Išvarža

Geros žinios Nors tiesą sakant nelabai įsivaizduoju, kaip tas išvaržas galima echoskopu pamatyti, jei tyrimo metu jos neišsivertusios... Stebėkit pati, ypač jei mergytė būtų nerami. Sėkmės augant

Siaip ir pirmakart echoskopu pamate Ir paciupinejus jausdavosi, ir verkiant isprogdavo... Bet dabar jau kuris laikas ju nematydavau, tad ta proga, kad gulejom ligoninej, ir pasidarem echo Ir baisiausiai nustebo, kai pasakiau, kad yra isvarzos, nors ziurejo tas pats gyd. kur anakart

Laba diena , mum irgi isvarzos dvi nuo gimimo. Siule chirurgai palaukt, nors iki triju men. Palaukem iki 6 men., truputi sirguliavom, tempem Nu ir uzstrigo viena pries men. Nuvaziavom i primamaji, takart sukiso atgal. Pasiskyrem tuoj pat planine operacija. Bet deja nesulaukem, uztrigo vel. Ir teko nakty operuot. Sunki sake buvo operacija, kadangi isvarza nemaza.. Stebejosi gydytojas ko taip ilgai laukem.. O isoperavo tik viena, kadangi tai ekstra operacija. Taigi liepe skubiai operuotis kita, ir vel kita savaite narkoze .. Tik gerai kad nuojauta kuzda kad baigsis viskas gerai ir mes pagaliau atsipusim O tai be galo dabar nervuotas vaikas, manau jam skauda

va sitas gydytoju poziuris tai uzmusa
Lyg tokiam kudikeliui visai neprosali butu ir dar viena narkoze Tingejo nakti dirbt, tai stumia nuo saves i planini Va del to nemegstu susidurt su medikais, bet kad labai daznai tenka Siaip uzsieny tai tikrai po teismus toki gydytoja uztampytu
Sekmes jum kitai operacijai, o kad greiciau pasveikt, imkit baliona

Mano abiem sunums buvo Bambos ir kirksnies isvarzos. Darem planine operacija, is pradziu vienam, po to kitam, buvo paskyre viena palata, dar sesutes juokesi, kad seimynine palata.
Vyresniam(buvo 4.5m.) isoperavo ir bamba, ir kirksni, o maziui buvo 2.5m., tik kirksni, pasake, jei iki 5m. neuzsitrauks, tada isoperuos. As dar sakiau, kad tegul irgi viska sutvarko, kad po to nebereiktu operuot, o gyd sako, kad maza bambos isvarza, gal ir susitvarkys. Bet as abejoju.
Mazius ramiau reagavo, maziau suprato, kur veza ir ko. o vyresnis tai klyke. Mums nedave tos tabletes, nors anesteziologe sake, kad duos. Tai veze samoningus vaikus. As lydejau iki operacines, o kai likau uz stikliniu duru, tai kaip reke vaikas, net pati zliumbiau, labai baisus momentas.
Gerai, kad jau kt diena israse, dar sav namu rezimas, o po to i darzeli jau ejo.

Aciu Ir papulkt tu man istrigti sestadienio nakty

Sveikutės.
Pas mus aplamai "įdomiai" visas reikalas vyko...
Kirkšnies išvarža buvo nuo pat gimimo. Pirmiausia gydytojai sakė, gal išnyks iki 6 mėnesių. Neišnyko. Tada pasiūlė laukti iki metų. Nieko nepasikeitė. Paskui laukėm iki 2 metų. Tada paskyrė planinę operaciją po 4 mėnesių. Planinė operacija atsikėlinėjo dar dvejus metus, nes, kol sulaukdavom, vaikas jau susirgdavo (turi adenoidus, bronchinę astmą, tai praktiškai visus virusus pasigauna). Nors tame tarpe ir išvarža buvo užstrigus, vistiek neoperavo, tik sukišo atgal. Išimčių jokių niekas nedarė.
Pagaliau, kai vaikui suėjo 4 metai, sulaukėme sveiki planinės operacijos. Toks džiaugsmas buvo, toks įvykis! Pasidarėme reikalingus kraujo ir šlapimo tyrimus ir nukeliavome į klinikas laimingi, kad pagaliau viskas išsispręs.
Deja, džiaugėmės per anksti. Paskirtą operacijos dieną mus priėmęs vaikų urologas pareiškė, kad klinikose "šiuo metu nėra vietų, kur guldyti, tai turėsite atvykti kitą kartą, gal po savaitės ar dviejų, jei tada vietų bus. Na, jei gyventumėte kur Zarasuose, tai gal ir atsirastų vietų, o dabar Kauno rajone, tai galit važiuoti namo"... Daugiau niekas mūsų nesiklausė.
Kadangi jau buvau pavargusi nuo savo mažėlio ilgos nesėkmingos kovos su nepagydoma liga, nepasidaviau, pasiryžau savo vyresnėlį apsaugoti. Tad, nurijusi savo savigarbą, "susitariau" su labai puikiu gydytoju tose pat klinikose: jis sūnų išoperavo savaitės bėgyje ir net tą pačią dieną po operacijos išvažiavom namo. Esu tam Gydytojui be galo dėkinga.
Daugiau jokių problemų su išvaržom ir pilvo skausmais nebekilo, apetitas pagerėjo turbūt dvigubai (matyt, dėl tos išvaržos visos problemos buvo - ir pilvo skausmai, ir nevalgumas).

O mes kaip tik su tokiu ir susidūrėm
Chirurgai diagnozavo mažiui sėklidės vandenę, pasirodėm urologui - o jis kitoje kirkšnies pusėje dar ir išvaržą atrado Po mėnesio užrašė išvaržos operacijai nieko dorai nepaaiškinęs Sakau tai kiek čia dabar operacijų ir narkozių darysit, negi negalima visko vienu metu sutvarkyt Atsakė kad geriau narkozė negu laaabaiiii ilga operacija Skaudžiausia tai, kad apie vaiką šioje situacijoje mažiausiai galvojama, svarbiausia tėvelių pinigai....

Anot chirurgės, mes turėjom nedidelę bambos išvaržą, kuri "augant pasitaisys". Mums jau metai, o ta bamba negražėja. Apvali, išsikišus ir su raukšlele. Tai ko gero, jau visam gyvenimui.
Bet ir klijuoti nesąmonė Pleistras prilimpa, negali atplėšti be skausmo.
Ir ko tie kūdikiai tik neiškenčia

Mums irgi yra bambos isvarza. Kai pastebejau, kad ji yra pradejau klijuoti varine moneta. Po kurio laiko islindo kirksnies isvarza. Kazkaip issigandau, kad gal tas klijavimas isprovokavo (isvarza rado kita vieta islist ) tai nuemaiau viska. Kiek konsultavomes del to klijavimo visi chirurgai sako viena: jei jums ramiau - klijokit, bet pades tik manksta, pilvo raumenu stiprinimas. taip ir darem, ir ta isvarza lyg ir susitvarke.. Taciau kai pradejo vaiksciot ji ir vel pasirode. praeita savaite operavomes kirksnies isvarza, tai klausiau chirurgo del bambos. sako iki 3 metu turi viskas susitvarkyt ir tokiems maziukams bambos net neoperuoja.

Noriu paklausti, o jus pleistriukus kazkokius specialius klijuojat, ar paprastus? Ir kaip tai darot?

Sveikos mamytes!

Turejome ir mes ta kirksnies isvarza. Praeita ketvirtadieni ja isoperavome. Aprasysiu musu istorija, gal kam pades.

Pastebejome ja, kai vaikui buvo 2 menesiai. Vieni daktarai sake operuot nedelsiant, kiti - palaukti bent iki 6 menesiu, kai susiformos vaiko imunitetas. Itikinta vieno chirurgo norejau operuot praeita vasara, kad galva butu rami, net susitariau su daktaru, taciau susirgom sloga, o po to prasidejo karsciai, tad nusprendem palaukti iki rudens. Sunaus mociutes irgi laiko veltui nesvaiste, surado kazkoki uzkalbejima ir ikalbejo mane pabandyt uzkalbet. na, pagalvojau nieko neprarasiu, pabandysiu. Pakalbejau 3 kartus ir stebejau. Visus metus isvarza daugiau nebepasirode, tad pradejau tiketi, kad as ja sekmingai uzkalbejau ir ji uzgijo

taciau praeita antradieni, sededamas ant naktipuodzio vaikas pradejo klykt. Galvoju, gal dantys auga, tai skauda. Patepaiu tepaliuku, bet rekia vistiek. Kazkaip nusprendziau nuimt pampersa ir paziuret ar ten nieko nera ir apsalau - isvarza! Bandziau ja istumt atgal - nieko nepadeda, o vaikas rekia dar stipriau. iskvieciau greitaja, paskambinau vyrui. Kol atvaziavo greitoji vaikas uzmigo ir isvarza isistate atgal. bet mus vistiek pagulde i ligonine ir pasiule operuotis. Sutikau is karto. treciadieni isleido namo, o ketvirtadieni is ryto atvaziavome i operacija. Dave lasiukus i nosi, vaikas pasidare vangus ir po kiek laiko isveze i operacine. Operacija truko labai neilgai (apie 15 min.) Vaika atveze meganti po 1.5 valandos. pabudo ziauriai alkanas, o valgyt dar neleido. Pamazu pradejome, gert, valgyt, o kita diena ir vaiksciot. Siaip kai pagere ir pavalge sunelio nuotaika labai pagerejo, buvo linksmas, norejo begiot, bet as nesiojau, nes gydytojas rekomendavo neleist vaiksciot. Kita diena isvaziavom namo. Sake, kad siulai istirps patys, tad daugiau atvaziuot nereikes. Tikrai nereikia bijoti tos operacijos ir begt nuo jos. Is tikruju sunkiausias momentas, kai tavo vaika isveza i operacija. tada net apsiverkiau ir i palata grizau verkdama...

dabar kreipiuosi i mamytes, kuriu vaikams jau padare operacija.
As dabar pergyvenu del to randuko. Vieta, kur pjove, biskuti patinusi, daktarai sako tai norma. Gal kuriam vaikui irgi tai buvo? Kada tas patinimas praejo?
Apskritai, parasykit prasau apie ta pooperacini perioda: kiek laiko gijo randukas, kiek daznai keitet ta pleistriuka, kuo dezinfekavot ir kada ji nuemet? Ar kreipetes dar pas chirurgus profilaktiskai? Mes savo poliklinikoje chirurgo neturim, o ligonineje sake, kad atvaziuot nereikes, ir galit daugiau niekam nesirodyt, nes ir taip gerai uzgis. Bet man kazkaip neramu... Ir dar, kada pradejot maudyti?

Atsiprasau uz toki klausimu srauta, bet gal kokia mamyte nepatinges ir atsakys i juos? Buciau labai dekinga

Labas, mamytes.Mano sūneliui abipusė kirkšnies išvarža atsirao apie mėn amžiaus.Nedelsdama parodžiau vaikų chirurgui, kuris išaiškino apie atsiradimo priežastis, dinamiką ir t.t.Tai tikrai nepraeina savaime, neužsitraukia, ir juolab nepadeda jokie užkalbėjimai.Tai operuojama. Operavomės keturių mėn, buvom užsirašę ir anksčiau, bet sutrukdė gripas mano šeimoje.Pirmadienio rytą atvykome i Santariškes, antradienio rytą išsirašėme namo.Operacija nėra ypatinga, tačiau kuo mažesnis vaikelis, tuo mažesni jo audiniai, ir tikrai mes turime puikių patyrusių vaikų chirurgų, operuojančių net naujagimius, todel nebijokite anksti operuoti savo mažylių. Aišku, kad tėvams apsispręsti nėra lengva, bet verta. Sūnelis po operacijos elgėsi įprastai, nevartojome jokių nuskausminančių. Pleistrus keičiau dar kelias dienas, žaizdelės greitai užgijo.Dabar sūnui šeši mėn, o randelis vienoje vietoje irgi buvo šiek tiek paraudęs, daktaras paaiškino, kad gali būti siūlo atmetimo reakcija.Tačiau viskas savaime praėjo. Kiekvienu atveju nesivadovaukite kitų mamų patarimais, bet kreipkitės į gydytojus.Santariškių medikai pataria: geriau kelis kartus veltui atvaziuoti pasirodyti, negu vieną kartą pavėluoti.