Sakom labas 10 mėnesiukui. Sveriam 10,4 kg, ūgis 77 cm. Išmoko gražiai, taisyklingai ropoti. Seniau šliauždavo kaip partizanas, o dabar jau teisingas leliukas pasidarė

. Tik va roposim matyt neilgai, nes jau pats atsistoja, įsikabinęs į lovos, stalo ar kt. baldo kraštą paeina. Jau įsidrasino ir nuo lovos pasileidžia ir atsiremia į stalą, po truputį bando įveikti atstumus stovomis, kartais plumpteli ant žemės, o kartais kai stalas būna arčiau pastumtas, tai ir paeina

. Turim jau 3 dantukus ir dar trys pakeliui. Gydytoja šiandiena apžiūrėjo, tai sakė jau dienų klausimas. Ir jai, ir man lyg ir pasirodė, kad ketvirtas dantukas jau irgi išlindo, bet jau labai nesiduoda Džiugas pažiūrėti.
Ir toliau išlieka didelis šnekorius, o dabar dar ir dainininkas pasidarė, kai tik išgirsta "Pildyk" reklamą "Kai suskamba telefonas...", tai taip plėšia kartu, net juokinga, kuriam kambario gale tuo metu būtų. Labai daug naujų žodelių nėra, visi tie atia, mama, tete, lialia ir pan. Vienas naujas, mano manymu sunkus žodis - kiškis, ne visai tiksliai gaunasi, bet taip juokingai mums ištarus atkartoja. O ne ne ne tai pagrindinis žodis ir tėvelių, ir Džiugo kalboje pasidarė

Dar didelis šio mėnesio pasiekimas, tai išmokome mesti kamuoliuką. Mes jam metame, o jis atmeta, o kartais atneša atgal. Ir paprašius paduoti kokį daiktą, kaip kamuoliukas, mašinytė paduoda. Pradžioje galvojome, kad netyčia gaunasi, bet žiūrim, kad visai sąmoningai, kai paprašai ir parodai į daiktą, jis paima ir atneša. vat tokie mūsų pasiekimai.