Mat noriu pasidžiaugt kad štai po visų nervuku ir nenumatytų kliūčiu, aš visvien atrodo pasiekiau savo.
Kita savaitėle lekiu reabilituotis. 
Jei nebutu draugė per skypa pasigyrus kad jau kviečia nuo šiandien į tuos savarankiškumo kusus, pasirodo galėjau likt ant leduko. Nes pririnko į tuos kurselius netikėtai per daug žmogiukų, ir dar labai sprendė ką kviest šįmet nuo kitos savaitės, o ką tik kitamet. Aš buvau ant ribos kitų metukų, bet čiupau mama kad pasiskambintume pačios mano ergoterapeutukui kuris viska organizuoja, ir visgi patekau į dabar busiančius kursus.
Nėr čia ko jiems iš anksto visko pažadėt o paskui neištesėt. 
