QUOTE(aifa @ 2008 08 01, 14:03)
Mes į diržą nespjauname. Mūsų supratimu yra situacijų, kuriose diržas yra priemonė pakreipti vaiką teigiama linkme.
Kažkaip kliūna pasiakymai, kad "mušti vaiką" yra paprasčiausias kelias. O jūs pabandykite, pamatysite kaip nepaprasta yra priimti tokį sprendimą. Ir kaip vieną kartą tai padarius šlykštu pačiam ir norisi kiek įmanoma ateityje nepakliūti į tokią situaciją.
Kažkaip kliūna pasiakymai, kad "mušti vaiką" yra paprasčiausias kelias. O jūs pabandykite, pamatysite kaip nepaprasta yra priimti tokį sprendimą. Ir kaip vieną kartą tai padarius šlykštu pačiam ir norisi kiek įmanoma ateityje nepakliūti į tokią situaciją.
Negali būti jokio pakreipimo į gerą prievartos būdu. Tame būtinai išliks kažkas blogo.
Sąžinė prabunda, kurios klausyti geriau nei savo `kvailų` emocijų. Taip, suduoti yra labai lengva išeitis, duoda efektą tuoj pat, tai pirmiausia ateina į galvą iš mūsų gyvūninės prigimties - instinktas. Gyvūnai sprendžia reikalus besipešdami. Bet mes esame žmonės. Galima rasti išeičių, bet tai sunkesnis kelias, nes pradžiai reikia išspręsti galvosūkį, kaip reiktų reaguoti ir kokius žodžius parinkti.
Tikiu, kad ateityje žmonija įvaldys ir aukštesnį auklėjimo lygį - per kalbos dovaną ir psichologiją.
Papildyta:
QUOTE(Vynė @ 2008 08 01, 14:24)
Bet neesu kategoriškai prieš mušimą, manau, kai šeima darni, teisinga, tai koks vienas kitas kartas labai įpatingais atvejais nesužalos vaiko psichiškai. Kiek teko matyti ir gamtoje patelės krimstelna jaunikliui, na taip švelniai motiniškai, tada jaunikliai pradeda reaguoti į jų pagrasinantį urzgimą.
Taip
