Kodėl diržo naudoti neverta?

taip, naturalu, kad dveju metuku vaikas domisi, kaip mama gamina valgyti ir pats bando tai daryti. vaiko elgesys normalus, o tevu pareiga uztikrinti sauguma. tai padaryti labai paprasta:
1. kai maistas negaminamas, uzsukti dujas (na,visai uzsukti - ta rankenele, kuri buna prie duju vamzdzio).
2. kai maistas gaminamas, nepalikti vaiko virtuveje vieno - juk jis ne tik dujas pasukioti gali, bet ir verdanti puoda nukelti...

Neapkaltinkit vėl pamokslavimu, bet kartais man susidaro įspūdis, kad mamos nori, jog vaikui pasakius VIENĄ kartą jis klausytų visur ir visada be jokių išlygų Nu gi taip nebūna, net ir suaugę ne visada klauso

taip. bausme moko vengti bausmiu. efektyviau yra aukleti taikant paskatinimus uz tinkama elgesi. o paskatinti galima gana paprastai - parodyti demesio, laiku pagirti, padekoti, leisti uzsiimti malonia veikla ar pan.


o ar ta vienkartini prilupima gali laikyti auklejimu?
ar vis tik didesne itaka tau turejo nuoseklus tevu elgesys, demesys, aiskinimai ir parodyta kantrybe?
kas butu su tavo psichine pusiausvyra, jei tevai uzuot milijona kartu aiskine ir kalbejesi, butu krete tau i kaili uz kiekviena ju nuomone netinkama poelgi?


jei tevas ar motina pykcio ir nevilties akimirka kito kelio nemato, nereiskia, kad to kito kelio nera.

Pritariu raganez

Atsidurkite vaiko pozicijoje dėl dujų: jis mato ką daro mama, kartoja tai (t.y mokosi gyventi), ir už tai gauna per nagus

O su visais prietaisais darom taip: rozetės užkištos, prie viryklės neprileidžiu, kur stovi pavojingi daiktai stalčiai su spec. užraktukais, kas pavojinga užkelta į nepasiekiamas vietas ir dar nei minutės be priežiūros, nes su jo noru viską pažinti ir paragauti tai kitaip ir būti negali.

Šiaip dėl kategoriškumo, tai manau yra dalykų kurie turi būti kategoriški , vien tam, kad dėtum pastangas tokių dalykų išvengti, nes jeigu esi nusiteikęs, kad kartais vaiką galima mušti, tai ir muši ne vieną kartą, o jeigu atvirkščiai, tai rasi kitokį problemų sprendimą

matai, ne visiems iseina pirkti nauja buitine technika atsiradus vaikuciui. aisku tai iseitis, jei noras pakeist buitine technika namie sutampa su mazo vaiko turejimu (mes patys pirkom nauja virykle kai maziukei buvo 6 men ir irgi su apsaugom, nors jei butu teke ja pirkti pora metu atgal tikriausiai apie tai net nebutume pagalvoje)

del degtuku, tai jie pas mus tikrai budavo dedami ten, kur vaikai neturetu paimti, bet norint viskas galima... o mokyti reikia, nes jei tik slepsi, tai vaikas atrades degtukus ir nezinodamas, kad ju imti negalima dar oi kaip su jais gali pazaisti...



taigi, kad dujos visada budavo uzsukamos, kai maistas negaminamas ir netgi tada kai vaikiukas noredavo atsukineti jungtukus jam budavo aiskinama ir neleidziama to daryt.
Kai mama darydavo valgyt tikrai stengdavos buti vien prie virykles, bet velgi kai ji buna viena dienos metu su vaiku ir tarkim verda sriuba, kuriai isvirti reikia tarkim valandos (padeta ant tolimesnes virykles padeties, butent kad nepasiektu vaikas). Per ta laika mamai gali prireikt nueit i WC, pasiimt ka nors is saldytuvo, atsiliept telefonu ir t.t. t.y. atlikt vos minute trunkanti darbeli, per kuri vaikas virtuveje uzsuka ir atsuka mygtukus.

teisingai, reikia mokyti.
bet ne siaip sau kaip papugai kartoti "negalima" "negalima" "negalima". reikia mokyti vaika elgtis saugiai - to vien draudimais neismokysi.
del degtuku - labai lengvai galima parodyti, kad degtukai uzdega ugni, o ugnis karsta ir pavojinga, todel degtukus gali imti tik mama ir tetis ar kiti suaugusieji.

beje, as dar tur pradinese klasese buvau, bet su ugnimi mokejau atsargiai elgtis. mociute net leisdavo zvake kambary vakarais deginti - be suaugusiuju prieziuros. ir tas jos pasitikejimas verte mane buti atsakingai, atsargiai. nors tikrai ne viena vakara praleidau varvindama karsta vaska, nesu nei nusideginusi, nei ka nors padegusi...


cia jau prasideda pasiteisinimai...

1. zinoma, kad ne... bet jei ta syki tevai velgi butu man tik paaiskine kad elgiausi blogai plius skyre kokia kita bausme, gal as savo zaidimus vel pakartociau tik su didesnem pasekmem...

2. nekalbu apie musima pykcio ir nevilties akimirka. Esu pries tai, bet kartais dirzas paimamas labai gerai apgalvojus, isbandzius kitas priemones ir tikrai galvojant kad tai daroma del vaiko geroves...



matai, teoriskai ir as pritariu, del to kad vaikas stengias daryt ka daro mama tai aisku ir naturalu... Bet kartu 2 metuku vaikas jau turi suprasti, kad yra daiktai, kurie priklauso jam ir daiktai, kurie yra tecio, mamos, brolio, seses ir kuriu jis negali imti. Lygiai taip pat ir veiksmai - tai, ka gali daryt tik suauge ir tai kas galima ir jam... Mano maziuke (17 menesiu) jau pora menesiu kaip nelenda prie kompiuterio, nes graziai jai buvo paaiskinta, kad tai mamos ir tecio. Ji turi savo zaisliukus, mes savo, nors buvo laikas kai irgi pirmai progai pasitaikius spaudydavo mygtukus, pridirbdavo nesamoniu
Papildyta:


as nekalbu apie pasakyma viena karta ir nuolanku paklusnuma is karto po to.Kartojuos, bet esu pries musima, esu uz auklejima, kalbejimasi ir t.t., bet suprantu ir tuos tevus kurie isbande viska, rimtose situacijose, nusprendzia panaudot fizines bausmes.



1.off topic, bet ir as buvau mokoma ir atsakingumo, ir tikrai tikrai zinojau, kai emiau ir zaidziau su ugnimi, kad to daryt negalima, nes puikiai prisimenu ta diena. Zinojau ir supratau, kad ugnis - ne zaidimas, bet va kazkas uzejo ir prisidirbau

2. cia ne pasiteisinimai, tiesiog yra teorija ir yra realybe. Na sutikit, kad praktiskai neimanoma kiekviena diena stovet tikraja to zodzio prasme prie puodu po kelias valandas pastebekit save is salies kai gaminat valgyt - kazkas verda, o cia dar reikia ka nors papjaustyt, kazkur pasluostyt, kazka paimt, padet, o vaikui ir 20 sekundziu uztenka isdaigai iskrest

negali zinot, kaip butu buve...
gal tau butu uzteke isgascio, kad vos neivyko nelaime? ar manai, kad nelupta nebutum suvokusi, kad galejo baigtis ir blogiau?


manai, kad tave tevas prilupo labai gerai apgalvojes ir isbandes kitas priemones?


grynai teoriskai, 2 metuku vaikas dar nelabai tiksliai zino, kas yra "as", nekalbant apie tokias savokas kaip "mano" ir "nemano". be abejo, tokio amziaus mazylis kaip tik ir MOKOSI butent siu dalyku, todel ji paskatinti galima, ir net reikia, bet tiketis ar reikalauti, kad is karto supras - neverta...


sutinku. bet tai, kad man reikia padirbti tuos darbus yra mano problema, o ne vaiko. kodel tureciau JI bausti uz tai, kad AS nesu visada ideali?

Pas mus virtuvėje apatinėj lentynoj, vaikui itin lengvai pasikeimoj vietoj, laikomas kavos servizas Norit tikėkit, norite - ne, bet vaikas (14 mėn.) prie jo nelenda, ir to pasiekiau nė karto jam nesušėrus ir nepakėlus balso. Tiesiog, kai jis pradėjo ropoti ir viską griebti, neleisdavau jam prie to servizo prisiliesti. Prisiartindavo - iškart atitraukdavau ir nunešdavau prie žaisladėžės. Aišku, jis apsiskudavo ir eidavo vėl. Atitraukdavau ir antrą kartą. Ir dešimtą. Ir penkiasdešimtą, jeigu reikėdvo. Ir taip kasdien, kokius porą mėnesių ar dar ilgiau. Ilgainiui jo tas servizas ėmė nebedominti. Dabar ateina pas mane kitos mamos stebisi pamačiusios, kur guli tas servizas. Sako, pas mus tai būtų neįmanoma Su vaiku reikia begalinės kantrybės ir diplomatijos. Būtent šių savybių dažnai stokoja tėvai, kuriems atrodo, kad mušimas - tinkama auklėjimo priemonė.
O situacija, kai vaikas atsuka dujas ir motina to nepastebi, sakyčiau, rodo jos pačios atsakomybės ir dėmesio vaikui stoką. Motinystės atostogos duodamos vaikui prižiūrėti, o ne nagus lakuoti ir bobiškus žurnalus skaityti.

QUOTE(ragnez @ 2008 08 13, 16:11)

1.negali zinot, kaip butu buve...
gal tau butu uzteke isgascio, kad vos neivyko nelaime? ar manai, kad nelupta nebutum suvokusi, kad galejo baigtis ir blogiau?
manai, kad tave tevas prilupo labai gerai apgalvojes ir isbandes kitas priemones?

<{POST_SNAPBACK}>

1. taip, negali zinot, gal tikrai to isgascio butu man pakake ir daugaiu tai butu nepasikartoje, gal ne... Siuo atveju visgi buvo pavojuje visu gyvybe, todel tikriausiai tetis ne is malonumo man sudave per minkstaja... Beje, muse tikrai ne is karto, puikiai atsimenu kaip man liepe eit i kambari, atejo tik po kokiu 15 min ir sudave tik pora kartu, taigi ne inirsio pagautas... Kitu priemoniu kai kalbama apie zmoniu gyvybe gal kartais neverta bandyt?
isivaizduok, jei tada butu mane nubaude tarkim neisleidimu i kiema ir isaiskine man apie zala kuria galejau padaryt, o as po keliu sav, menesiu ar metu vel vaikisko smalsumo pagauta buciau sudeginus namus ir dar pati sudegus?? Gal tada visgi geriau tas viena karta paimtas dirziukas...

QUOTE(Heart @ 2008 08 13, 16:55)

Pas mus virtuvėje apatinėj lentynoj, vaikui itin lengvai pasikeimoj vietoj, laikomas kavos servizas  Norit tikėkit, norite - ne, bet vaikas (14 mėn.) prie jo nelenda, ir to pasiekiau nė karto jam nesušėrus ir nepakėlus balso. Tiesiog, kai jis pradėjo ropoti ir viską griebti, neleisdavau jam prie to servizo prisiliesti. Prisiartindavo - iškart atitraukdavau ir nunešdavau prie žaisladėžės. Aišku, jis apsiskudavo ir eidavo vėl. Atitraukdavau ir antrą kartą. Ir dešimtą. Ir penkiasdešimtą, jeigu reikėdvo. Ir taip kasdien, kokius porą mėnesių ar dar ilgiau. Ilgainiui jo tas servizas ėmė nebedominti. Dabar ateina pas mane kitos mamos stebisi pamačiusios, kur guli tas servizas. Sako, pas mus tai būtų neįmanoma    Su vaiku reikia begalinės kantrybės ir diplomatijos. Būtent šių savybių dažnai stokoja tėvai, kuriems atrodo, kad mušimas - tinkama auklėjimo priemonė.
O situacija, kai vaikas atsuka dujas ir motina to nepastebi, sakyčiau, rodo jos pačios atsakomybės ir dėmesio vaikui stoką.

[COLOR=red]Motinystės atostogos duodamos vaikui prižiūrėti, o ne nagus lakuoti ir bobiškus žurnalus skaityti.

<{POST_SNAPBACK}>

na nereik tikriausiai ir aiskint, kad vsii vaikai skirtingi, vieniems uztenka but patrauktiems nuo siekiamo objekto 10 kartu, kitiems 100, tretiems ir 1000 neuztenka. Ir jus negalit but tikra, kad viena diena, kai nepamatysit, arba ne jus busit su vaiku jis ta serviza ims ir sudauzys (nes mamos, kuri patarukia nebus salia, ir jis pajus laisve). Ir visgi net jei taip nutiks, tai nebus labai didele beda, jei vaikas nesusizeis - tai tik servizas... Kita vertus atsuktos dujos, jau yra negerai...

Del paskutinio sakinio - niekur nerasiau, kad mama nagucius lakuojas, o tuo metu vaikas zaidzia su virykle. Skaitykit atidziau ir venkite pagiezos nemanau, kad vaikas matydamas, jog mama apie kitus zmones susidaro tokia neigiama nuomone ju nepazinodama ir neisigilindama i situacija uzaugs teisingai mokedamas vertint kitus.

na viskas, kaip atejau i sia tema, taip ir iseinu - beviltiska, net normaliai padiskutuot, nes vis tiek, atsiras, kas nores izeist ir pasiept

Aciu ragnez uz diskusija, tikrai jusu mintys idomios

Negi sunku buvo patraukti ta serviza,vaikui nepasiekemoi vietoi,kam ekspetementuoti su vaiku kaip su bandomu triusiu.

1. Esu tikra, kad jis niekada jo nelies. Nes, visų pirma, niekada nebus taip, kad aš "nepamatyčiau". Vaikas yra judrus, smalsus ir dar ne visus pavojus pažinęs, todėl nė sekundei nenuleidžiu nuo jo akių. Visų antra, niekada nepalikčiau vaiko su žmogumi, kuriuo nepasitikiu. Mūsų su vyru pozicija dėl galima-negalima namuose yra vieninga. Todėl elgiamės su juo vienodai ir jis su mumis taip pat. O daugiau jį palieku nebent su savo mama, bet ne savo namuose, o pas ją. Ten galioja kitos taisyklės, kurias nustato seneliai, ir aš į jas stengiuosi kištis minimaliai.
2. Jokios neigiamos nuomonės nesusidariau ir įžeisti nieko nenorėjau. Atsiprašau, jeigu taip įvyko Tiesiog man nesuvokiama situacija, kai motina, būdama visą dieną su vaiku vieno kambario bute su amerikietiško tipo virtuve sugeba nepastebėti, kad šis atsuko dujas Nori nenori, kyla įtarimas kad dėmesys buvo koncentruojamas ne ten, kur reikėtų. Beje, jeigu neįmanoma vaiko išmokyti žodžio "negalima" reikšmės, dar yra toks dalykas kaip apsauginiai varteliai. Išeitį visada galima surasti, tik reikia netingėti.


Nesunku, bet paprasčiausiai nebėra kur jo dėti. Gyvename itin mažame bute