Įkraunama...
Įkraunama...

Kodėl diržo naudoti neverta?

QUOTE(vaižgantė @ 2010 06 01, 10:17)
Ko jūs tokios piktos?
Jūs manot, kad mano vaikai buvo auksiniai? Gi kai antrasis sūnus gimė, pirmajam dar nebuvo 2 metukų.
Ir sirgo abu sūnūs labai, ir ištisas savaites pamiegoti normaliai negaudavau.
Bet ar jums kas nors sakė, kad mama būti lengva?
Viskas priklauso nuo vidinio nusiteikimo. Ir kuo daugiau skųsitės, tuo blogiau bus.


Nu aš tai tikrai nepikta, visai visai rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(vaižgantė @ 2010 06 01, 10:17)
Ko jūs tokios piktos?
Jūs manot, kad mano vaikai buvo auksiniai? Gi kai antrasis sūnus gimė, pirmajam dar nebuvo 2 metukų.
Ir sirgo abu sūnūs labai, ir ištisas savaites pamiegoti normaliai negaudavau.
Bet ar jums kas nors sakė, kad mama būti lengva?
Viskas priklauso nuo vidinio nusiteikimo. Ir kuo daugiau skųsitės, tuo blogiau bus.



nieks nepiktas, klausiu patarimo. as taip net susizavejau, kaip nerealiai, zmogus kantrybes turi, kad visai nebara vaiku. nu vsio galvoju, as isgelbeta, tuoj kaip patars man, seimoj ramybe atsiras. o vat ir nesulaukiau, tik kazkodel tamsta pratrukot greiciau su kaltinimais, kad kazkas piktas, tad kantrybe matomai nepasizymit.

jei rimtai, tai man atrodo, jog nebarant ir nedrausminant vaiku, pagarbos tevams nebus. veliau ir suaugusiems. Kazkodel is liudnos patirties problematiski vaikai yra butent tu tevu, kurie atlaidziai i viska ziuri.

Atsakyti
QUOTE(Bonifacija @ 2010 06 01, 11:08)
medituok.  biggrin.gif

o kai trys vaikai? g.gif


Bonifacija, siuo atveju as pritariu vaizgantei - ir del mamos atsakomybes, ir del sunkumo ta atsakomybe suvokti... patarimus "daryk taip" "daryk anaip" dalinti lengva - ir dar lengviau atsakyti "dariau, kaip sakei - nepavyko". daug sunkiau suvokti savo nuostata ir jausmus vaiku atzvilgiu, isisamoninti savo lukescius ir rasti zmogiska pusiausvyra, ramybe. tokie teiginiai tikrai gali atrodyti abstraktus, bet jie teisingi.

va, kad ir sioje temoje - klausi, kaip nubausti dukra uz tavo manymu nederama elgesi, kaip ja sutramdyti, kad butu tau patogi, bet neklausi, kodel ji taip elgiasi? kaip ji jauciasi? kaip jai padeti? atsistok i vaiko pozicija, pazvelk vaiko akimis - ko ji tikisi is taves? ko tu tikiesi is jos? koki kara abi kariaujat?


QUOTE(Bonifacija @ 2010 06 01, 11:23)
nebarant ir nedrausminant vaiku, pagarbos tevams nebus.

drausminti galima be barniu, bausmiu, be dirzo. barimas, bausme sukelia ne pagarba, o baime - ir nuolanku susitaikyma, paklusnuma, jei vaikas minksto temperamento, arba maista ir pasipriesinima, jei vaikas tvirtesnio charakterio...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ragnez: 01 birželio 2010 - 10:28
QUOTE(ragnez @ 2010 06 01, 10:25)
o kai trys vaikai?  g.gif
Bonifacija, siuo atveju as pritariu vaizgantei - ir del mamos atsakomybes, ir del sunkumo ta atsakomybe suvokti... patarimus "daryk taip" "daryk anaip" dalinti lengva - ir dar lengviau atsakyti "dariau, kaip sakei - nepavyko". daug sunkiau suvokti savo nuostata ir jausmus vaiku atzvilgiu, isisamoninti savo lukescius ir rasti zmogiska pusiausvyra, ramybe. tokie teiginiai tikrai gali atrodyti abstraktus, bet jie teisingi.

va, kad ir sioje temoje - klausi, kaip nubausti dukra uz tavo manymu nederama elgesi, kaip ja sutramdyti, kad butu tau patogi, bet neklausi, kodel ji taip elgiasi? kaip ji jauciasi? kaip jai padeti? atsistok i vaiko pozicija, pazvelk vaiko akimis - ko ji tikisi is taves? ko tu tikiesi is jos? koki kara abi kariaujat?


nu as neklausiau, kaip nubaust, klausiau kaip elgtis, ka daryt. i ta klausima, ka daryt ir ieina savoka ir klausimas, kodel ji taip elgiasi. nes paprastai, jei zinai priezasti, tai ir zinai, kaip elgtis.

prasom pacituot, kur as klausiu, kaip ja tramdyti. nereikia interpretuoti savaip.
Papildyta:
QUOTE(ragnez @ 2010 06 01, 10:27)
drausminti galima be barniu, bausmiu, be dirzo.


tai as ir klausiu, kaip drausminti. na pvz pateikit man prasau. kaip pasielgti mano aprasytoje situacijoje. kaip sudrausminti nebarant?
Atsakyti
Manau, kad universalių receptų nėra. Mokomės iš savų klaidų. Manęs niekas nemokė, auginu vaikus taip, kaip veda intuicija. Ir matau, kad kol kas viskas gerai.
Pasakymas, kad vaikai privalo gerbti tėvus ir suaugusius man padvelkė sovietmečiu...Dabar visai kitokie vaikai ir jų pagarbą tenka nusipelnyti. Nebėra taip, kaip buvo anksčiau, kad jei tu esi vyresnis, tai tave gerbia. Oi neee...
Yra dvi knygos "Indigo vaikai" ir "Kaip gyventi su indigo vaikais". Pastarojoje labai daug patarimų, pvz., kaip atidžiai reikia prižiūrėtisavo vaiko maistą, nes būtent jis gali sukelti vaiko dirglumą. Vaikas gali būti piktas, nepaklusnus, net jei jo rūbai skalbiami cheminiais milteliais, kurie jį dirgina.
Dabar vaikai labai jautrūs, reikia stebėti kiekvieną smulkmeną.
Atsakyti
QUOTE(vaižgantė @ 2010 06 01, 10:42)
Manau, kad universalių receptų nėra. Mokomės iš savų klaidų. Manęs niekas nemokė, auginu vaikus taip, kaip veda intuicija. Ir matau, kad kol kas viskas gerai.
Pasakymas, kad vaikai privalo gerbti tėvus ir suaugusius man padvelkė sovietmečiu...Dabar visai kitokie vaikai ir jų pagarbą tenka nusipelnyti. Nebėra taip, kaip buvo anksčiau, kad jei tu esi vyresnis, tai tave gerbia. Oi neee...
Yra dvi knygos "Indigo vaikai" ir "Kaip gyventi su indigo vaikais". Pastarojoje labai daug patarimų, pvz., kaip atidžiai reikia prižiūrėtisavo vaiko maistą, nes būtent jis gali sukelti vaiko dirglumą. Vaikas gali būti piktas, nepaklusnus, net jei jo rūbai skalbiami cheminiais milteliais, kurie jį dirgina.
Dabar vaikai labai jautrūs, reikia stebėti kiekvieną smulkmeną.



sovietmetis nebuvo jau toks blogas laikas sakyciau. vaikai gerbdavo kitus, padedavo, o ne kaip dabar... isivaizduokit kokios mociutes reakcija, jei prie jos prieitu vaikis ir pasiulytu padeti panesti daiktus. man tik viena mintis kyla, sauks "POLICIJA".

Man labiau juokinga, kai dabartinius trimecius darze mokina skaiciu ir raidziu. jie gi indigo, ypatingi ir visokie kitokie. nu vaikai kaip ir pries 100 metu su tokiais paciais oziais, tik kad musu, suaugusiu auklejimai ir poziuriai is kartos i karta skiriasi.

del maisto labai net sutinku. masciau, ko tas mano vaikas toks dirglus pasidare.. pabandziau pakeisti mityba ir problema tikrai sumazejo.
Atsakyti
Bonifacija, JAV turetum nesunkiai gauti Faber & Mazlish "Liberated Children, Liberated Parents", "How to talk so kids will listen, and how to listen so they will talk" (daug praktiniu bendravimo patarimu), "Siblings withou Rivalry" (apie broliu ir seseru santykius), taip pat A. Kohn "Unconditional Parenting" bei Dr. Sears knygos apie attachment parenting.

grynai praktiniai patarimai:
1. atsizvelgiant i vaiko poreikius, sureguliuoti vaiko dienos miego ir maitinimosi rezima, pasirupinti, kad mergaite pakankamai "issikrautu" lauke, kad pakankamai laiko praleistumete tik dviese su ja;
2. atkreipti demesi i savo jausmus bendraujant su vaiku - kaip dazniausiai bendrauji su dukra, kaip su sunum, kaip su vaikais bendrauja tevas;
3. atkreipti demesi i savo lukescius vaiko atzvilgiu - ar jie atitinka vaiko amziu? ar dukra gali ivykdyti jai keliamus elgesio reikalavimus? ar pagal savo amziu ji gauna pakankamai galimybiu itvirtinti savarankiskuma (ne vykdyti mamos nurodymus, o savarankiskai - pagal amziu - spresti ir rinktis)? pakartosiu klausima: DEL KO KOVOJI su vaiku?
Atsakyti
QUOTE(ragnez @ 2010 06 01, 10:53)
Bonifacija, JAV turetum nesunkiai gauti Faber & Mazlish "Liberated Children, Liberated Parents", "How to talk so kids will listen, and how to listen so they will talk" (daug praktiniu bendravimo patarimu), "Siblings withou Rivalry" (apie broliu ir seseru santykius), taip pat A. Kohn "Unconditional Parenting" bei Dr. Sears knygos apie attachment parenting.

grynai praktiniai patarimai:
1. atsizvelgiant i vaiko poreikius, sureguliuoti vaiko dienos miego ir maitinimosi rezima, pasirupinti, kad mergaite pakankamai "issikrautu" lauke, kad pakankamai laiko praleistumete tik dviese su ja;
2. atkreipti demesi i savo jausmus bendraujant su vaiku - kaip dazniausiai bendrauji su dukra, kaip su sunum, kaip su vaikais bendrauja tevas;
3. atkreipti demesi i savo lukescius vaiko atzvilgiu - ar jie atitinka vaiko amziu? ar dukra gali ivykdyti jai keliamus elgesio reikalavimus? ar pagal savo amziu ji gauna pakankamai galimybiu itvirtinti savarankiskuma (ne vykdyti mamos nurodymus, o savarankiskai - pagal amziu - spresti ir rinktis)? pakartosiu klausima: DEL KO KOVOJI su vaiku?



del knygu aciu, butinai pasizvalgysiu. kaip tik turiu laisvo laiko kai miega abu.

1. neimanoma pasirupinti, kad ji issikrautu. jos nemiegojimo rekordas 25 valandos.

2. va su situo klausimu eisiu miegot.

3. as ne kovoju su dukra blink.gif bandau ja pazinti ir atrasti buda, kaip kuo geriau sutarti.
Atsakyti
QUOTE(Bonifacija @ 2010 06 01, 11:50)
vaikai gerbdavo kitus, padedavo, o ne kaip dabar...

kalbi kaip bobute lotuliukas.gif

zinai, tai amzinoji problema - cia ne vaikai blogi, cia mes nuo ju atsiliekam, nesugebam patenkinti auganciu ju poreikiu, prisiderinti prie spartejancio gyvenimo tempo... cia ne vaikai hiperaktyvus - cia mes, suauge, per leti esam... supranti - jie gyvens, kai mes nueisim nuo scenos... jie, o ne mes... kodel turim vaikus karpyt pagal tuos pacius sablonus, pagal kuriuos esame patys apkarpyti?

esame sovietmecio suluosinti... uztenka delfi paskaityti... nesuvokiame, kas yra etika, morale - nesuvokiame, kad etiskai galima elgtis ne is baimes gauti bausme, o del to, kad is principo neetiska daryti zala kitam, kad mano vidine nuostata neileidzia uzgauti, iskaudinti, nuskriausti kito...

QUOTE(Bonifacija @ 2010 06 01, 11:58)
1. neimanoma pasirupinti, kad ji issikrautu. jos nemiegojimo rekordas 25 valandos.

yra tokia faze, kai persidirgines vaikas nebesugeba nusiraminti...
neperzenkit ribu!

QUOTE(Bonifacija @ 2010 06 01, 11:58)
3. as ne kovoju su dukra  blink.gif  bandau ja pazinti ir atrasti buda, kaip kuo geriau sutarti.

tavo aprasytoje situacijoje matau kova del valdzios. gali buti, kad tu pati, budama tos kovos viduje, nelabai matai, kaip tai atrodo is salies.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ragnez: 01 birželio 2010 - 11:03
Bonifacija, aš ir nesakau, kad tarybinis laikotarpis buvo labai jau blogas visapusiškai, bet reikia neužmiršti, kad kartos keičiasi, todėl ir tėvams tenka stengtis suprasti savus vaikus. Mano vaikai yra visai kitokie nei aš buvau jų metų. Buvau labai paklusni, gerai mokiausi, tėvams tikrai lengva buvo mane auginti. Ir mano vyras toks buvo, tai jam buvo labai sunku susitaikyti su tuo, kad jo vaikai yra visai kitokie.

Papasakosiu apie vieną dalyką, kurį praktikuoju daug metų ir tai davė tikrai labai teigiamus rezultatus. Vaikams duodu suprasti, kad ir aš esu žmogus, galintis turėti neigiamas emocijas, blogai jaustis, sirgti. Būna, pasakau,- aš esu pikta. Ir jie žino, kad reikia būti tylesniems ir nesimaišyti man akyse. Lygiai taip jie turi teisę pasakyti: aš esu piktas, aš esu pavargęs, man bloga nuotaika. Ir aš lygiai taip pat palieku juos ramybėje.
Kai dukra ožiuodavosi, nenorėdama ryte keltis, eiti į darželį, visada ramiai stengdavausi išsiaiškinti, kodėl ji pabudo blogos nuotaikos. Ir kai be jokio priekaišto balse paklausi, visada nuoširdžiai atsako: pvz., mano pilve princesės pykstasi, arba- mano kojytės dar nepailsėjo ir pan. Vaikai labai jaučia, kai mama suirzus, ir nereikia tikėtis, kad jie neatsakys dar piktesniu balsu arba išvis užsidarys savyje...
Būti mama yra tikras menas, kurio niekas nemoko...O kantrybė auga su kiekvienu vaiku...Pamenu, kaip sunku buvo su pirmagimi. Išties iš pradžių nemokėjau, ir užrėkdavau, ir per sėdynę šlioptelėdavau. O paskui teko išmokti...Mano sūnūs buvo siaubingi rėksniai- vienas pastoviai rėkė iki 4 m., kitas- iki 6 m...
Atsakyti
QUOTE(ragnez @ 2010 06 01, 11:02)
kalbi kaip bobute  lotuliukas.gif

esame sovietmecio suluosinti...


Aš tada dėl tos pagarbos ir sovietmečio blush2.gif Buvau kaime, skaičiau vietinį jų laikraštį. Straipsnis: kaimas bijo vaikų. Maždaug, kad nieko kaime negalime padaryti, pastato suoliukus - sudaužo, pasodino gėles - išrovė. Mokytojos organizuoja renginius - neįdomu, kviečia į kaimą kitų miestų/kaimų spektaklius ir kt. - neina, skiria mokykloje paskatinimus, taškų sistema - giliai dzin viskas. Ir dar daug ten buvo. Sėdi vaikai, geria rūko doh.gif interviu - "a kas neger, visi ger, a ką veikt?" doh.gif
Tėvai nesusitvarko, vaikai pasako, kad savo teises žino, nubausti negali, nes išvis išeina iš namų, nesuriši gi.

Tai aš kaip bobutė pasakysiu, nu ir ką daryt? Mano laikais taip nebuvo schmoll.gif tongue.gif
Jei toliau taip bus, tai kas bus? Gerai, kai galima pasigooglinti, knygų paskaityti, vaikų auklėjimu pasidomėti. Bet kiek tai daro? Tie vaikai patys vaikus gimdo ir toliau sėkmingai geria. Sakau, grįžau į kaimą - degradavęs visas.

Atsakyti
QUOTE(eda9 @ 2010 06 01, 11:11)
Aš tada dėl tos pagarbos ir sovietmečio blush2.gif Buvau kaime, skaičiau vietinį jų laikraštį. Straipsnis: kaimas bijo vaikų. Maždaug, kad nieko kaime negalime padaryti, pastato suoliukus - sudaužo, pasodino gėles - išrovė. Mokytojos organizuoja renginius - neįdomu, kviečia į kaimą kitų miestų/kaimų spektaklius ir kt. - neina, skiria mokykloje paskatinimus, taškų sistema - giliai dzin viskas. Ir dar daug ten buvo. Sėdi vaikai, geria rūko doh.gif interviu - "a kas neger, visi ger, a ką veikt?"  doh.gif
Tėvai nesusitvarko, vaikai pasako, kad savo teises žino, nubausti negali, nes išvis išeina iš namų, nesuriši gi.

Tai aš kaip bobutė pasakysiu, nu ir ką daryt? Mano laikais taip nebuvo schmoll.gif  tongue.gif
Jei toliau taip bus, tai kas bus? Gerai, kai galima pasigooglinti, knygų paskaityti, vaikų auklėjimu pasidomėti. Bet kiek tai daro? Tie vaikai patys vaikus gimdo ir toliau sėkmingai geria. Sakau, grįžau į kaimą - degradavęs visas.


Kodėl degradavo kaimas? Nes nebeliko vertybių, liko vienintelis laimės žiburys- pinigai...Kokius vaikus užauginame, tokius ir turime...
Atsakyti