Išvarža

Sveikos mamytes!

Turejome ir mes ta kirksnies isvarza. Praeita ketvirtadieni ja isoperavome. Aprasysiu musu istorija, gal kam pades.

Pastebejome ja, kai vaikui buvo 2 menesiai. Vieni daktarai sake operuot nedelsiant, kiti - palaukti bent iki 6 menesiu, kai susiformos vaiko imunitetas. Itikinta vieno chirurgo norejau operuot praeita vasara, kad galva butu rami, net susitariau su daktaru, taciau susirgom sloga, o po to prasidejo karsciai, tad nusprendem palaukti iki rudens. Sunaus mociutes irgi laiko veltui nesvaiste, surado kazkoki uzkalbejima ir ikalbejo mane pabandyt uzkalbet. na, pagalvojau nieko neprarasiu, pabandysiu. Pakalbejau 3 kartus ir stebejau. Visus metus isvarza daugiau nebepasirode, tad pradejau tiketi, kad as ja sekmingai uzkalbejau ir ji uzgijo 

taciau praeita antradieni, sededamas ant naktipuodzio vaikas pradejo klykt. Galvoju, gal dantys auga, tai skauda. Patepaiu tepaliuku, bet rekia vistiek. Kazkaip nusprendziau nuimt pampersa ir paziuret ar ten nieko nera ir apsalau - isvarza! Bandziau ja istumt atgal - nieko nepadeda, o vaikas rekia dar stipriau. iskvieciau greitaja, paskambinau vyrui. Kol atvaziavo greitoji vaikas uzmigo ir isvarza isistate atgal. bet mus vistiek pagulde i ligonine ir pasiule operuotis. Sutikau is karto. treciadieni isleido namo, o ketvirtadieni is ryto atvaziavome i operacija. Dave lasiukus i nosi, vaikas pasidare vangus ir po kiek laiko isveze i operacine. Operacija truko labai neilgai (apie 15 min.) Vaika atveze meganti po 1.5 valandos. pabudo ziauriai alkanas, o valgyt dar neleido. Pamazu pradejome, gert, valgyt, o kita diena ir vaiksciot. Siaip kai pagere ir pavalge sunelio nuotaika labai pagerejo, buvo linksmas, norejo begiot, bet as nesiojau, nes gydytojas rekomendavo neleist vaiksciot. Kita diena isvaziavom namo. Sake, kad siulai istirps patys, tad daugiau atvaziuot nereikes.   Tikrai nereikia bijoti tos operacijos ir begt nuo jos. Is tikruju sunkiausias momentas, kai tavo vaika isveza i operacija. tada net apsiverkiau ir i palata grizau verkdama...

dabar kreipiuosi i mamytes, kuriu vaikams jau padare operacija.
As dabar pergyvenu del to randuko. Vieta, kur pjove, biskuti patinusi, daktarai sako tai norma. Gal kuriam vaikui irgi tai buvo? Kada tas patinimas praejo?
Apskritai, parasykit prasau apie ta pooperacini perioda: kiek laiko gijo randukas, kiek daznai keitet ta pleistriuka, kuo dezinfekavot ir kada ji nuemet? Ar kreipetes dar pas chirurgus profilaktiskai? Mes savo poliklinikoje chirurgo neturim, o ligonineje sake, kad atvaziuot nereikes, ir galit daugiau niekam nesirodyt, nes ir taip gerai uzgis. Bet man kazkaip neramu... Ir dar, kada pradejot maudyti?

Atsiprasau uz toki klausimu srauta, bet gal kokia mamyte nepatinges ir atsakys i juos?     Buciau labai dekinga

Labas, mamytes.Mano sūneliui abipusė kirkšnies išvarža atsirao apie mėn amžiaus.Nedelsdama parodžiau vaikų chirurgui, kuris išaiškino apie atsiradimo priežastis, dinamiką ir t.t.Tai tikrai nepraeina savaime, neužsitraukia, ir juolab nepadeda jokie užkalbėjimai.Tai operuojama. O atvaziuoti pasirodyti, negu vieną kartą pavėluoti.

Na, maniškiui irgi buvo atsiradę tokio amžiaus, abipusė kirkšnies išvarža. Buvo labai neramus vaikas, daug verkdavo, verkiant kirkšnyse didelio kaštono didumo guzai iššokdavo, teko ir į klinikas naktį lėkt, nes vieną kartą atrodė, kad jau įstrigo, laimei, nepasitvirtino būgštavimai. Kadangi buvo įgimta širdies yda, negalėjom tvarkyti, kol širdutė nesutvarkyta. tai gyvenom kaip ant adatų tuos tris mėnesius. Keturių mėnesių operavo širdį, vaikas po operacijos tapo ramesnis, o per kelis mėnesius ir išvaržos savaime dingo. Taukėsi, traukėsi ir užsitraukė. Bet faktas - geriau dažniau palakstyt pas gydytojus, nei vieną kartą pavėluot.

Mano vaikučiui irgi bamba pasikišus. Mamytės, gal galit tiksliau paaiškinti, kaip ta bambos išvarža atrodo?Ar ja paspaudus, ji sulenda atgal ar ne? Ar koks guzelis po oda jaučiasi. Nes aš nesuprantu, ar tiesiog negražiai gimdykloj nukirpo virkštelę, ar bambos išvaržą turim