Ar gali vyras ir moteris būti tik draugais

Na, taip, as irgi negarantuoju, kad jis negautu nuo maniskio "i duda" Bet, kad jie draugai liktu - neisivaizduoju. Na, palauksiu dar truputi, sakiau, kol gris is juros... Jei tik zinociau, kaip galima "istrinti" is jo jausmus, tai taip ir padaryciau... Bet is savo patirties zinau, kad budas vienas - nesimatyti, absoliuciai nebendrauti...

Manau,jei tarp vyrų stovi moteris,jie tikrai nebus varžovais Paleis į darbą kumščius, taip gamtoj sutvarkyta. Būtų įdomu pamatyt situaciją, kada vyras toleruoja, jog jo draugas "mergina" jo žmoną. Tai tada jau tam vyrui tos žmonos pačiam nebereikia. O šiuo atveju taip nėra Tai ir nesitikėkim,kad jie liktų draugais.

Taip. Juk neliks pasitikejimo... Kokia dar draugyste... Neskubu dar visko griauti.. Ziuresim, kaip cia bus... Tas "meiles prisipazinimas" tikrai ne laiku ir ne vietoj... Jei reikes, pasielgsiu su juo ir grubiai, nors nesu is viso tokios naturos... Bet jei zinociau, kad tai iseis i nauda, tai - taip...

Sitaucija iš tiesų kebli.Bet kokiu atveju bus ir atomazga. Tik tu viena gali nuspręsti,kas yra teisinga ir kaip geriau. Linkiu ryžto, jei teks būti kategoriškai.

Aciu. As taip suprantu, kad sitoje istorijoje butent as turesiu "sudelioti tuos taskiukus ant i".

Ka reiskia sitas liudnas veidukas?

Dar senukas Hemingvejus sakė, kad draugystė tarp moters ir vyro yra neįmanoma, tam juos turi sieti meilė(čia atsakoma į antraštės klausimą).

Nauji laikai koreguoja senas vertybes, bet meilė visais laikais buvo ta pati.

Kai esi draugais, matyt, visada balansuoji ant tos ribos, kai gali buti jau nebe draugais. Ir ta tikimybe, kad draugyste peraugs i kazka daugiau (nesvarbu, is vieno ar is abieju puses) manau, yra pakankamai didele. Man idomi nuomone tu zmoniu, kurie sako: "Man jis kaip brolis" arba "Man ji kaip sesuo" ir tvirtai tiki tokios draugystes realumu. Jei jus kazko nejauciate, dar nereiskia, kad kita puse nieko nejaucia. Visu pirma, jei tai draugyste tradicines orientacijos zmoniu, tai yra (bent is vienos puses tai tikrai gali buti) fizine trauka. O po to, laikui begant, zmones tampa vis atviresni ir artimesni vienas kitam, jie vis daugiau suzino vienas apie kita, leidzia pazinti save is vidaus. Ar nera realu isimyleti arba bent jau susizaveti? Aisku, jei abu zmones turi tvirtas moralines normas, jie valdysis, bet tai jau bus ejimas pries savo prigimti. Turbut jau pati vyro ir moters draugyste priestarauja prigimciai. As nekalbu apie pazistamus ir siaip draugelius. As kalbu apie tokius, kurie daug laiko praleidzia drauge ir issipasakoja vienas kitam viska...

Nuo paauglystes turejau toki drauga. Jis man buvo kaip brolis. Gal net artimesnis, nei brolis. Niekas to netikejo, bet mum nerupejo Atsimenu, kaip turejo jis mergina, kuri ziauriai pavydedavo, scenas keldavo. Ji netikejo, kad tarp musu tik draugyste. Po to jie issiskyre ir kai ji pamate, kad 1 metus jis buvo vienas, tuo metu ir as turejau labai daug rupesciu su draugu ir mes vis tiek likome tik draugais, ji turejo pripazinti, kad vis delto tokia draugyste buna Beje, dabar mes su ta jo mergina esame geriausios drauges
Ir dar buvo vienas draugas, kuris buvo man tik draugas. Geras, geras draugas.
Dabar rysis nutruko ir su vienu, ir su kitu. Kai jie vede. Kartais pasimatome bendruose baliuokuose, pasikalbame mielai, kartais laiskus viens kitam parasom. Bet sanytkiai nebetokie ir tik del nuolatiniu zmonu pavydo scenu, isteriku... O dieve kaip visiems tai nusibodo, jau ir draugyste neteike malonumo Kai pastoviai del to kitas zmogus yra nelaimingas... o jei dar artimas zmogus. Aisku, kad jie pasirinko zmonu gerove, o draugyste paaukojo. Ir pati buciau taip padarius. Pritariu ir puikiai suprantu, tik siek tiek del to vis tiek liudna... Na, bet pasaulio nepakeisi
O su dabartiniais draugais - turiu kokius 5 draugus, kurie man tik draugai. Ir kuriems irgi esu tik drauge. Kai kurie is ju vede, kai kurie merginas turi, kai kurie vienisi. Nesvarbu. Mes tik draugai - atvirai pasipasakojame apie savo gyvenima, smagiai praleidziame laika kartu. Kol kas tai nesukelia rupesciu nei mano, nei ju asmeniniame gyvenime. Be abejo jei kels, rinksimes tai, kas mums svarbiau, bet kol kas as teigiu: tarp vyro ir moters yra imanoma draugyste

Na, taip, iki tam tikro laiko imanoma. O po to, kaip ir pati parasei, liekama pazistamais (kaip tavo atveju), jei neperauga i kazka daugiau. As netikiu ilgalaikemis draugystemis. Be to, tu kalbi is savo puses. Kaip gali zinoti, ka puoseleja kita puse. Man labai butu idomu suzinoti, ka mano apie moteris-drauges vyrai. Manau, kad daugiau kaip puse tokiu draugysciu sieja (cia is vyru puses) simpatija ir fizine trauka, kita dalis - tai yra tikejimasis rimtu santykiu, ir tik vienetai galetu pasakyti, kad tai yra tikrai drauge be jokiu pasaliniu minciu, ir niekada nepasvarste apie ja kaip apie moteri. Bet tai mano nuomone. Kaip yra is tikruju, galetu pasisakyti vyrai.

Ar įmanoma tarp vyro ir moters tik draugystė? TAIP. Tačiau čia jau gvildenamas kitas klausimas-ar įmanoma, kad draugai (vyras ir moteris) jaučia tik draugiškumą? Gal... Iš savo patirties: turėjau gerą draugą, su kuriuo ir mokėmės kartu ir labai artimai bendravo ir romantiški jausmai, kuriuos jam jaučiau, netrukdė gyventi, nes perdaug vertinau jį kaip draugą ir kaip velnias kryžiaus bijojau peržengti ribą. Ir šiaip pažinodama save, žinojau, kad tos meilės nemarios, nes mėgau su vaikinukais pažaisti (atėjau-pamačiau-nugalėjau-pažaidžiau-pamečiau ) Peržengus ribą, netikiu, kad gali likti draugais, nes atsiranda nepatogumo jausmas kai nemylinti pusė bendrauja šalčiau ir atsargiau, nenorėdama teikti vilčių ir skaudinti...

Roof, papasakok ką atsakai kai jis tau pasakoja apie savo jausmus? Gal galėtum bent dalė tų reikalų perleisti kitam žmogui, kad ir vyrui? O tam kitam pabandyti važiuot per sąžinę, tipo jei tikrai nuoširdžiai mylėtum, neskaudintum tokiom kalbom, gerbtum mano pasirinkimą būt su sutuoktiniu, nebandytum išskirt su žmogum, kurį myliu ir pan. Arba tiesiai šviesiai pasakyt, kad jei dar taip nesivaldys nusispjausi į visas draugystes ir nebebendrausi nei su juo nei su žmona ir viską abiem papasakosi. Beje, tokiam reikalui pasiruoščiau kokių gerų įrodymų (jei įmanoma kokį laišką ar pan), kad galėtum pateikti jei reikės apginti savo garbę, nes iš tavo pasisakymų neatrodo, kad visiškai pasitiki tuo žmogum

Sėkmės