Prisikaičiau aš čia įvairių būdų ir nutariau šiandien pakirpti soskę. Ir ką, beveik neima
Tik kai ėjo pietukų miegoti truputį įsidėjo ir nelabai tiko. Rytoj dar pakirpsiu ir tikiuosi atsisveikinsim visam laikui su soskytę.
Jau savaitė kaip mes be soskės gyvenam
Ačiū mamytėm už patarimus. Tiesa pirmas dvi dienas buvo labai irzlus, neramus, bet dabar
Jau savaitė kaip mes be soskės gyvenam
Ačiū mamytėm už patarimus. Tiesa pirmas dvi dienas buvo labai irzlus, neramus, bet dabar
O mum buvo taip
. Mano sūnus jau buvo gerokai virš dviejų, ir jam to čiulptuko baisiai reikėjo, neįmanoma būdavo iš burnos išplėšti
. Kartą svečiavosi pažįstama ir jam pasakė, kad vežuosi čiulptuką namo, įsidėjo jį į kišenę, o man pamirksėjo, kad išeidama atiduos. Bet gavosi taip, kad ištikro išsinešė, nes pamiršo. Atsigulus vakare buvo gera valanda isterijų
, bet pavargo ir užmigo. Ir didelei mūsų nuostabai, niekados daugiau jo nepaprašė.
.
dėkinga esu tai draugei kad išsinešė netyčia
, nes būčiau neatlaikiusi to sūnaus klykimo ir vėl būčiau jį užkišusi duo daigtu, o tada nežinia gal dar ir šiandien negalėčiau pasakoti gražios atsisveikinimo su keistu įpročiu istorijos
dėkinga esu tai draugei kad išsinešė netyčia
Mum irgi visai paprastai išėjo - vieną dieną man užėjo švarinimosi ir sterilizavimosi priepuolis, tai neberadusi, ką dar sutvarkyti, sugalvojau išvirinti čiulptukus. Ir išviriau... Iki miltukų... Iš pradžių su siaubu laukiau vakaro, bet visai sėkmingai užmigom. Tik lopšelį vieną dieną buvo irzli, bet irgi greitai praėjo, ir čiulptukas liko pamirštas visam laikui
Na užsukau čia vėl , bet čiulptukas mums vis tei pats geriausias dragas prieš miegelį. Ji puikiai supranta, kad negražu tokiai dideliai čiulpti, tai ryte visą laiką padeda į vietą sakydama: - Kad, Neringa ( čia ji apie telebimbam) nematytų. Ai ir dabar jau nebekreipiu dėmesio, juk nečiulpia ji jos dieną.
Čiulptuka naudodavom tik prieš miegelį, niekada neduodavau šiaip sau jo laikyti burnoje, nes žianu kad tai negerai.kai buvo jau apie metukus, nutariau kad gana, nebera reikalo šito daikto mums naudoti. bet turbut kaip ir daugumai, vis kantrybes maža buvo, viena vakara neduodi, kita vel duodi... ir štai kai buvo beveik metuku ir mėnesio, susirgo slogyte. sunkiai kvėpavo pro nosyte, todėl čiulptuko nelabai ir reikalavo. Supratau, kad puiki proga visai atsisakyti, nes sloga vistiek ne vieną dieną bus
ir ką gi - mano nuostabai ji visai jo net nepasigedo
ir po savaites radusi čiulptuką pas mažesni pusbroliuka paėmė, pavarte rankytėse, pasijuokė ir atidavė pusbroliui
Tikrai sunku su čiulptuku išsiskirti - mano mergina niekaip jo neišmeta, net šuniukui neatiduoda (nors myli jį begalo).... Dieną ji didelė mergaitė, bet einant miegoti sako, kad dar maža ir reikia čiulptuko..... O dar ir papulį valgo, tai net du malonumai vakare laukia...
Va ir noriu paklausti patarimo, nuo ko pradėti ar nuo čiupltuko, ar nuo papulio?
oi prisikaičiau ir net
pasidarė... manoji kai eina pietų miegelio ir nakčiai dar čiulpia papkiuką ir kas keisčiausiai aš nelabai matau tame ką blogo...juk vaikas nusiramina ir užsiliuluoja taip... kai vieną kartą buvom išvažiavę ir pametėm šį gėrį, tai siaubas kas darėsi
aš jai vis aiškinau kad rytoj eisim ir nusipirksim naują, ji vis nusiramina ir ima snausti, po valandos ir vėl : kur mano tiūtia???? ir vėl viską iš naujo , tai kaip pavargau... ir vis prabudusi dar gerti prašė...
Na, blogai tas, kad dantų sukandimui kenkia
Bet dar blogiau, mano manymu, jei pirštą pradės čiulpti
Maniškė irgi prieš miegą ir miegodama dar čiulpia, vis dar moraliai pasiruošinėju ją atpratinti
Musu istorija tokia - kai dukrytei buvo siek tiek virs metuku, viena diena po pietu miego ji atsikele be ciulptuko - pamete
, su vyru niekaip nesupratom kur
. Nuo to laiko galutinai apsisprendziau, kad daugiau jokiu ciulptuku. Taip ir buvo. Pries miega kuri laika reikejo truputi ant ranku pasupti, bet greitai ir to nereikejo.
Mano dukra jau prieš kelis mėnesius atsikratė čiulptuko, bet paskui mūsų mažasis kai nebegavo krūties pradėjo reikalauti pakaitalo. Na, o dabar pas mus problemėle nes dukra pastoviai "pavogia " čiulptuka iš brolio ir pasislėpusi čiulpia. Rytais kai mes dar miegam, įslenka į kambarį, ištraukia broliui soske ir nueina į savo lovą vėl miegoti. Prasidėjo jai nežmoniška trauka prie to čiulptuko. Kas svarbiausiai, žino, kad pyksiu tai slepiasi, bet vis tiek tai daro, nes žino, kad nieko nepadarysiu. Manau, kad mažajį dabar pratinsim gyventi be čiulptuko, o ji kai nematys to daigčiuko daugiau ir nebenorės.











