QUOTE(AusraR @ 2010 05 23, 21:14)
kazkaip skaiciau skaiciau ir pasigedau diskusiju atitinkanciu temos pavadinima...
gal kas nors galetu papasakoti kaip auklejat savo vaikus be dirzo. Ka darot tada kai jau tikrai norisi ta dirza paimti. Ka darot kai pykstat? Kaip jums pavyksta ne tik kad nemusti vaiko, bet ir nekelti balso ir tt ir pan. Labai noretusi daugiau praktisku situaciju ir realiu gyvenimisku situaciju aptarimo....
gal kas nors galetu papasakoti kaip auklejat savo vaikus be dirzo. Ka darot tada kai jau tikrai norisi ta dirza paimti. Ka darot kai pykstat? Kaip jums pavyksta ne tik kad nemusti vaiko, bet ir nekelti balso ir tt ir pan. Labai noretusi daugiau praktisku situaciju ir realiu gyvenimisku situaciju aptarimo....
Aš tiesiog nesuprantu, kam tas diržas reikalingas? Auginu tris vaikus nenaudodama jokių bausmių, nes man nesuprantama, už ką tuos vaikus reikėtų bausti? Už tai, kad dvejetą parnešė? Daugiau idėjų neturiu...
Auginu 2m.2mėn. dukrytę. Jau turime ir pykčio priepuolių... Būna ir mieste "ištysta" ant žemės... Kartais užeina noras muštis, nors nėra gyvenime gavusi 
Ištikrųjų nekilo nei minties,kad pakelti ranką prieš savo vaiką... Ir nelabai suprantu, jei atvirai, už kokius būtent prasižengimus/ožiukus būtinas diržas? Gal taip auklėjančios vaikus mamos galėtų pateikti konkrečių pavyzdžių? Neketinu smerkti, bet įdomu, nes nesuvokiu... Ką tooookio vaikas turi padaryti, kad reiktų fizines bausmės? Atleiskit, niekaip neįsivaizduoju.
Nežinau, ar mano auklėjimo būdai kam pravers, nes kiek skaičiau čia, tai daugiau kalba ėjo apie didesnius ožiukus
Bet štai mums padeda apsikabinti, kai nori dukrytė pykti.. Daug kalbuosi su ja... O mieste jei supyksta, kad einame ne jai norima kryptimi,kai ta kryptimi eiti būtina (ji tada parkrinta ant žemės ir spiegia), tiesiog paimu ją ant rankų ir nukreipiu dėmesį. Iš tikro, mums labai padeda dėmesio nukreipimas...
O štai kai supykusi bando iš pykčio muštis, parodau, kad man liūdna, kad ji šitaip elgiasi.. Tuoj pat vaikas persimaino ir ateina, paglosto,duoda bučkį.
Pati griežčiausia ir vienintelė bausmė kokią esu taikiusi: 2min. pastovėti kamputyje. Pastovi,nusiramina ir ateina geros nuotaikos... bet tai jau kraštutinumas,kai jau niekas kitas nepadeda... skaitau, kad ji dar per maža tokiai bausmei, bet kiek kalbėjau su savo psichologijos dėstytoju, tai anot jo, jau galima taikyti tokią bausmę, kai kiti nuraminimo metodai nepadeda. Jis patarė "statyti" į kampą pagal vaiko amžių. Jei vaikui 2 metai, tai 2min. Jei 3m.,tai 3min.. ir t.t.
Taigi kaip jau supratote,studijuoju psichologiją. Šį mokslą visų pirma pasirinkau dėl vaiko, kad žinočiau, kaip tinkamai jį auklėti. tai ir man padeda... Teko perskaityti ne vieną psichologijos vadovėlį, daug mokslinių straipsnių, ir nei viename neteko skaityti apie smurto naudą. Visi psichologai lyg susitarę sako: " Smurtas gimdo smurtą.. " Todėl fizinių bausmių taikymas tarsi perduodamas iš kartos į kartą.. Jei patį tėvai lupo,tai didžiulė tikimybė, kad ir pats savuosius taip auklėsi. O ypač taip linkę auklėti vaikus vyrai, nes jiems nuo vaikystės kalama, kad vyrai neverkia,vyrai stiprūs. O kaip kitaip savo "jėgą" pademonstruoti, jei ne smurtaujant prieš žmoną, ar bent jau prieš vaikus...
Kas liečia auklėjimo priemones mano vaikystėje, nesu gavusi nei diržo, nei rykštės. Nors jaunesnis brolis dažnai gaudavo... Jis buvo tiesiog išdykęs vaikas, prikrėsdavo šunybių. Bet nei sykio aš nepateisinau tėvų naudojamos bausmės. Nesupratau, negi už tokius niekus reikia vaiką lupti??? Ir po šiai dienai man jo išdaigos atrodo niekai... Kai jį mušdavo, aš pati verkdavau, prašydavau mamos, kad tėtis liautųsi.. Kai baigdavo jį mušti, bėgdavau apkabinti, o jis verkdavo pasikukčiodamas... Sakydavo, kad ne tiek skaudėjo užpakalį kai mušė,bet ant kiek skaudėjo širdį... Tai grynų gryniausias pažeminimas, paliekantis žiaurias pasėkmes visam gyvenimui,ir tos pasėkmės gali būti labai gilios... Ir dabar kai pagalvoju, nesvarbu, kad pati negavau, bet man po šiai dienai stovi akyse tas vaizdas mušamo brolio... Kokias pasėkmes mano, jau suaugusio, brolio, gyvenime paliko, aš plika akimi matau nebūdama kažkokia tai specialiste...
Ištikrųjų nekilo nei minties,kad pakelti ranką prieš savo vaiką... Ir nelabai suprantu, jei atvirai, už kokius būtent prasižengimus/ožiukus būtinas diržas? Gal taip auklėjančios vaikus mamos galėtų pateikti konkrečių pavyzdžių? Neketinu smerkti, bet įdomu, nes nesuvokiu... Ką tooookio vaikas turi padaryti, kad reiktų fizines bausmės? Atleiskit, niekaip neįsivaizduoju.
Nežinau, ar mano auklėjimo būdai kam pravers, nes kiek skaičiau čia, tai daugiau kalba ėjo apie didesnius ožiukus
Bet štai mums padeda apsikabinti, kai nori dukrytė pykti.. Daug kalbuosi su ja... O mieste jei supyksta, kad einame ne jai norima kryptimi,kai ta kryptimi eiti būtina (ji tada parkrinta ant žemės ir spiegia), tiesiog paimu ją ant rankų ir nukreipiu dėmesį. Iš tikro, mums labai padeda dėmesio nukreipimas...O štai kai supykusi bando iš pykčio muštis, parodau, kad man liūdna, kad ji šitaip elgiasi.. Tuoj pat vaikas persimaino ir ateina, paglosto,duoda bučkį.
Pati griežčiausia ir vienintelė bausmė kokią esu taikiusi: 2min. pastovėti kamputyje. Pastovi,nusiramina ir ateina geros nuotaikos... bet tai jau kraštutinumas,kai jau niekas kitas nepadeda... skaitau, kad ji dar per maža tokiai bausmei, bet kiek kalbėjau su savo psichologijos dėstytoju, tai anot jo, jau galima taikyti tokią bausmę, kai kiti nuraminimo metodai nepadeda. Jis patarė "statyti" į kampą pagal vaiko amžių. Jei vaikui 2 metai, tai 2min. Jei 3m.,tai 3min.. ir t.t.
Taigi kaip jau supratote,studijuoju psichologiją. Šį mokslą visų pirma pasirinkau dėl vaiko, kad žinočiau, kaip tinkamai jį auklėti. tai ir man padeda... Teko perskaityti ne vieną psichologijos vadovėlį, daug mokslinių straipsnių, ir nei viename neteko skaityti apie smurto naudą. Visi psichologai lyg susitarę sako: " Smurtas gimdo smurtą.. " Todėl fizinių bausmių taikymas tarsi perduodamas iš kartos į kartą.. Jei patį tėvai lupo,tai didžiulė tikimybė, kad ir pats savuosius taip auklėsi. O ypač taip linkę auklėti vaikus vyrai, nes jiems nuo vaikystės kalama, kad vyrai neverkia,vyrai stiprūs. O kaip kitaip savo "jėgą" pademonstruoti, jei ne smurtaujant prieš žmoną, ar bent jau prieš vaikus...
Kas liečia auklėjimo priemones mano vaikystėje, nesu gavusi nei diržo, nei rykštės. Nors jaunesnis brolis dažnai gaudavo... Jis buvo tiesiog išdykęs vaikas, prikrėsdavo šunybių. Bet nei sykio aš nepateisinau tėvų naudojamos bausmės. Nesupratau, negi už tokius niekus reikia vaiką lupti??? Ir po šiai dienai man jo išdaigos atrodo niekai... Kai jį mušdavo, aš pati verkdavau, prašydavau mamos, kad tėtis liautųsi.. Kai baigdavo jį mušti, bėgdavau apkabinti, o jis verkdavo pasikukčiodamas... Sakydavo, kad ne tiek skaudėjo užpakalį kai mušė,bet ant kiek skaudėjo širdį... Tai grynų gryniausias pažeminimas, paliekantis žiaurias pasėkmes visam gyvenimui,ir tos pasėkmės gali būti labai gilios... Ir dabar kai pagalvoju, nesvarbu, kad pati negavau, bet man po šiai dienai stovi akyse tas vaizdas mušamo brolio...
Kokias pasėkmes mano, jau suaugusio, brolio, gyvenime paliko, aš plika akimi matau nebūdama kažkokia tai specialiste...
Vartau štai delfi, ir radau tokį straipsnį į temą: http://www.delfi.lt/...s.d?id=32844605
Tarkim, kodėl reikia atskiro įstatymo, jeigu yra jau juose apibrėžta smurto sąlyga, įvairūs suskirstymai (lengvas, vidutinis, sunkus kūno sužalojimas), už juos yra baudžiama ir niekas nesicackina su tikrai žalojančiais savo vaikus. Arba eilutė apie psichologinį smurtą. Ar nenueisim iki to, kaip užsieny - užsispiria paauglys, jei tėvai kur jo neišleidžia, nueina ir pasiskundžia apie psichologinį smurtą, tėvams automatiškai baudos, nes tokio dalyko neišsiaiškinsi, vaiko žodį priima kaip už pinigą. Arba kaip per visokias laidas rodo, kaip ten tie vaikai negerbia tėvų, na man baisu. O tam psichologiniam smurtui beveik viską galima priskirt, kiekvieną žodį, draudimą... Man atrodo, tai tiesiog perdėtas valstybės kišimasis į šeimą.
Nenoriu nieko čia supykdyt, tiesiog pateikiu peno diskusijoms. 
Tarkim, kodėl reikia atskiro įstatymo, jeigu yra jau juose apibrėžta smurto sąlyga, įvairūs suskirstymai (lengvas, vidutinis, sunkus kūno sužalojimas), už juos yra baudžiama ir niekas nesicackina su tikrai žalojančiais savo vaikus. Arba eilutė apie psichologinį smurtą. Ar nenueisim iki to, kaip užsieny - užsispiria paauglys, jei tėvai kur jo neišleidžia, nueina ir pasiskundžia apie psichologinį smurtą, tėvams automatiškai baudos, nes tokio dalyko neišsiaiškinsi, vaiko žodį priima kaip už pinigą. Arba kaip per visokias laidas rodo, kaip ten tie vaikai negerbia tėvų, na man baisu. O tam psichologiniam smurtui beveik viską galima priskirt, kiekvieną žodį, draudimą... Man atrodo, tai tiesiog perdėtas valstybės kišimasis į šeimą.
Nenoriu nieko čia supykdyt, tiesiog pateikiu peno diskusijoms.
QUOTE(vaižgantė @ 2010 05 27, 18:49)
Aš tiesiog nesuprantu, kam tas diržas reikalingas? Auginu tris vaikus nenaudodama jokių bausmių, nes man nesuprantama, už ką tuos vaikus reikėtų bausti? Už tai, kad dvejetą parnešė? Daugiau idėjų neturiu...
tai cia net nediskutuotina. Bet kadangi pati vaikysteje buvau musama ir smarkiai (uz trejetus) , tai man prisipazinsiu daznai kyla noras daryti ta pati. Nedarau, bet noras kyla. Sunku buna susivaldyti. Ypac kai esu pavargusi....o pavargusi as nuolat, nes mano vaikai vis dar keliasi naktimis...tai kai nakti tenka atsikelti maziausiai 6-8 kartus, ir taip jau du metai, tai kartais tikrai buna sunku valdytis. Must nemusu, na bet balsa tia tikrai keliu. Ypac kai susipesa tarpusavy
Noreciau kitaip. Tai vat ir klausiu - gal esat atrade kokiu budu, kaip aukleti tokius mazylius (dveju metuku daug ten neprifilosofuosi su jais), ypac kai mama pavargusi. Ka tada darot ir tt ir pan. Pasikartosiu - net nenoriu diskutuoti apie dirzo ar saukimo ant vaiku reikalinguma. Cia ir taip aisku. Padiskutuokim geriau apie tai ka naudojat vietoj to. Juk turbut dazna is musu vaikystej dirziuku tevai paaukledavo....Papildyta:
QUOTE(Darling_ @ 2010 05 27, 22:00)
Vartau štai delfi, ir radau tokį straipsnį į temą: http://www.delfi.lt/...s.d?id=32844605
Tarkim, kodėl reikia atskiro įstatymo, jeigu yra jau juose apibrėžta smurto sąlyga, įvairūs suskirstymai (lengvas, vidutinis, sunkus kūno sužalojimas), už juos yra baudžiama ir niekas nesicackina su tikrai žalojančiais savo vaikus. Arba eilutė apie psichologinį smurtą. Ar nenueisim iki to, kaip užsieny - užsispiria paauglys, jei tėvai kur jo neišleidžia, nueina ir pasiskundžia apie psichologinį smurtą, tėvams automatiškai baudos, nes tokio dalyko neišsiaiškinsi, vaiko žodį priima kaip už pinigą. Arba kaip per visokias laidas rodo, kaip ten tie vaikai negerbia tėvų, na man baisu. O tam psichologiniam smurtui beveik viską galima priskirt, kiekvieną žodį, draudimą... Man atrodo, tai tiesiog perdėtas valstybės kišimasis į šeimą. Nenoriu nieko čia supykdyt, tiesiog pateikiu peno diskusijoms.
Tarkim, kodėl reikia atskiro įstatymo, jeigu yra jau juose apibrėžta smurto sąlyga, įvairūs suskirstymai (lengvas, vidutinis, sunkus kūno sužalojimas), už juos yra baudžiama ir niekas nesicackina su tikrai žalojančiais savo vaikus. Arba eilutė apie psichologinį smurtą. Ar nenueisim iki to, kaip užsieny - užsispiria paauglys, jei tėvai kur jo neišleidžia, nueina ir pasiskundžia apie psichologinį smurtą, tėvams automatiškai baudos, nes tokio dalyko neišsiaiškinsi, vaiko žodį priima kaip už pinigą. Arba kaip per visokias laidas rodo, kaip ten tie vaikai negerbia tėvų, na man baisu. O tam psichologiniam smurtui beveik viską galima priskirt, kiekvieną žodį, draudimą... Man atrodo, tai tiesiog perdėtas valstybės kišimasis į šeimą.
Nenoriu nieko čia supykdyt, tiesiog pateikiu peno diskusijoms. na as tai irgi manau kad ribos vaikams butinos, tik pateikti jas galima ir nemusant. Pvz mano vaikai mano mamai lipa ant galvos, nes ji viska jiems leidzia. Bet jiems nuo to tikrai ne geriau, nes po keliu valandu buvimo su ja prasideda nuolatinis zyzimas ir nezinojimas ko nori. Viakai atrodo nelaimingi....zodziu tvarka turi but. Bet man kazkaip jie tos tvarkos daug maz laikosi ir be musimo. Didziausia problema matyt mano nuovargis. Na kartais taip uzknisa kai jie nepasidalina zaislu ir musasi
Aušra, o kokios konkrečiai situacijos būna, kurios jus supykdo? Na, jūs juk suprantat, kad tarp mažų vaikų tie susipešimai ir žaislų nepasidalijimai yra natūralus dalykas. O kalbėt, kad taip negalima, pradėkit nuo dabar (jei dar nepradėjot), nes gali būt ir per vėlu, kai jau galėsit su jais "filosofuot". Kad ir maži, bet dažnai kartojant kažką įsikals į galvas 
Gal padėtų kažkokios nuobaudos, pavyzdžiui, pradėjai mušt brolį - negausi ko nors (kas jam svarbu). Arba daugiau stebėkit, kai žaidžia, ir prieš užsidegant konfliktui įsiterpkit. Bet vistik tokie dalykai, man atrodo neišvengiami, o ypač, kai įtariu, kad po to pasimušimo jie vėl būna geriausiais draugais 
gal jeigu labai supykstat, sudėliokit galvoj mintis, ar verta, jei tai tik kokia maža išdaiga, nervuotis, ir nurimsit
Gal padėtų kažkokios nuobaudos, pavyzdžiui, pradėjai mušt brolį - negausi ko nors (kas jam svarbu). Arba daugiau stebėkit, kai žaidžia, ir prieš užsidegant konfliktui įsiterpkit. Bet vistik tokie dalykai, man atrodo neišvengiami, o ypač, kai įtariu, kad po to pasimušimo jie vėl būna geriausiais draugais gal jeigu labai supykstat, sudėliokit galvoj mintis, ar verta, jei tai tik kokia maža išdaiga, nervuotis, ir nurimsit
QUOTE(Darling_ @ 2010 05 27, 22:28)
Aušra, o kokios konkrečiai situacijos būna, kurios jus supykdo? Na, jūs juk suprantat, kad tarp mažų vaikų tie susipešimai ir žaislų nepasidalijimai yra natūralus dalykas. O kalbėt, kad taip negalima, pradėkit nuo dabar (jei dar nepradėjot), nes gali būt ir per vėlu, kai jau galėsit su jais "filosofuot". Kad ir maži, bet dažnai kartojant kažką įsikals į galvas Gal padėtų kažkokios nuobaudos, pavyzdžiui, pradėjai mušt brolį - negausi ko nors (kas jam svarbu). Arba daugiau stebėkit, kai žaidžia, ir prieš užsidegant konfliktui įsiterpkit. Bet vistik tokie dalykai, man atrodo neišvengiami, o ypač, kai įtariu, kad po to pasimušimo jie vėl būna geriausiais draugais gal jeigu labai supykstat, sudėliokit galvoj mintis, ar verta, jei tai tik kokia maža išdaiga, nervuotis, ir nurimsit
Gal padėtų kažkokios nuobaudos, pavyzdžiui, pradėjai mušt brolį - negausi ko nors (kas jam svarbu). Arba daugiau stebėkit, kai žaidžia, ir prieš užsidegant konfliktui įsiterpkit. Bet vistik tokie dalykai, man atrodo neišvengiami, o ypač, kai įtariu, kad po to pasimušimo jie vėl būna geriausiais draugais gal jeigu labai supykstat, sudėliokit galvoj mintis, ar verta, jei tai tik kokia maža išdaiga, nervuotis, ir nurimsit na kaip...nervuotis aisku neverta, bet jei jau uzsiimti prevencija tai tada tureciau nuolat tik prie ju ir sedeti. O tai neimanoma. Siaip kaip ir viskas tvarkoj, bet tiesiog vargina tas ju nuolatinis zyzimas rekimas.....o labai nekreipt demesio irgi nesigauna....mazi dar...neapskaiciuoja savo veiksmu pasekmiu....gali ir trinktelti viens kitam nepamatuotai smarkiai...Kalbejimai kad taip negalima nepadeda... Na bet as irgi manau kad tai naturalu....
o siaip vienas vaikutis labai prisirises prie manes...tas irgi labai vargina...neturiu visiskai laiko sau....jis vienas beveik nebuna....visur su manim...as atsiprasant net pakakoti negaliu ramiai nueit....tuoj is paskos prisistato...jei uzsirakinu - rekia uz duru....tai va tokie dalykai kartais ir isveda is pusiausvyros...tada norisi pliaukstelti...nesvarbu kad to nedarau, vistiek sunku man paciai...tiesiog vargina.
Zinau kad viskas laikina, kad isaugs ir pan....
QUOTE(Darling_ @ 2010 05 27, 22:00)
man atrodo, kad musu visuomene is principo pernelyg toleruoja smurta ir yra nepakanti silpniesiems - vaikams, seneliams, moterims. is cia ir poreikis istatymas, kurie pateiktu konkrecius apibrezimus ir numatytu konkrecia istatyma uz tu apibreztu veiksmu vykdyma. nes dabar vyraujanti nuomone - "be rykstes ne vienas neuzaugo" "mane muse ir as musiu, juk geras zmogus uzaugau", o apie smurto situacijos seimoje neretai sakoma "pati (pats) prisiprase" ir panasiai.
zmones reikia sviesti, reikia rengti kursus tevams apie vaiku psichologine raida, poreikius ir bendravima seimoje ir visuomene turi buti visiskai nepakanti bet kokioms smurto apraiskoms.
QUOTE(vaižgantė @ 2010 05 27, 18:49)
Auginu tris vaikus nenaudodama jokių bausmių, nes man nesuprantama, už ką tuos vaikus reikėtų bausti? Už tai, kad dvejetą parnešė? Daugiau idėjų neturiu...
uz viena dvejeta gal ne, bet jeigu tai kartotusi ir butu aisku, kad tai yra ne del "proto ir gebejimu" trukumo, o del tinginystes, tai tada savaime aisku uz tai bausciau
lygiai taip pat baudziu uz melavima
uz neklausima - pvz buvo sakyta, kad kol musu nera namuose draugu parsivesti negalima, o parsivesta buvo ( buvo tiek pokalbis, kodel mes to neleidziame, tiek bausme)
uz netinkama elgesi mokykloje ar kokioje nors kitoje vietoje, apie kuri as suzinau
uz uzduotu darbu/uzduociu neivykdyma (pvz neziuresi tv, neisi i lauka kol nesusitvarksysi savo kambario)
QUOTE(Bekasė @ 2010 05 28, 10:23)
uz viena dvejeta gal ne, bet jeigu tai kartotusi ir butu aisku, kad tai yra ne del "proto ir gebejimu" trukumo, o del tinginystes, tai tada savaime aisku uz tai bausciau
lygiai taip pat baudziu uz melavima
uz neklausima - pvz buvo sakyta, kad kol musu nera namuose draugu parsivesti negalima, o parsivesta buvo ( buvo tiek pokalbis, kodel mes to neleidziame, tiek bausme)
uz netinkama elgesi mokykloje ar kokioje nors kitoje vietoje, apie kuri as suzinau
uz uzduotu darbu/uzduociu neivykdyma (pvz neziuresi tv, neisi i lauka kol nesusitvarksysi savo kambario)
lygiai taip pat baudziu uz melavima
uz neklausima - pvz buvo sakyta, kad kol musu nera namuose draugu parsivesti negalima, o parsivesta buvo ( buvo tiek pokalbis, kodel mes to neleidziame, tiek bausme)
uz netinkama elgesi mokykloje ar kokioje nors kitoje vietoje, apie kuri as suzinau
uz uzduotu darbu/uzduociu neivykdyma (pvz neziuresi tv, neisi i lauka kol nesusitvarksysi savo kambario)
Jei vaikas meluoja, kalta mama, kuri auklėdama jį padarė klaidų. Yra vienintelė auklėjimo metodika- asmeninis pavyzdys. Jei vaikai mato meluojančią mamą, jie elgsis taip pat. (Vaikai juk viską mato, girdi ir supranta, tik tėvai apie tai labai dažnai užmiršta.)
Vaikas nėra robotas- jis turi teisę būti blogos nuotaikos, pykti ir pan. Mamos, deja, dažnai to nesupranta.
Kai žiūri į savo vaiką kaip į žmogų, o ne kaip į robotą, kai jam skiri pakankamai daug kokybiško laiko, elgiesi su juo kaip su draugu, atvirai apie viską kalbiesi, nereikės ne tik diržo, bet ir bausmių.
Nėra mano vaikai angelai, bet bausti neturiu už ką...Jeigu gaunu auklėtojos sms apie netinakmą vaiko elgesį mokykloje, tiesiog ramiai su juo apie tai pasišneku. Jei pamatau suprastėjusius pažymius, vėl ramiai apie tai su vaiku pasišneku.
QUOTE(vaižgantė @ 2010 05 28, 13:18)
Jei vaikas meluoja, kalta mama, kuri auklėdama jį padarė klaidų. Yra vienintelė auklėjimo metodika- asmeninis pavyzdys. Jei vaikai mato meluojančią mamą, jie elgsis taip pat. (Vaikai juk viską mato, girdi ir supranta, tik tėvai apie tai labai dažnai užmiršta.)
Vaikas nėra robotas- jis turi teisę būti blogos nuotaikos, pykti ir pan. Mamos, deja, dažnai to nesupranta.
Kai žiūri į savo vaiką kaip į žmogų, o ne kaip į robotą, kai jam skiri pakankamai daug kokybiško laiko, elgiesi su juo kaip su draugu, atvirai apie viską kalbiesi, nereikės ne tik diržo, bet ir bausmių.
Nėra mano vaikai angelai, bet bausti neturiu už ką...Jeigu gaunu auklėtojos sms apie netinakmą vaiko elgesį mokykloje, tiesiog ramiai su juo apie tai pasišneku. Jei pamatau suprastėjusius pažymius, vėl ramiai apie tai su vaiku pasišneku.
Vaikas nėra robotas- jis turi teisę būti blogos nuotaikos, pykti ir pan. Mamos, deja, dažnai to nesupranta.
Kai žiūri į savo vaiką kaip į žmogų, o ne kaip į robotą, kai jam skiri pakankamai daug kokybiško laiko, elgiesi su juo kaip su draugu, atvirai apie viską kalbiesi, nereikės ne tik diržo, bet ir bausmių.
Nėra mano vaikai angelai, bet bausti neturiu už ką...Jeigu gaunu auklėtojos sms apie netinakmą vaiko elgesį mokykloje, tiesiog ramiai su juo apie tai pasišneku. Jei pamatau suprastėjusius pažymius, vėl ramiai apie tai su vaiku pasišneku.
manirgi orisi visu tuo tiketi. Nors visi mane durnina ir sako kad jei as taip ir toliau - vaikai uzlips ant galvos, prades griuti parduotuvej negave zaislo, o paauglystej vartos narkotikus ir pan. Nezinau kas bus paauglystej....bet kol kas pranasystes kad grius parduotuvej - nesipildo, nors norima zaisla nuperku tik retkarciais.
QUOTE(AusraR @ 2010 05 28, 14:58)
manirgi orisi visu tuo tiketi. Nors visi mane durnina ir sako kad jei as taip ir toliau - vaikai uzlips ant galvos, prades griuti parduotuvej negave zaislo, o paauglystej vartos narkotikus ir pan. Nezinau kas bus paauglystej....bet kol kas pranasystes kad grius parduotuvej - nesipildo, nors norima zaisla nuperku tik retkarciais.
Mano du sūnūs yra paaugliai ir kol kas nejaučiu, kad jie bent kiek būtų nuo manęs nutolę. Kaip buvau jiems autoritetas, taip ir tebesu.
Kartais protingų žmonių įsikišimas iš šono labai padeda tarpusavio bendravimui. Tarkim, kai man vienu metu nepatiko mano penkiolikmečio elgesys, aš jam padariau numerologinį asmenybės tyrimą ir abu nuvažiavom pas numerologę. Ji su juo taip draugiškai ir šiltai pasišnekėjo, išaiškino apie jo gyvenimo galimybes, tikslus ir pan., kad grįžo namo dvigubai surimtėjęs. Su kitu sūnum esu buvus vienu klausimu pas bioenergetiką A.Šeškų. Mane sužavėjo, kaip tas žmogus šnekėjosi su mano sūnum...Sako: tu esi berniukas, o tavo mama yra moteris. Tu turi saugoti savo mamą, ginti ją...Ir šitas mano vaikas grįžo namo lyg paaugęs...
O su mažais vaikais reikia labai daug kantrybės. Labai daug. Bet ji atsipirks vėliau su kaupu...
