QUOTE(Limcamca @ 2008 08 20, 08:35)
Aš tai supratau taip: kad per vaikų gimtadienį tiesiog PRIVALAI lakstyti vaikui iš paskos, nes jo didenybės GIMTADIENIS. Privalai gainioti visą jų chebrą, sugalvoti ką jiems veikti ir t.t. ir pan. Ir neduok Dieve, išdrįsi prie stalo atsisėsti, - jau viskas, tada, jau nusirašai nuo padorių mamų

Nesuprantu, kam čia vaidinti, kad tie gimtadieniai yra super duper organizuojami. Juk būna, trankesnis, būna ramesnis gimtadienis. Būna su suaugusiais, būna ir be jų. Bet, kam šventai įrodinėti, kad oi, kokie mes protingi, vaiko gimtadienį su vaiku žaidžiame.

Vistik, iš kitos pusės pažiūrėjus,
mamai nederėtų žaisti. Mamai pagimdžiusiai tą patį vaiką irgi derėtų atsisėsti į garbingą sostą.
Gal per piktai aš čia, atleiskit. Bet, man skaitant tą temą, keista, kad vaikas visur ir visada besąlygiškai iškeliamas į pirmą vietą. Kaip MYLIMUKĖ rašo, kad suaugusiam nieko neatsitiks vaikui priėjus prie stalo, taip man atrodo, kad vaikui irgi nieko neatsitiks, jei mokės gražiai elgtis ir žinoti savo vietą. Man tiesiog bjauru, sėdi, šneki, kad ir su drauge ar keliais giminaičiais, sėdi kokia penkiametė pana, vėpso, klauso, dedasi į mažą galvelę suaugusiųjų šnekas

Nu, man tiesiog nemandagu
Kodėl mamai nederėtų žaisti? Ar jūs su savo vaikais niekada nežaisdžiat?
Ir kas per pasakymai- "žinoti savo vietą"?

Čia gi ne šuo, kad žinotų savo vietą- būdoj, o toks pats žmogus kaip ir jūs, jūsų vyras, ar kaimynė, kuri ateina papletkint.
Tai kas, kad klauso, mažai toj galvelėj lieka jūsų SVARBIŲ pokalbių, t.y. pletkų.
O jei ten tokie jau konfidencialūs dalykai, tai galima ir be vaikų prie kavos susitikt.
P.S. Ar jums niekas nesakė, kad pletkinti negražu?
QUOTE(Limcamca @ 2008 08 20, 09:47)
TAip, keikiamės, geriam, rūkom išsijuosę
Nesuprantu, kam jums diskusijos, jei viską išverčiat atvirkščiai
O ką aš negaliu apie anytą pvz. pakalbėti. Ar apie tuos pačius vaikus

Ar apie Petraitienes gimdymą? Ar apie moteriškas bėdas? Ar jūsų manymu nėra temų, kurios būtų tabu vaikučių ausims
Pvz. ateina pas mane kaimynė su savo penkiamete. Mano sūnus ją kviečiasi žaisti. Bet ne. Užsirioglina pirma ant sofos, ir sėdi. Mes užsipilam kavos. Tame tarpe ji (dukra) papasakoja kokį pletką, ką girdėjo vakar pas tetą Vilmą. ir toliau vis dar sėdi. Na, paimam saldainių, pavaišinam vaikus. O ji visą laiką prasėdi, į burną pražiūri ką šneki. Maniškis kalbina ją žaisti, galų gale jie pradeda žaisti prie stalo, mes nesusikalbam, pykstam ant jų ir pan.
Ar ne paprasčiau būtų: ateina kaimynė, vaikus pavaišinam saldainiais, nueina žaisti į savo kambarį. Ko reikia ar nori, ar, kad ir prisiglausti, - ateina, paklausia, pasimyluoja ir toliau žaidžia. Visi be pykčių
Ji nori su mama būti, ir kas čia tokio? Gal ji nenori su jūsų sūnum žaisti, gal nori visą laiką būtų prie mamos prisiglaudus
QUOTE(sena pažįstama @ 2008 08 20, 09:54)
Uz tai ir sakau, kad tie vaikai, kurie sedi liezuvius padeje prie suaugusiu stalo, kai salia sukiojasi bendraamziai, turi psichologiniu problemu. Ir juos jau gydyti reikia, o ne uztarti ir pateisinti.
Gal ir man pasigydyti?

Aš irgi sėdėdavau "liežuvį padėjus" ir nieko man neatsitiko. Tetulių pletkai tą pačią minutę išgaravo iš galvos, užtat liko daug įdomių prisiminimų iš senelio pasakojimo apie karą

Beje, tas vyko prie suaugusių stalo su mišrainėmis ir stipriaisiais gėrimais
QUOTE(sena pažįstama @ 2008 08 20, 10:44)
Matau, kad su laiku teks
Jus jau gyvenat
ne savo gyvenima, o savo vaiku

Is principo, tai nera blogai, bet visas gyvenimas ir kalbos sukasi TIK apie vaikus. O kurioj vietoj esat jus? Ar tik vaiku gimdymo ir auklejimo masina?
Ar turit idomesniu kalbu, nei vaiko issutimai, pampersai, maitinimas?
Linkiu, kad tas dalykas neatsigreztu pries jus pacia
O jūs turit įdomesnių pokalbių nei pletkai, kuriais su kaimynėm dalijatės ir kurių vaikams girdėti nevalia?