Kodėl diržo naudoti neverta?

Tai aš ir klausiu, o ką daryt? Kas bus toliau? Nes jau kai aš grįžtu su niekuo nesusikalbu, kai pradedu pasakoti, kad galima nemušti, kad tėvai "turi, ką užaugino ir t.t." Pasako, kad mano vaikai geri, o čia blogi ir tiek.
Tai va ir sakau, kaip atrodys vėliau gyvenimėlis (kai manęs gal jau nebus) Prie ko viskas prives?

klijuojate etiketes. jūs norite, kad jūsų vaikai būtų "sunkaus charakterio" vadinkite juos taip, bauskite už tai ir jie tikrai tokiais bus.

" ji nemiega ir specialiai viska daro, kad neuzmigt??? " - jūs tuo įsitikinusi? tai patikėkite tuo, ką jum sako žmonės iš šalies - iš šono geriau matosi - jūs su ja kovojate.

o gal gali jūsų vyras ar kiti giminės išleisti jus vieną atostogų savaitei nes esate dabar papuolusi į užburtą ratą. apmąstytumėte viską, knygą perskaitytumėte...

Siūlau pradėti nuo savęs ir liautis smerkti kitus, nes nuo to geriau nebus niekam...

O kas smerkia? Man iš tikro rūpi kokie auga vaikai, kokia bus visuomenė, ateitis Jau seniai pradėjau nuo savęs ir tik diskutuoju....

Norisi truputį plačiau pažiūrėti, o ne tik savęs

o as sakyciau kad dirzo reikia bet tik isskirtiniais atvejais,juk dauguma is musu esme gave uz tikrai ko buvom verti

Nesitinku visiškai. Man 40 metų, o aš iki šio atsimenu tokias nuoskaudas...
Tėvų fizinis ir kitoks smurtas vaiko psichikai padaro nepataisomą žalą. Dėl to suaugę mes dažnas turim pačių įvairiausių problemų, kompleksų, pvz., saugumo trūkumą, nepilnavertiškumo kompleksą, visokias baimes. Iki šiol pamenu, kaip girdėjau mamytę, auklėjančią autobuse kokių 4 m dukrytę: mama negalės visą laiką būti su tavimi, tu turi išmokti būti viena. Ir pradėjo pasakoti apie chuliganus,vagis ir plėšikus...
Dėl gąsdinimo ir aš turėjau rūpesčių su vienu vaiku...Jį bobutė ir vyro sesuo vis gąsdindavo, kad vagys pasideda kopėčias ir įlipa pro langą. Kartą jam pasirodė, kad kažkas lipa, jis taip išsigando, kad prasidėjo tikas- nevalingas mirkčiojimas akimis.
Mušami vaikai turi puikią galimybę įsitaisyti tikus, pradėti mikčioti, o tada juos mamytė tampys pas gydytojus ir kiš vaistus...

Siaip tevai turi vaikams nuolat kalbet, kad aplinkui daug blogu zmoniu, ir vagiu, ir zudiku, tai nera gasdinimai, tiesiog vaikai turi moket saugotis. Gal tiesiog jums nepatiko tas tonas, kuriuo ta mamyte taip sake... Pavyzdziui man irgi mama sakydavo, kad ji nebus su manim amzinai ir kad privalau saugotis nepazistamu, ir namie jei likdavau viena, neleisdavo atidaryt duru svetimiems ir t.t. ir man atrodo, tai normalus elgesys. Nesijauciu sutraumuota ar bijanti zmoniu.
Man idomu, kodel vieni zmones, kurie gaudavo fiziniu bausmiu, to nesureiksmina, pavyzdziui, as (nes zinodavau uz ka gaunu). O jus sakot, kad jums iki siol skaudu. Gal kai kurie tevai nemoka adekvaciai parinkt bausmes, jeigu uz kokia vaza sudauzyta lupa, tai nesamone.. bet jei apsivogus buciau pavyzdziui ir gauciau must, tai tikrai netureciau teises jaust nuoskaudas kazkokias...paskui tikrai nebekiltu ranka taip vel daryt, o po kazkokiu tai zodziu, abejoju, ar visi vaikai sureaguotu. Juk apie tokius dalykus, kaip vagystes, visi tevai sneka, ir vaikai jau pries tai darydamas zino, kad taip negalima, bet jeigu jau taip padaro, vadinas jo neveikia kalbejimas.

tiap ir galvojau...kai man bus 40 manau asjau irgi mokesiu nerekti ant vaiku....
idomi diskusija gavosi
Labai suprantu Bonifacija...mano vaikis aisku tokiu rekordu nedaro, bet irgi is tu kur maistaut pasiruoses vos tik pajunta mano dirgluma ar siaip vidini disbalansa....
bet gyvenimas yra gyvenimas, as negaliu buti ideali ir subalansuota visa laika, na ir vaikai mano tia jaucia. Kovoja, priesinasi ir tt ir pan. Ir demesi paskirstyti abiems vienodai be galo sunku, o dar ir sau laiko norisi skirt....zodziu...knygos man patinka, galima rasti jose daug geru patarimu. Vienintele blogybe tik ta, kad knygose viskas graziai surasyta, o realiam gyvenime mamai buna ir bloga, ir galva skauda ir neissimiegojusi buna tai ir to kurybiskumo viska spresti taikiai ne kasdien atsiranda....
Tik pastebejau viena - saukimas ir kovojimas niekur neveda...kuo as daugiau saukiu tuo labaiu priesinasi mano vaikas....taip, kol kas laimiu as....kol kas....bet tikrai noretusi rasti kita buda....tik zinokit nebeturiu jegu jo ieskoti...esu pervargus, taip, ir neturiu galimybiu ka nors pakeisti...nes valandos ar dvieju poilsio man neuzteks....du metus be normalaus miego esu....man jau reiktu kokio menesio reabilitacijos Iki siol labai norejau trecio vaikiuko, dabar pastebiu kad jau pradedu bijoti pastoti....noriu pailseti pagaliau....

vienodai nereikia... verciau - kiekvienam pagal jo poreikius

Na, man ketverius metus trūko miego, nes pirmagimis pirmą kartą išmiegojo 6 val, kai jam buvo 3 mėnesiai, antrąkart- kai jam buvo šeši mėnesiai, nuo metų išmiegoti po 6 val man pasisekdavo vis dažniau, o tuo metu jau laukiausi antrojo...Kai gimė antras sūnus, vėl buvo panašiai...Bet ką darysi- tokia mamos dalia...

Aušra R., jei turėčiau galimybę antrą kartą rinktis, negimdyčiau anksčiau nei 30 metų...Kodėl? Nes po 30-ečio esi subrendus visom prasmėm, kantrybės turi daugiau ir išminties, kaip auginti vaiką...Todėl man gaila tų, kurios gimdo būdamos 18-24 m., pačios dar nebūdamos susiformavusios, o paskui stebisi, kad nežino, ką daryti su vaiko ožiais...Vaikai tik filmuose visi gražūs ir paklusnūs, gyvenime yra visai kitaip.

Darling_, taip, tėvai turėtų vaikams pasakyti, kad pasaulyje yra visokių žmonių, bet nereikėtų to akcentuoti. Mano mama su tuo persistengė, todėl ir dabar, kai atsisėdu kokio nors vyro mašinoje, ausyse suskamba mamos balsas: nesėsk į jokio vyro mašiną...Man nuo mažutės būdavo kalama, koks blogis yra vyrai, ir todėl turėjau labai rimtų problemų...Bet nekaltinu savo mamos, nes ji mane augino taip, kaip jai atrodė geriausia...

Vaizgante, jei mano dukra sugebetu pasakyti, kad ji pikta, nes pilve drugeliai ar kazka panasaus, buciua laiminga. bet ji nieko nepasako. ji tiesiog pikta ir viskas. matyt dar nemoka isreiksti savo jausmu. bet sita iveiksim, visaip stengiuosi ja to mokinti. pvz kai pyksta, pasakau, kad tu dabar pyksti, kai nesikalba, paklausiu ar jai dabar liudna ir t.t.

Ragnez, gali vadinti tai kova, bet tai, ka aprashiau, yra krastutiniai atvejai. tokiu pasitaiko kiekvienam. O kad charakteris mano paveldetas, tai nera ant ko pikt

gal kazkam kvepia, kazkam smirda tarybiniai laikai, o man norisi grazinti didziausia dali auklejimo. Kad ir sodinimas ant puodo. Vietiniai mane vadina prievartautoja, neleidziancia vaikui paciam pasirinkti (Sodinau dukra nuo 6 menesiu, taip darau ir su antru). Bet skirtumas islieka toks, kad mano trimete nuo metu sugeba atlikti reikalus ant puodo, o ju laisvi nevarzomi trimeciai kakoja i pampersus ir net nesusimasto pasakyti, kad pridirbo, kol tevai neuzuodzia. Bet uztat kokie jie laisvi ir nevarzomi! Is to per didelio laisves pojucio galiausiai lieka demesio trukumas. kai tie patys trimeciai ciulpia pirstus arba dar geriau, pastumia maniske ir nubega pasiskundzia mamai, kad maniske ji primuse ir pastume. Tada mama guodzia.

Ir visgi, as uz pagarba suaugusiam ir aiskinima sito nuo mazu dienu, nes daznai susiduriu su nuomone "dar per mazas gerbti", bet paskui jau pasidaro per didelis suprasti. As uz musu laiku zaidimus, kai paagliai lanke burelius, viskuo domejosi, o ne siu laiku siauba, kai jei lankai bureli esu duhas. Arba dabartiniai paaugliu zaidimai... Saulutes zaidimo taisykliu negirdejote? o as apie tai ne is laikrasciu isgirdau, is pazistamos jaunesnio brolio besimokaancio beje gimnazijoj kai treciadieniais su klase eina i baznycia, o penktadieni sitaip tusinasi. laisve vaikams, prisitaikom prie ju kartos ir sutikim su ju taisyklem. bravo!


p.s. kas del vyresnio amziaus mamu, tai ne rodiklis. Na turiu as keleta tokiu draugiu, kurios pasigimde budamos 35 (pirma vaika). musu pokalbis:
As:
"manau, kad dukra tureciau leisti i gimnastika. Ji tiek daug sokineja, stojasi ant galvos, ir daro daug kitokiu dalyku, kuriu ne kiekvienas trimetis sugeba"
drauge:
"o AS NORIU, kad maniske eitu i baleta, nes MAN GRAZU ir AS NORIU, kad ji pasimokytu disciplinos"

ir leles tos mergaites tokios, kokios mamai atinka (Su tautiniais rubais) ir zaislai tokie, kokie JAI atrodo geriausi. Nes ji juk brandaus amziaus susilauke vaiko, todel geriausiai ZINO, ko jos vaikui reikia. cia tokiu mamasu turiu keleta.

Bonifacija, turėdama tik vieną vaiką, darai jau tiek išvadų?
Net ir dėl sodinimo ant puodo. Mano sūnūs ilgai prie jo nepriprato, priešinosi kiek galėdami, o dukra sėdėjo ant jo nuo 5 mėn ir metinukei sauskelnių nereikėjo.
Vaikai yra skirtingi, jų tėvai taip pat yra skirtingi. Ir kalbėti bei reikšti savo jausmus išmoksta skirtingai, pvz., mano vidurinėlis būdamas 2 m. kalbėjo ilgais sudėtiniais sakiniais ir mokėjo pasakyti, ką jis jaučia; pirmagimis būdamas 3 m. pasakydavo tik kelis trumpus žodelius, sakiniais išvis nešnekėjo.
Kiekviena mama, norėdama būti tobula, padaro daug klaidų. Ir užmiršta vieną smulkmeną, kad negali tikėtis iš savo vaiko daugiau, nei jam duota.
Ką įdėsi savo vaikui asmeniniu pavyzdžiu, tą ir turėsi. Vaikai girdi ir mato viską: ir kaip mama kalba telefonu, ir kaip ji bendrauja su draugėmis, su anyta, su savo mama, su kaimyne. Ir viską dedasi galvon. O kai ūgteli, ta tobuloji mamytė paskui nesupranta, kas jos vaikui pasidarė...