Kodėl diržo naudoti neverta?

Vaizgante, pakomentuokit prasau, kaip elgtis tokioje situacijoje:

pirma dalis: MIGDYMAS. (pries komentuojant, kodel migdau, jei nesimigdo paaiskinsiu, kad jei ji nemiega pietu, tuomet vakare nuluzta 6-7 vakaro ir atsikelia 4-5 ryto.

Ateina pietu miego laikas. Vaikas pavalgo pietus ir bandau guldyti miegoti. Papraso zaisliuko, kaip visada sutariame, kad jei zais ir nemiegos, zaisliuka turesiu paimti. Sutinka. Pradeda zaisti, po antro perspejimo zaisliuka paimu. prasideda baisulinis rekimas. pavyksta nurimti po kazkiek laiko. Sakau miegoti ir iseinu. girdziu, kad sokineja, ateinu ir prashau apsiraminti, miegoti, o jei neina uzmigti, tiesiog ramiai paguleti. Papraso pabuti kartu. As sutinku, atsisedu salia. kai tik atsisedu salia, prasideda vel gi zaidimai (atsistoja, pradeda sokineti, rekti, juoktis ir garsiai sukauti, o juk tuo metu kitas vaikas miega.) prashau apsiraminti, nes gali prizadinti broli, todel negalesiu su ja pasedeti. Nereaguoja, toliau sokineja. Atsistoju ir iseinu. prasideda bliovimas. sitaip migdosi nuo 12val iki 15val, veliau nematau reikalo guldyti, tad sakau jai keltis. Cia nevardinau visko, bet buvo ir pasakos skaitymas, dainavimas, apkabinimas ir miegojimas kartu, bet niekas nesuveike. Tokiu dienu buna kas antra.

antra dalis: Laikas po tariamo pietu miego. brolis irgi jau pabudes.

I atsikelusi broli skrenda gan masyvus zaislas, kai tuo metu ejau sildyti maista. pataike i galva. brolis bliauna. As imu broli ant ranku ir ramiu balsu aiskinu, kad reikia elgtis su kitais taip, kaip noretum, jog su tavim elgtusi. mane pertraukia ir rekia kokias nors nesamones is serijos kalba bilenka, kad net nepanasu i kalba (kartais imituoja, kad kalba, nors puikiai sneka). MAstau, kad dar nera abu alkani, skirsiu jiems abiem demesio, kad dukra truputi apsiramintu. paimu zaisla ir bandau su abiem zaisti. Dukra pradeda sokineti, supraskit neidomu. klausiu, gal nori pazaisti ka nors kita, sako, noriu prie baseino. sakau, kad siuo metu mes negalim eiti, nes turim laiko tik pavalgyti ir truputi namuose pazaisti, kad greitai turim isvaziuoti. Pradeda bliauti. as apkabinu ir bandau apraminti. mane pastumia ir pradeda garsiai rekauti. decibelai jos galingi, dreba visas rajonas, tai atitinkamai brolio akis dideles nuo isgascio, pradeda rekti. as apraminu viena, aiskinu kitai, kad ji taip gasdina, kad reikia truputi tyliau. pasiulau pazaisti koki nors zaidima ir kadangi nesulaukiu atsakymo, einu prie lentynos ka nors pasirinkt. tuo metu ji uzlipa ant stalo ir pradeda sokinet nuo jo ant foteliu (nedrausciau, bet tokie suoliai yra pavojingi, jau buvo susidauzus galva i stala, bijojau, kad susitrenkimo smegenu nebutu, nes davesi rimtai). Prasau to nedaryti prasideda staugimas. Taigi mazdaug nuo 12 valandos iki 17val as va sitaip "lakstau ir aiskinu" ramiu normaliu tonu, nors norisi tiesiog ramiai kazka kartu nuveikti, pazaisti.

zinot, po tokiu dienu, mane galite vezti i psichuske, as ne kiek nesupyksiu.

p.s. jokio pavydo broliui nematau. myli ir rupinasi. su juo dalinasi zaislais, atnesa jam soske, atsigert. cia be priekaistu. Bet absoliutus nesiskaitymas nei su manim nei su tevu. Ka pasakau, drasko akis ir atsikalbineja. kaip 3metei paaiskinti, kad tevu reikia klausyti ir kaip vaikui parodyt, kad suaugusius reikia gerbti?

as tikrai neisivaizduoju sitokio elgesio be bausmiu, bet stengiuosi ieskoti informacijos apie tai, kaip su ja elgtis, ka daryti, kad pagaliau sios nesamones pasibaigtu. Taciau atsitrenkiu kaip i siena, o mano savijauta panasi, kaip gyvenciau su paaugliu namuose, ne kiek ne prasciau...

jei rašote šioje temoje, tai manote, kad diržas padėtų

ar jūsų vyresnėlė gauna dėmesio tik jai (o ne šalia brolio)? pvz., kasdien pusvalandį tuo pačiu metu išeiti pasivaikščioti tik su mama ar tėčiu be brolio ir tuo metu kalbėti tik apie jai svarbius, įdomius dalykus.

Oi, Bonifacija, pas mane geriau, bet panašiai Aš migdau vyresnėlę apie 14-15h, anksčiau ji nebūna dar pavargusi. Viena neužmiega. Tai užmigdau mažę, tada migdau kitą. Jei mažė nemiega, tai pridedu žaislų, o vyresnėlę migdau ant rankų. Paprasčiausiai taip greičiau. Įjungiu mėgstamą lopšinę, atsisėdu ir palinguoju ant rankų. Klauso dainelės ir dainuoju pati. Užmiega per 5-10 min.

Pabudus pas mus irgi panašiai Prilipus prie sesės, už rankų laiko, galvoja, kad su ja žaidžia. (Viena nežaidžia visai.) O svorio kategorijos tai skirtingos Kai jau nebeleidžiu ir noriu jas išskirt, pažiūri į mane ir bumt su koja sesei. Neskaudžiai, nes žiūri, kokia mano reakcija bus. Nors būna ir persistengia. Dabar jau iš karto žinau, kad taip bus, tai kitaip išskiriu.

Nu ir dar daug visko, kad vakare mane irgi galima vežti į psichuškę. Einu tada į parduotuvę pieno pirkti. Kokią valandą pasivaikštau ir gerai

Šiaip vis tiek neduodu diržo ir nesiruošiu duoti. Daug kalbam, kol kas susikalbam.
Aš irgi lauksiu Vaižgantės komentarų

rasau sioje temoje, nes mane uzkabino butent Vaizgantes komentaras, jog visiskai nebaudzia vaiku. idomu pasidare, kaip pasielgtu tokioje situacijoje? nes as neisivaizduoju, jog uz toki elgesi galima butu nebausti.

dukra eina tik i preschool (3 kartus per savaite po 3 valandas. Visa kita laika demesys buna praktiskai tik jai vienai arba kartu su broliu. (brolis musu krapstukas, duodi zaisla ir daugiau nieko nereik ). Visi savaitgaliai ir pramogos orientuotos i dukra. taip pat daznai grizus teciui is darbo mes paliekam broli ir dviese nuvaziuojam pvz apsipirkt, taip leidziu jai pasijust svarbia, (pvz paklausiu " kaip manai, mums geriau nupirkti mazus pomidoriukus ar didelius, kurie tau atrodo grazesni?"). Kas del jai svarbiu ir idomiu dalyku, tai tai yra baseinas, kuriame maudosi maziausiai po 2 valandas per diena ir butinai vakare nueina tik su teciu dviese. Tikrai vaikas demesio gauna daug.
bet pastebejimas geras, jog elgesi taip, tarsi jai truktu demesio...
Papildyta:



o durniausia, kad man neiseina su ja kalbeti. Gi protinga Bonifacija, prisiskaicius visokiu protingu straipsniu, visada pritupia, kad buti jos ugio ir bando kalbeti, taciau dukra VISADA nusuka zvilgsni, o kai prasau paziureti i mane, kai kalbu su ja, tai geriausiu atveju pradeda spardytis. niekada neisklauso manes, o veido israiska jau tokia nustato, kad ne kiekvienas paauglys sitaip sugebetu.
Papildyta:



va cia dar geras komentaras, nes situacija tokia pati. dar busiu nekukli ir paklausiu, kaip ta vaika ant kedes islaikyt. Mano nesedi. atsigula salia kedutes, o kedute nuskrenda geriausiu atveju i kita kambari, nelabai geru atveju man i galva.

Bonifacija, negaliu ką nors jums patarti. Tik pasakysiu dalyką, kuris jus gali papiktinti. Vaikai atspindi tai, kas yra mamos viduje. Tik ji gyvena tai paslėpus, o vaikuose išlenda į paviršių "blogu" elgesiu. Jei mama nori, kad jos vaikai klausytų, jai pirmiausiai reikia pasirūpinti savo vidumi. Nuo moters vidinio pasaulio priklauso visa šeima- ir vaikai, ir vyras. Tai yra ne mano, o senovės išmintis. Jei nori, kad vaikai klausytų, pirmiausiai turi sutarti pati su savimi. Tai padaryti padeda pčios įvairiausios dvasinės praktikos, o mažiausiai laiko užima meditacija.
Dėl migdymo. Visus vaikus migdydavau ant rankų dainuodama. Ir visai nesvarbu, vaikui metukai ar ketveri. Kai mamoje ramybė, o ne pretenzijos, vaikas prisiglaudžia ir klausydamas balso tuoj užmega.

Aš tai esu kelis kartus išvedus į kitą kambarį. Ne ant kėdės, o šiap pagalvoti į kitą kambarį. Tai dabar pati išeina Sako, einu pagalvot Pabūna kažkiek laiko, pasėdi ant lovos, pažiūri per langą ir pareina: pagalvojau, kad sesės negalima mušti. Myliu sesę




Galvoju nu tikriausiai, tiesa. Nes pati pastebėjau, kad jei aš nebespėju, jei pavargau, tai ir vaikas kitoks. Jei aš atsikeliu su naujais sparnais iš ryto, tai visa diena būna labai gera. Reikės daugiau pasidomėti ta senovės išmintimi

1. panasu, kad jusu vaikai "lengvo charakterio".
2. as is principo nesu pikta, ypac kalbant auklejimo tema. atidziai perskaitau ir nepasipiktinu, o sutinku arba ne. ypac stengiuosi isbandyti protingus patarimus ir dziaugiuosi, jei suveikia. Man labiau patinka pasakyti "vakar padariau klaida auklejime, daugiau taip nedarysiu", negu "pries 20 metu buvau durna ir neteisingai auklejau savo vaikus". jauciu skirtuma tarp siu 2ju pasakymu.
3. geri pamastymai, protingai pasakyta, bet man reikia labiau "buitinio" patarimo ka daryti.
4. utopija visiska. toks jausmas, tarsi jus tik dainuojat, glostot, o as atejus migdymo laiku kaip uzstaugiu "i lova chuliganka!". NE. net toje aprashytoje situacijoje buvo pasaku skaitymas, lopsiniu dainavimas ir plauku glostymas. As visada dar pabunu salia net jei matau, kad jau uzmigo. vistiek dar paglostau plaukus ir dar karta ikvepiu ta vaikiska jos kvapa.

nu bet dar viena situacija, migdosi nuo 9 val vakaro. su visa atributika, lopsinem, pasakom, ant ranku ir t.t. idomu, kiek uztektu balso stygu jusu dainuoti, jei tai butu 2 nakties, o ji nemiega ir specialiai viska daro, kad neuzmigt??? vyrui i darba 7 ryto, brolis prizadinamas rekia. as irgi kaip zombi. paglostyt galvele 5 ryto ir sakyt, jo cia mamos vidines problemos, kad dukra sitaip linksminasi

na kadangi aš esu "protinga" irgi tik tiek, kiek paskaičiau knygose ir straipsniuose, tai va ten rašo, kad reikia taikyti ne bausmes, o logines pasekme. na, pvz., vaikas išmėtė žaislus, tai mama dabar juos turi rinkti ir neturi laiko žaisti su vaiku. ir surinkus žaislus, mama neina žaisti su vaiku, nes jau surinko - turi gautis taip, kad žaidimų laiką mama išnaudojo žaislų rinkimui ir dabar turi užsiimti kitais darbais. na čia tokį pavyzdį surezgiau, nežinau, ar pakankamai aiškiai aprašiau. žinoma, reikia viską pritaikyti konkrečiom situacijom (pvz., jei jusiškė mėgsta baseiną, tai gali nelikti laiko jam), pasekmės turi būti realios, o ne dirbtinai sukurtos, nes tada jos jau taptų bausme. taip pat negalima gąsdinti tomis pasekmėmis iš anksto, nes tada jos vėl tampa bausme. žinoma sudėtinga taip viska suorganizuoti keikvieną kartą, bet jei taikyti situacijoms, kurios kartojasi - tai galima viską apmastyti ir pritaikyti.

o šiaip, kai būna jau visai visai blogai, tai man padeda vizitas pas vaikų psichologą. vistik jie to mokėsi ir žino, kaip geriausia konkrečioj situacijoj, konkrečioj šeimoj. ir žino, kaip tai mamai pasakyti, kad suteikti jai pasitikėjimo savimi.

o dėl nesusišnekėjimo padeda galvojimas, kad vis tik čia dar tik gėlytės ir paauglystėj bus dar sunkiau, t.y. čia dar ne blogiausias vaiantas

o maniskei neveikia del vienos priezasties: karta, kai ji pietu miegojo, uzstauge dumu jutiklis (garsas toks pat kaip signalizacijos, tik kadangi prie jos lovytes buvo, tai isivaizduokit kad dar garsiau. Ji pradejo rekti, issigando, tuo paciu reke ir brolis issigandes. As greitai darinejau langus, kad pagaliau nutiltu jutiklis (pas kaimynus kazkas atsitiko) ir tik tada galejau abu paimti anr ranku ir raminti. bet iki raminimo dar pora minuciu viskas uztruko. del to ji kambary viena nepasilieka, jai baisu, o as nenoriu vaiko gasdinti.

O kai 2 vaikai? Mažoji užmiega tik su manimi valgydama MP, didžioji paskutiniu metu irgi nori tik su manimi. Ir ką daryt Jei abi migdau kartu, tai mažiukė neužmiega, nes didžioji nemoka tyliai kalbėti.

1. sita as taikau ir man patinka.

2. baisu ir pagalvoti...
Papildyta:



medituok.

Ko jūs tokios piktos?
Jūs manot, kad mano vaikai buvo auksiniai? Gi kai antrasis sūnus gimė, pirmajam dar nebuvo 2 metukų.
Ir sirgo abu sūnūs labai, ir ištisas savaites pamiegoti normaliai negaudavau.
Bet ar jums kas nors sakė, kad mama būti lengva?
Viskas priklauso nuo vidinio nusiteikimo. Ir kuo daugiau skųsitės, tuo blogiau bus.