Iš tikrųjų zamiokulkas priklauso aroninių ( Araceae ) šeimai. Tai Pietų Afrikos augalas, kuris gamtoje dažniausiai auga sausose vietovėse ir dažnai laikomas sukulentu. Po žeme zamiokulkas užaugina stambius šakniagumbius, kuriuose kaupia vandenį. Auga lėtai, todėl dideli augalai brangūs ir labai vertingi. Žydi tik gerai subrendę. Žiedai neišvaizdūs, kaip ir daugumos aroninių šeimos augalų. Tai nedidelė burbuolė su papėdlapiu.
Zamiokulką nesunku auginti. Geriausiai jaučiasi ryškioje, bet išsklaidytoje šviesoje, nors pakenčia ir pavėsį. Gali augti įvairioje temperatūroje, bet nemėgsta labai vėsių patalpų (iki 17oC). Pakenčia perdžiovinimą ir perlaistymą, bet geriau laistyti nuolat ir saikingai. Galima purkšti vandeniu, bet nepurkšti taip pat gerai auga. Vasarą 2 kartus per mėnesį pakaitomis tręšiama mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Tai pagreitina augimą ir sustiprina augalą.
Zamiokulką lengviausiai padauginti kero dalimis. Augalas išskirstomas į keletą dalių, kad kiekvienas šakniagumbis turėtų po vieną lapą. Galima nupjauti suaugusį lapą su šakniagumbio dalimi ir pasodinti į smėlio ir durpių mišinį. Pabandykite padauginti ir lapo plokšteles - nulaužkite vieną ir pasodinkite į smėlio ir durpių mišinį. Laikykite šviesiai ir šiltai (20-25°C), dėžutę ar vazonėlį uždenkite stiklu arba polietileno plėvele. Lapo plokštelė suformuoja ovalų šakniagumbį, kuris ušaugina šaknis ir lapus.
Gamtoje nepalankiomis sąlygomis zamiokulkas numeta lapelius, kurie vėliau dažnai išleidžia šaknis ir taip pasidaugina. Jeigu krinta jūsų zamiokulko lapeliai, augalui greičiausiai kažkas nepatinka. Lapeliai savaime pradeda kristi ir tuomet, kai augalas pasensta. Jį reikia išskirstyti ir persodinti.
Žemei zamiokulkas nereiklus, tinka daržo žemės (velėninės), lapinės, durpinės žemės ir smėlio mišinys lygiomis dalimis. Kad oras ir vanduo lengviau pasiektų šaknis, galima įdėti smulkintų kiminų ir medžio anglies gabalėlių. Zamiokulkas labai mėgsta persodinimą kasmet į didesnį ir platesnį indą.
Zamiokulkai labai atsparūs ligoms ir kenkėjams. Kartais gali užpulti amarai, dažniausiai jaunus ūglius. Naikinami paprasčiausia vandens srove, o kai lapai subręsta, amarai savaime dingsta. Jei kambaryje labai sausa ir šilta, gali užpulti voratinklinės erkės. Tuomet augalą būtina dažniau nupurkšti vandeniu. Kenkėjai naikinami fastaku, fitovermu ir kitais insekticidais.
Svarbiausia zamiokulką laikyti švariai, šviesiai ir laistyti saikingai. Nereikia dažnai dalinti, juk dideliame kambaryje gražiau atrodo dideli, vešlūs ir sveiki augalai.
PARODA ZAMIOKULKŲ
gabės60-zamiokulkas
Neri29-veteranas:)
sobieskos-gigantas
bolero-žieduolis:)
vitulka-žieduolis:)
geltonos-gražuolis:)
Ir dar baltės surasta informacija:
Laimės nešėjas pinigų medis
Neaišku, už ką jie keikiami - tarsi juodos katės. Neaišku, ir už ką mylimi. Vadinamasis pinigų medis zamiokulkas (Zamioculcas zamiifolia) - iš šios giminės, t.y. garbinamas ir puoselėjamas. Jis atseit geba į namus pritraukti turtus. Jei medis gerai auga, jo lapai dideli, apvalūs, - finansiniai reikalai būtinai pasitaisys. O juk tereikia augalą pastatyti į tinkamą vietą, deramai prižiūrėti, ir jis augs. Kaip visi kiti auga.
Pradėti reikia nuo augalo pasodinimo. Pinigų medžio gebėjimas daugintis nuostabus - net iš lapelio gana greit galima gauti naują medelį. Ką jau kalbėti apie ūglius, dažnai net ore leidžiančius šakneles, tarsi taip parodančius savo nepriklausomybę.
Jei nusprendėte išauginti ne paprastą kambarinę gėlę, o magiškąjį medį, reikia slapčia nuskinti ūgliuką ar lapelį. Tiksliau pasakius, pavogti. Blogiausiu atveju - nusipirkti. Prieš sodinamą jį reikia kelias valandas padžiovinti. Kad geriau įsišaknytų, puodelis su sodinuku pridengiamas perregima plėvele ar stiklinaite, bet reikia reguliariai jį vėdinti.
Dėl apvalių mėsingų lapų pinigų medis geba kaupti teigiamą energiją. Tačiau norint nukreipti jos srautus reikiama kryptimi būtina augalą teisingai pastatyti. Jam idealiai tiks pietryčių ir pietų krypties palangės. O rytai apskritai nė vienam augalui nepakenkė. Kad stimuliuotumėte gerąją energiją, prie stiebo pririškite raudoną kaspinėlį - jis padės pasiekti teigiamo rezultato.
Yra dar kelios mielos gudrybės, leisiančios pagerinti materialinę padėtį. Į vazoną su pinigų medžiu užkaskite monetą. O naujametę naktį papuoškite monetomis medžio šakeles. Galima naudoti ir šokoladinius pinigėlius blizgančiais popierėliais, pakabintus ant raudonų ar geltonų kaspinėlių. Taip neišvaizdus augalėlis taps tikru karaliumi. Jei tai ir neatneš pelno, bent jau padovanos sėkmės viltį ir gerą nuotaiką.
Svarbiausia, ko reikia pinigų medžiui, - saulės šviesa. Jis kilęs iš Afrikos savanų, tad gerai ištveria net sausą patalpų orą, nebijo centrinio šildymo ir tiesioginių saulės spindulių. Vasarą galima pinigų medį išnešti į balkoną.
Kartkartėmis vazoną reikia apsukti, kad medis nepakryptų į vieną šoną ir nenuvirstų. Bet ir tokiai nelaimei ištikus nereikia jaudintis - viskas pataisoma. Reikia pašalinti visas sužalotas šakeles, vėl pasodinti į vazonėlį ir stiebą pririšti prie kuolelių.
Vasarą pinigų medis puikiai jaučiasi net per karščius, tačiau žiemą nepageidauja didesnės kaip 15 laipsnių temperatūros. Jam reikia pailsėti ir pasirengti pavasariui.
Vegetacijos periodu augalą, kaip ir kitus sukulentus, reikia laistyti gausiai, bet neperlieti, o žiemą - atsargiai, tik kai žemė visiškai išdžiūsta. Labai pavojingas užsistovėjęs vanduo - nuo jo ima pūti šaknys, ir augalas neišvengiamai žūsta. Kad to nenutiktų, būtina pasirūpinti tinkamu keramzito drenažu vazonėlio dugne. Nuo sausros mirštantį augalą išgelbėti lengviau nei perlietą - geriausiu atveju persisunkusiojo vandens liks tik ūgliukas ir tikimybė viską pradėti iš naujo.
Tręšiamas pinigų medis tik aktyvios vegetacijos periodu kartą per mėnesį, antraip jis sunyks, lapeliai sumažės ir bus net gaila į tokį skurduką žiūrėti. Tinkamiausios skystos trąšos.
Persodinti augalą reikia tik tada, kai vazonas tampa akivaizdžiai per mažas. Žemių mišinys ruošiamas iš lengvos lapinės žemės su smėliu bei moliu.
Kadangi yra nereiklus ir ištvermingas, pinigų medis bėgant metams tampa vis gražesnis. Kartais (tiesa, labai retai) jis net pražysta. Keista, kad niekas dar nenegrinėjo šio faktoriaus įtakos augalo šeimininko piniginei. Ko gero, tokie žmonės tampa milijonieriais. Tačiau ir tiek praturtėjus neverta pamiršti žaliojo talismano - kad visos gėrybės nedingtų jam nuvytus...
Eglė LIPSKIENĖ, "Panevėžio balsas"
Sena tema čia
Auginkim piniguočius toliau, storinkim piniginę gausiau
