QUOTE(ragnez @ 2008 07 10, 11:06)
o kaip tu vadini ta veiksma, kuri darai su dirziuku? gal glostymu?
gali paskaityti alternatyvios literaturos, pvz., Zukauskienes vadoveli "vaiko raida".
gali paskaityti alternatyvios literaturos, pvz., Zukauskienes vadoveli "vaiko raida".
Ragnez, jau ir šioj temoj bandai būti teisuolė šaunuolė, geriausiai išmananti visas sritis. Netikiu, kad pati negavai diržiuko ir nedavei nei karto savo lialiams. Bet tiek to. Tavo tiesa yra tavo tiesa.
O aš nesu taip kategoriškai nusiteikusi prieš tą diržiuko auklėjimo būdą. Pati atsimenu vaikystėje ne kartą buvau gražiai įspėta nedaryti to ar ano. Bet tikrai nereagavau, arba paklusdavau tik tą minutę, kada buvo aiškinama. Nors , kaip mama sako, buvau gana paklusnus vaikas. Tačiau visi mes buvom vaikai ir tikrai žinom, kad labai smagu padaryti ar pabandyti, tai, kas draužiama. Ir aš visiškai sutinku, kad negalima vaiko bausti diržiuku ar kita kokia fizine bausme, kai vaikas tiesiog netyčia padaro kažką kuo mes tikrai nesižavim. Bet, ką daryti jei vaikas pikltybiškai nepaklusnus? Tik ir laukia momento, kada vėl galės pasielgti taip , kaip tėvai prašė nesielgti???
Iš savo vaikystės atsimenu, tikrai taip elgiausi. Ir ne keletą kartų, o kelesdešimt kartų. Kol tėvams trūko kantrybė ir jie paėmė diržiuką. ( nors prieš tai išbandę buvo begales "protingų" auklėjimo būdų", pokalbių, aiškinimo ir t.t.)
Ir to vieno karto užteko visam gyvenimui. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas kai gavau diržą. Bet nuo tada laaaaabai aišku tapo, kas yra galima, o kas ne.
Vėliau užtekdavo ir taikaus problemos sprendimo būdo.
Taigi, skirtngi tėvai, skirtingi vaikai, jų raida ir auklėjimas skirtingas.