai varginantis kelias. Daug kur teko repečkotis ir keturiomis. Kai kur padarytos grandinės pasilaikyti, nes plokščiais akmenų paviršiais kitaip neužsikabarosi.
BET vargas tikrai vertas to, ką ten pamatai užlipęs. Vaizdai - sunkiai nupasakojamo grožio. Gaila, kad nemoku nuotraukų įkelti. Kita vertus, neįmanoma tokių dalykų nufotografuoti - reikia pamatyti. Mes viršuje dar 1 val. praleidom - buvom tieisog apakę. Taip kad reikėtų skaičiuoti 6 val. tokiam maršrutui (nebent esat labai sportiški, tada gal ir greičiau subėgiosit ).
Buvom užlipę ir ant paties akmenuko. Tiesa, tikėjomės, kad jis bus didesnis. Man buvo labai baisu, nes po juo apačioje - bedugnė. Be to, vėjas pūtė labai stipriai - gali ir nupūsti netyčia. Žodžiu, su vyru už rankos besilaikydama ir užgniaužus kvapą užlipau nusifotografuoti. (yra virvelė nuo kito akmens pasilaikyti, bet trumputė).

Bet va, po Preikestoleno ir Kjerago (dvi dienas paeiliui mums gavosi) - į Trolltungą trečią dieną lipti jau nebesiryžom... Buvom gerokai pavargę. Nuvažiavom, žiūrim - laiptai toookie tiesūs, beveik tiesiai "į dangų" Vaikai atsisakė iškart, tai ką jau...

Beje, Kjerago labai nebijokit - lipa ir su 3-4 metų vaikais. Tiesa, juos tenka nešti turbūt nemažą laiko dalį. Dar netgi matėm ir su kūdikiu vienus turistus - nešėsi vaikjuostėje. Pagalvojau tik - kas būtų, jei tas tėvelis netyčia paslystų.. Brrr... Baisuma.

Papildyta:
Ir dar. Nuvažiuoti 700 km per dieną Norvegijos keliais - čia jau, matyt, kažkas iš fantastikos srities... Tikrai serpantinais neįmanoma tiek nuvažiuot. Greitis kalnuose - nuo 20 iki 60 km/h.

[quote=siaureja,2010 08 11, 02:09]
Jo su tom nuotrauku ikelimu man ir nepatinka. Daug cia visokiu maigymu kol ikeli.
__________________________________________________________________

kokybiškos foto taip, puiku , bet aš irgi pritariu nuomonei: ką pamatai savo akimis, nuotraukose neperteiksi, todėl mūsų atveju aš vaizdus ,,rijau akimis" o jau kita šeimynos dalis ėmėsi fotoaparato ir kameros